- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-01
- Bylos Nr.
- 2-952/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemės vystymo fondas 20“
- Atsakovas
- UAB „AWG investment 1“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemės vystymo fondas 20“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-565-159/2010 pagal ieškovo UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ieškinį atsakovui UAB „AWG investment 1“ dėl bankroto bylos iškėlimo, patenkintas administratoriaus prašymas panaikinti bankrutuojančios įmonės piniginių lėšų areštą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi UAB „AWG investment 1“ iškėlė bankroto bylą.
Bankrutuojančios įmonės administratoriaus UAB ,,Simpatija“ įgaliotas asmuo G. Imbrasas 2010 m. sausio 14 d. pateikė prašymą panaikinti UAB „AWG investment 1“ piniginėms lėšoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi administratoriaus prašymą patenkino, panaikino bet kurio teismo uždėtus UAB „AWG investment 1“ piniginių lėšų areštus. Teismas nurodė, kad administratoriaus teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu (taip pat ir piniginėmis lėšomis) numatyta Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normose (11 str. 3 d. 3 p., 14 str. 1 d. 1 p.), todėl administratoriaus prašymas panaikinti piniginių lėšų areštą yra pagrįstas.
Šalies argumentai
UAB „Žemės vystymo fondas 20“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – administratoriaus prašymą atmesti. Apeliantas nurodo, kad bankroto administratoriaus veikla, įskaitant jo teisę disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis, vykdoma griežtai laikantis viešąjį interesą atitinkančių įstatymo nustatytų sąlygų, kurių laikymąsi užtikrinti pareiga tenka teismui. Kreditoriaus nuomone, piniginių lėšų arešto panaikinimas reiškia viešojo intereso laikymosi priežiūros eliminavimą, nes bankrutuojančios įmonės lėšomis leidžiama disponuoti tik administratoriaus nuožiūra. Administratoriaus teisė disponuoti įmonės banko sąskaitose esančiomis lėšomis realizuotina tik kreditorių susirinkime patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą. Prašydamas panaikinti piniginių lėšų areštą, administratorius nenurodė kam tos lėšos bus naudojamos, nepateikė sąmatos. Apeliantas taip pat nurodo, kad administratorius UAB ,,Simpatija“ yra glaudžiai susijęs su vienu iš UAB „AWG investment 1“ kreditoriumi UAB ,,Litagros prekyba“, todėl panaikinus piniginių lėšų areštą kyla, netinkamo lėšų panaudojimo grėsmė.
Atsiliepimas
UAB „AWG investment 1“ administratoriaus įgaliotas asmuo G. Imbrasas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas netinkamai aiškiną Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, jog teisė disponuoti lėšomis realizuotina tik esant administravimo išlaidų sąmatai. Nagrinėjamu atveju, pirmasis kreditorių komitetas nesušauktas, tačiau administratorius vykdydamas procedūras patiria tam tikrų būtinų išlaidų, o Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino administratoriaus išlaidų sąmatą, galiosiančią iki pirmojo kreditorių komiteto susirinkimo.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi kuria, administratoriaus prašymu, buvo panaikintas bankrutuojančios įmonės piniginių lėšų areštas.
Iš byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Žemės vystymo fondas 20“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo UAB „AWG investment 1“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, sustabdė išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus. 2009 m. birželio 26 d. nutartimi teismas patenkino ieškinį – iškėlė atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“, paliko taikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki įsiteisės nutartis iškelti bankroto bylą ir administratorius perims įmonės turtą ir dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 17 d. tenkino iš dalies kreditoriaus UAB ,,Litagros prekyba“ atskirąjį skundą dėl 2009 m. birželio 26 d. nutarties ir administratoriumi paskyrė UAB ,,Simpatija“. Taigi, nutartis dėl bankroto bylos UAB „AWG investment 1“ iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. birželio 26 d. nutartyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas baigėsi. 2010 m. sausio 14 d. UAB „AWG investment 1“ administratorius kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti visų teismų taikytas laikinąsias apsaugos priemones bankrutuojančios UAB „AWG investment 1“ piniginėms lėšoms esančioms banko įstaigose. Pirmosios instancijos teismas šį administratoriaus prašymą patenkino. Apeliantas UAB „Žemės vystymo fondas 20“ su teismo sprendimu nesutinka, skunde pateikia išsamius argumentus susijusius su administratoriaus teisiniu statusu ir pareiga disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis griežtai laikantis įstatymų reikalavimų.
ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik administratorius turi teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti. Aiškindamas šias įstatymo normas apeliantas daro nepagrįstą išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas piniginių lėšų atžvilgiu reiškia viešojo intereso laikymosi (tinkamo disponavimo lėšomis) priežiūros eliminavimą.
Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimas ir jo priėmimas teisme atsakovui yra susijęs su tam tikrų neigiamų teisinių padarinių jam atsiradimu. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Šios priemonės realizuojamos taikant atsakovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą. Be to, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, sustabdomas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus areštuoto turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš šio turto (lėšų) (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Tokios padėties tęsimas paprastai yra nenaudingas nei atsakovui, nei jo kreditoriams, nes apsunkinama atsakovo ūkinė-komercinė veikla, ribojamos jo galimybės tinkamai konkuruoti rinkoje su kitais verslo subjektais. Tokie suvaržymai gali sukelti itin neigiamas pasekmes. Tik stabilus įmonės veikimas ir netrukdomas pajamų gavimas sudaro geresnes galimybes atsakovui įvykdyti savo prievoles kreditoriams. Todėl įstatyme yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas - iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės nėra tinkamo disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu užtikrinimo priemonė, todėl šis apelianto argumentas nepagrįstas.
Įmonių bankroto įstatymas numato, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja kreditorių susirinkimas ir bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p., 23 str.). Kreditiniai reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu yra imperatyviai reglamentuotas ir administratorius, kontroliuojamas kreditorių susirinkimo ir teismo, gali juo disponuoti tik pagal minėtų ĮBĮ ir kitų teisės normų reikalavimus. Vertinant tokį įstatymu numatytą bankrutuojančios įmonės turto teisinio režimo pasikeitimą po bankroto bylos iškėlimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones (piniginių lėšų areštą) nėra jokio pagrindo, kadangi, teismui paskyrus įmonės administratorių, jų taikymas nesusijęs su bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teisėtų interesų apsauga ir gali tik trukdyti administratoriui atlikti jam ĮBĮ numatytas funkcijas.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teisę administruoti įmonės lėšas administratorius įgyja tik patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą. Tokioje sąmatoje numatomos lėšos būtinos bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijoms tinkamai atlikti. O jau minėta ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta administratorius teisė valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu, tame tarpe ir lėšomis, suprantama kai daug platesni įgaliojimai ir pareiga tinkamai tvarkant įmonės turtą pasiekti bankroto procedūros tikslus. Todėl administratoriaus teisę disponuoti lėšomis apeliantas nepagrįstai sieja su administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu.
Apeliantas pateikia įtarimus, jog administratorius įmonės lėšas naudos neskaidriai. Pažymėtina, jog vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia kreditorių susirinkimas, todėl kreditoriai, atsižvelgdami į bankroto administratoriaus atliekamų darbų apimtis, turi teisę pakeisti administravimo išlaidų sąmatą. Be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalį, teismas, esant pagrindui, turi teisę atstatydinti arba pakeisti bankrutuojančios įmonės administratorių, o kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo turi teisę ir kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 13 p.). ĮBĮ nuostatos numato, kad dėl administratoriaus kaltės atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, o administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (ĮBĮ 11 str. 6 d., 10 d.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.