Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Vidai Jašinskienei,

asmens, kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, – V. Ž. atstovei advokatei Audronei Neniškienei,

nedalyvaujant asmeniui, kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, – V. Ž. (atstovaujamas advokatės),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo pagal tam tikras sritis, suinteresuoti asmenys – S. K., B. K., ir asmuo, kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, – V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Iš šioje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1250-301/2006 V. Ž. buvo pripažintas neveiksniu (b. l. 6-7; civilinė byla Nr. 2-1250-301/2006, b. l. 47-48). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3162-301/2006 neveiksniu pripažintam V. Ž. buvo nustatyta globa (b. l. 8-9), o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3705-399/2014 jo globėja ir paprastąja turto administratore paskirta jo sesuo B. K. (b. l. 10-11).

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 (TAR, 2015 m. balandžio 10 d., Nr. 5573) 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, įskaitant globos (rūpybos) instituciją.

9. Taigi, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo V. Ž. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose V. Ž. būtų pripažįstamas neveiksniu.

10. Į bylą pateikta 2019 m. gegužės 3 d. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos Mildos Blažaitienės išvada dėl V. Ž. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad V. Ž. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje; V. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus visose turtinių santykių srityse ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju; darbo teisinių santykių sritis (b. l. 12-13).

11. 2019 m. birželio 25 d. teismo nutartimi šioje byloje buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. 2019 m. liepos 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte dėl V. Ž. nurodoma: „<...> Teismo psichiatrijos ekspertizės išvada: išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą bei įvertinus dabartinę V. Ž. psichikos sveikatos būklę, nustatyta, kad atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu jam buvo konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, teismo sprendimu jis pripažintas neveiksniu. Nuo 2007 m. jam neterminuotai nustatytas 65 proc. netektas darbingumas. Po neveiksnumo nustatymo pas gydytojus psichiatrus ambulatoriškai nesilankė, psichiatrijos stacionare negydytas. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2019 m. gegužės 3 d. pateiktoje išvadoje dėl V. Ž. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus vieną asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžiai, kurioje jis geba iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį tyrimą, nustatyta, kad V. Ž. klinikiniame vaizde vyrauja mąstymo konkretumas, aplinkybiškumas, klampumas, mažas produktyvumas, negebėjimas apibendrinti, abstrahuoti, labilios, stokojančios adekvatumo emocijos. Jo dėmesys ir atmintis nusilpę, orientacija savyje, laike ir vietoje nepakankama. Jis nesugeba nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti, jos intelektiniai gebėjimai atitinka vidutinį protinio atsilikimo lygį. Jo socialinis supratingumas itin menkas, išreikšti psichosocialinės adaptacijos sutrikimai. Jis sugeba orientuotis tik konkrečiose gyvenimiškose situacijose, jam gerai pažįstamoje, įprastoje socialinėje aplinkoje, jo savitvarkos ir higienos įgūdžiai nepakankami. Dėl ryškaus intelekto defekto jis negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti gyvenimiškų situacijų bei savarankiškai ir adekvačiai pasirūpinti savo buitimi ir savimi. V. Ž. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas (F71.0) <...>“. Ekspertizės akte nurodyta, kad V. Ž. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir kt.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; taip pat jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; o savitvarkos įgūdžių srityje V. Ž. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti (b. l. 44-46).

13. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis konstatuotina, kad V. Ž. psichinė būklė po 2006 m. nėra iš esmės pagerėjusi. Jam ir šiuo metu yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (F71.0), kuris daro poveikį jo socialiniams gebėjimams: V. Ž. visose turtinių santykių srityse ir tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse, kaip sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o savitvarkos įgūdžių srityje jis iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Taigi ir šiuo metu V. Ž. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, negali savarankiškai dalyvauti tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose be atstovo. Todėl pripažintina, kad neapribojus V. Ž. veiksnumo, jo interesams kiltų grėsmė.

14. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos. Taigi, asmuo neturėtų būti pripažintas neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

14. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad tokia sritis, kaip asmens gebėjimo būti globėju ir pan., V. Ž. dėl jo psichinės būklės yra neaktuali (kadangi jam pačiam daugelyje sričių yra reikalinga kitų asmenų pagalba), todėl šioje srityse riboti jo veiksnumą nėra tikslinga.

15. Taigi, atsižvelgiant į socialinio darbuotojo ir ekspertų išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, spręstina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1250-301/2006 keistinas, V. Ž. pripažintinas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir kt.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros; šeimos santykių; darbo teisinių santykių (CK 2.10 straipsnis); o asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių – V. Ž. pripažintinas ribotai veiksniu (CK 2.11 straipsnis) (CPK 468, 473 straipsniai).

16. Kaip jau buvo minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3162-301/2006 V. Ž. buvo nustatyta globa, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3705-399/2014 jo globėja ir paprastąja turto administratore paskirta jo sesuo B. K.. Remiantis duomenimis iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, V. Ž. jokių išankstinių nurodymų nėra pateikęs (b. l. 21). Todėl peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo V. Ž. buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo jam paskyrimo nespręstinas, toliau lieka galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3162-301/2006, ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3705-399/2014, o B. K., įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, toliau veiks kaip globėja ir turto administratorė srityse, kuriose peržiūrėjus sprendimą asmuo pripažintas neveiksniu (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai, CK 2.10, 3.240 straipsniai). Kadangi V. Ž. pripažintinas ribotai veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje, šiose srityje jam nustatytina nuolatinė rūpyba, o B. K. skirtina V. Ž. nuolatine rūpintoja šioje srityje (CK 2.11, 3.242 straipsniai, CPK 505 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469, 473, 505 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1250-301/2006.

Pripažinti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, steigiant juridinius asmenis, būnant juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; darbo teisinių santykių srityje.

Pripažinti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šioje asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityje:

- asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje.

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globos ir globėjo nustatymo klausimo iš naujo nespręsti, išaiškinant, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), toliau veiks kaip V. Ž. globėja ir turto administratorė srityse, kuriose šiuo teismo sprendimu V. Ž. pripažintas neveiksniu.

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę rūpybą srityje, kurioje šiuo teismo sprendimu V. Ž. pripažintas ribotai veiksniu (savitvarkos įgūdžių srityje).

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja paskirti B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), srityje, kurioje šiuo teismo sprendimu V. Ž. pripažintas ribotai veiksniu (savitvarkos įgūdžių srityje).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.