Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant institucijos atstovei D. L., pareiškėjui, išnagrinėjęs V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 nutarimu V. S. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str., už ką jam paskirta administracinė nuobauda - 100 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. S. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-03-31 nutarimu paskirtą baudą, nes pažeidimo, numatyto tvarkos ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326, 15.14 punkto nuostatose nepadarė.

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovė prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareigūnė, atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus bei į tai, kad lengvinančių ar sunkinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, skyrė jam baudą - 100 (vieną šimtą) eurų. 2016 m. sausio 17 d. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių kreipėsi J. N. su skundu Nr. A60-31/16 (gauta 2016 m. sausio 19 d.), kad adresu Utenos g. 33, Vilniuje, kiemas užgriozdintas statybinėmis ir kitomis medžiagomis trukdančiomis vaikščioti. Ginčas kilo, kai V. S. 2015 m. lapkričio 14 d. statybines ir kitas medžiagas susidėjo Utenos g. 33 kieme prie jam priklausančio sandėliuko, o kaimynė J. N. 2015 m. lapkričio 17 d. su skundu Nr. A60-913/15 (gauta 2015 m. lapkričio 17 d.) ir 2015 m. gruodžio 7 d. su skundu Nr. A60-936/15 (gauta 2015 m. gruodžio 8 d.) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl bendroje teritorijoje esančių statybinių ir kitų medžiagų teršiančių aplinką bei trukdančių saugiai vaikščioti. Šis administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas 2016 m. sausio 28 d. ir 2016 m. vasario 5 d. nuotraukose, 2016 m. vasario 10 d. apklausus (duomenys neskelbtini) gyventoją A. K. bei 2016 m. vasario 11d. administraciniu teisės pažeidimo protokolu Nr. A10-4807/16. Savo skunde pareiškėjas teigia, kad jam priklausančius asmeninius daiktus laikinai susidėjo prie jam su žmona priklausančio sandėliuko sienos. Tačiau iš kaimynų rašomų skundų matyti, kad tie daiktai buvo iki pat 2016 m. vasario 11 d. Todėl laiko tarpą nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 11d. sunku būtų apibūdinti žodžiu „laikinai". Teigtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Pažeidimo faktas užfiksuotas nuotraukose, kuriose matyti, kad bendros nuosavybės žemės sklype laikomos statybinės medžiagos.

V. S. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016-03-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu V. S. nubaustas už tai, kad 2015-11-14 12.30 val., Utenos g. 33, Vilniuje, laikė statybines ar kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams.

V. S. teisme parodė, kad nesutinka su baudusių pareigūnų pozicija, jog statybinės ir kitos medžiagos buvo sandėliuojamos ir trukdė aplinkiniams, kad jos teršė aplinką. Prie sandėliuko sienos buvo sudėti jo asmeniniai, namų apyvokos daiktai. Šie buvo sudėti ne jo iniciatyva. Kaimynai, kurių sandėliuke buvo sudėti jo daiktai, skubiai turėjo išsikelti, todėl išmetė visus daiktus į šiukšlių dėžę. Kaimynas A. paskambino ir pasakė, kad jo daiktai yra išmetami. Jis atvažiavo, tačiau pats negalėjo sudėti daiktų prie sandėliuko sienos, nes jam buvo skilęs rankos kaulas. Jis sutarė, kad kaimynai sudės daiktus prie sandėliuko, o jis atsiradus galimybei daiktus pasiskirstys ir susidės. Iš viešosios tvarkos skyriaus atvyko iškviesti pareigūnai. Jis paprašė pareigūnų, kad šie paaiškintų jaunuoliams, kad daiktų negalima išmesti, kad reikia tvarkingai juos susidėti prie sienos. Tas buvo padaryta. Jis užsidengė savo daiktus plėvele ir juos paliko tam tikram laikui. Einant laikui pasikeitė oro sąlygos, iškrito sniegas, užsidelsė daiktų pašalinimas. Praėjimas nebuvo užtvertas. Kaimynas darėsi remontą, išsinešdavo daiktus, lentas su vinimis, kitas statybines medžiagas ir dėdavo prie kitos sandėliuko sienelės. Su viena iš kaimynių yra konfliktas, tai ši paimdavo, atkeldavo plėvelę, išstumdydavo daiktus, nufotografuodavo ir siųsdavo per dukrą pareiškimus, kad neva šios trukdo, teršia aplinką. Faktiškai taršos nebuvo nustatyta. Atėjus palankesniam orui, jis pašalino tuos daiktus, išsidėliojo sandėliuke, kažką išmetė ir šiuo metu viskas yra sutvarkyta. Atėjęs į bylos nagrinėjimą viską paaiškino pareigūnei, tačiau ši nenorėjo gilintis, buvo paprasčiau paskirti baudą. Be to, žemės sklypas dalimis nepaskirstytas, naudojimosi tvarka nenustatyta, dalis sklypo priklauso jiems su žmona ir uošviene. Įstatymas numato, kad jis gali pasidėti savo daiktus sklype, kurio dalis jam priklauso.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad V. S. buvo užėmęs moters sandėliuką, iš kurios jie pirko butą. Jis negalėjo to sandėliuko atlaisvinti. Buvo sutarta su buto pardavėja, kad ši kartu su V. S. turi atlaisvinti sandėliuką. Pardavėja su talka pradėjo laisvinti sandėliuką, kuriame buvo vien V. S. daiktai. Sandėliuką netvarkingai kraustė, buitines atliekas metė į konteinerį, kieme. Tada jis paskambino viešajai policijai ir V. S.. Šis atvažiavo. Jie įtikino talkininkus, kad reikia tvarkingai kraustyti sandėliuką. Šie atlaisvino konteinerį, pradėjo tvarkingiau dėti daiktus. Atvažiavo policija, sandėliukas buvo atlaisvintas. Ten buvo neveikianti dujinė viryklė, lentgaliai, dažai, statybinės atliekos, tokie dalykai, kuriems dera būti sandėliuke. Daiktai buvo padėti prie V. S. uošviui priklausančio sandėliuko, palikti lauke. Jam daiktai netrukdė. Daiktai galėjo trukdyti kaimynei, kuri vaikšto į savo objektus, yra lauko tualetas. Jis ten nevaikšto.

Liudytoja J. N. teisme parodė, kad daiktai buvo sukrauti lauke 2015 m. lapkričio mėnesį. Daiktai buvo iškrauti iš kaimyno sandėliuko, iš karto buvo sukrauti į šiukšlių konteinerį. Visgi buvo iškviesta viešosios tvarkos policija ir tos šiukšlės buvo perkrautos iš konteinerio į kiemą, kur užėmė vietą. Ji su mama naudojasi lauko tualetu, į kurį praėjimas buvo minimalus. Mėtėsi plėvelės, kurių žiemą nesimatė po sniegu. Buvo pavojinga vaikščioti, nes slidu. Voliojosi lentos su kyšančiomis vinimis. Buvo rašyti pareiškimai. Daiktai nebuvo patraukti. Sausio mėnesį buvo parašytas pakartotinas skundas, su kuriuo ji išsiuntė ir nuotraukas. Po kažkiek laiko buvo išnešti kiti daiktai, t. y. monitoriai, šiukšlės, plėvelės, tiesiog atliekos. Daiktai kėlė pavojų, trukdė, nes jos negalėjo praeiti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.14. punktas numato, kad draudžiama laikyti statybines ar kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams.

Teismas nustatė, kad Vilniuje, Utenos g. 33, kieme nuo 2015-11-14 iki jų pašalinimo buvo laikomos įvairios medžiagos ir daiktai. Šis faktas užfiksuotas fotonuotraukomis (b. l. 13, 15-17, 37-39), jo neneigia ir pats pareiškėjas. Už minėtų daiktų laikymą buvo atsakingas V. S., taip pat kitas namo gyventojas A. P., kuris remiantis pareiškėjo ir institucijos atstovės paaiškinimais įvykdė administracinį nurodymą šiam surašius analogišką administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo tarpu V. S. nepripažįstant pažeidimo, jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal sankcijoje numatytos piniginės baudos dydį.

Pareiškėjas teigia, kad nėra kaltas dėl minėtų daiktų ir medžiagų laikymo, nes priverstinai iškrausčius sandėliuką ne jis, ir ne jo iniciatyva daiktai buvo sudėti ir laikomi bendro naudojimo žemės sklype. Be to, pareiškėjas teisme teigė, kad tuo metu turėjo sveikatos problemų dėl skilusio rankos kaulo. Tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti, nes nepriklausomai nuo asmenų, kurie daiktus sudėjo, valios V. S. disponavo minėtais daiktais dėl ko būtent jis buvo atsakingas už daiktų laikymą ir priežiūrą. Negalėdamas fiziškai daiktais pasirūpinti pats, pareiškėjas turėjo galimybę tai padaryti per kitus asmenis, talkos ar samdomų paslaugų būdu. Dėl šios priežasties pareiškėjo kaltė yra pagrįsta ir įrodyta, nes pats V. S. suvokė daiktų laikymo procesą ir pasekmes, galėjo savo valios pastangomis įtakoti šį procesą, ką jis vėliau ir padarė pašalindamas daiktus iš jų laikymo vietos.

Teisme apklausta liudytoja J. N. parodė, kad lauke laikomi V. S. daiktai, statybinės atliekos kėlė pavojų jos ir mamos sveikatai, trukdė naudotis lauko tualetu. Šiuos liudytojos parodymus teisme patvirtino apklaustas liudytojas A. K., kuris nurodė, kad laikomi daiktai galėjo trukdyti kaimynams, kurie vaikšto į savo objektus lauke. Skundo nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta medžiaga, iš kurios matyti, kad skundus dėl lauke laikomų daiktų ir medžiagų, kurios kėlė grėsmė ir trukdė aplinkiniams, namo gyventojos J. N. ir J. N. ne kartą teikė Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui (b. l. 26, 33, 14). Institucijos atstovė teisme patvirtino, kad buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai, dėl ko asmenims buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Analogišką išvadą dėl buvusio Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.14. punkto reikalavimų pažeidimo daro ir teismas, nes medžiagos ir daiktai bendrasavininkiams priklausančioje bendrai naudojamojoje teritorijoje buvo laikomos pažeidžiant kitų asmenų teisėtus interesus, trukdant aplinkiniams.

Tokiu būdu teismas nustatė, kad V. S. nusižengdamas teisės normų reikalavimams ir draudimams, dėl savo kaltės pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytą tvarką, kitų piliečių teises ir laisves, už ką numatyta administracinė atsakomybė. Dėl šios priežasties jis pagrįstai nubaustas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnyje, institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nustatė, kad skiriant nuobaudą pažeidėjui pagrįstai nebuvo nustatyta V. S. nei administracinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Patikrinus paskirtos nuobaudos teisėtumą nustatyta, kad net ir nenustačius V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta sankcijoje numatyta piniginė bauda aiškiai žemiau sankcijos vidurkio, arčiau jos minimalios ribos. Švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas – pagrįstai nepaskirta įvertinus padaryto pažeidimo trukmę, taip pat tai, kad V. S. pažeidimą padarę ne pirmą kartą (praeityje asmuo yra baustas administracine tvarka). Tokiu būdu paskirta nuobauda neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatoms, institucijos nutarimas šioje dalyje yra teisingas, todėl paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. S. skundą atmesti ir 2016-03-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.