Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š.-B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys įteiktas asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad, Tarnybos nuomone, geriausius vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas berniuko interesais, prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius ir užtikrintų jo interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė pareikštus reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad problemos šeimoje prasidėjo gimus vaikui, atsakovas pradėjo išeidinėti, išgėrinėti, darbus dėl alkoholio prarasdavo, niekur ilgai nepadirbdavo. Lankantis socialinėms darbuotojoms atsakovas būdavo randamas neblaivus, jos ir sakė ieškovei išsikraustyti, jų akivaizdoje ir policija būdavo kviečiama. Bandė atsakovas taisytis, bandė tris mėnesius negerti, tačiau po to vėl pradėjo. Paskutinį kartą gal prieš dvi savaites buvo atvažiavęs, nesiprausęs, su temperatūra, ji tik atidavė raktus nuo jo buto. Prieš tai rugsėjį – spalį matėsi. Išlaikymo vaikui atsakovas neteikia. Dirbdavo apsaugos darbuotoju, atsakovo išsilavinimo nežino. Ir jai, ir atsakovui šalių sūnus yra vienintelis vaikas. Labai specialių poreikių vaikas neturi, tik vėlavo jo raida, vaikščiodavo į masažus. Dabar lanko darželį. Praėjusiais metais labai dažnai sirgo, šiais metais mažiau, tačiau prieš dvi savaites savaitę gulėjo ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini), dabar jau namuose, bet dar į darželį neina, šiomis dienomis vis dar turi temperatūros. Vaikui sergant ieškovei padeda jos mama, pati ieškovė ima nedarbingumo pažymėjimus.

Ieškovės atstovas advokatas Arūnas Alekna ieškinį palaikė iš esmės jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ieškinys pagrįstas pridedamais įrodymais. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą, kuris yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos. Pačios ieškovės pajamos nėra didelės. Tarnyba pateikė duomenis, kad atsakovas išties paliko šeimą, nedalyvauja vaiko auklėjime, neteikia išlaikymo.

Atsakovas į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko. Atsakovas, gavęs jam siųstus procesinius dokumentus, apie adreso pašto korespondencijoms siuntoms pasikeitimą nepranešė, todėl šaukimai siųsti teismui žinomu jo gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 121 straipsnis). Kas atsakovas apie vykstantį teismo procesą buvo informuotas, patvirtina ir Tarnybos išvadoje pateikti duomenys. Nepaisant to, per beveik pusmetį trukusį teismo procesą į bylą neteikė jokios informacijos, elgėsi pasyviai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Dėl santuokos nutraukimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, kadangi šalys tokio prašymo nereiškė, nuo 2022 m. birželio neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skirtingose vietose, taigi nėra pagrindo manyti, kad santuoka gali būti išsaugota.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK)3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Ieškovė prašė nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiavo alkoholio vartojimu, buvo kviesta policija, ieškovei teko palikti namus, kuriuose su atsakovu gyveno, nuo to laiko atsakovas šeima visai nesirūpina. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą ir sutuoktinių tarpusavio santykius patvirtina Tarnybos pateiktas 2022 m. gegužės 30 d. VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio šeimai sudarytas Pagalbos planas, iš kurio matyti, kad atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio, lankantis šeimoje buvo fiksuotas atsakovo girtumas, jam buvo nustatytas įpareigojimas kreiptis į priklausomybės ligų centrą stacionariam gydymui (Minesotos programa), nevartoti alkoholio vaiko akivaizdoje. Pagalbos plane pažymėtos ir aplinkybės apie galimą atsakovo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tai, kad atsakovas nesupranta vaiko poreikių, dažnai nori miego ir retai padeda pasirūpinti vaiku. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, priešingų argumentų nepateikė, reikalavimo dėl kaltės neginčijo. Tarnybos pateiktame 2022 m. lapkričio 4 d. akte Nr. 1ŠTA-682, išklausius atsakovo nuomonę dėl ieškovės reikalavimų, fiksuota, kad konstruktyvus pokalbis su juo nevyko, atsakovas nenorėjo tartis dėl apsilankymo jo namuose, teigdamas, kad skirtis nenori, ieškovė iš jo nori atimti butą. Tarnybos specialistės teigimu, atsakovo kalba buvo nerišli, žodžiai ir mintys neaiškios, į klausimus buvo atsakoma nekonkrečiai. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, atsakovas, nors Tarnybai deklaravo nenorįs skirtis, tačiau akcentavo tik galimą turto praradimą, ieškovės, vaiko interesų net neminėjo, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio dalintino turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia, o išlaikymas atsakovui nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant jai paliktina ikisantuokinė pavardė ,,Š.“, atsakovui neišreiškus jokių pageidavimų, paliktina jo prigimtinė pavardė - ,,B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku

Ieškovė prašo nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi ieškovė iš esmės viena rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, jis su ja gyvena nuo gimimo, ieškovė stengiasi sūnui užtikrinti tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką. Atsakovas pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos neišreiškė, iš bylos duomenų matyti, kad su juo negyvena ir jo neauklėja. Tarnyba išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl A. B. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

Atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus interesą turėti pastovią, įprastą, saugią gyvenamąją aplinką, A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad nesudarys atsakovui kliūčių bendrauti su sūnumi. Atsakovas reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo nereiškė, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimas su vaiku yra tęstiniai santykiai ir kilus ginčui tarp tėvų bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą iš naujo (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Šalių sūnus yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį ,,(duomenys neskelbtini)“, Tarnybos pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad šalių sūnus gimė su inkstų problema, todėl kas metus atliekama profilaktinė apžiūra. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pradėjęs eiti į darželį vaikas labai dažnai sirgdavo peršalimo ligomis, dabar rečiau, tačiau neseniai gulėjo ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 613 Eur/mėn. suma, patiriamos išlaidos maistui (235 Eur/mėn.), darželiui (apie 70 Eur/mėn.), komunalinėms paslaugoms (75 Eur/mėn.), transportui (26 Eur/mėn.), vaistams (35,20 Eur/mėn.), sauskelnėms, vienkartiniams paklotams (127 Eur/mėn.), drabužiams (75 Eur/mėn.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiuo metu minimali mėnesinė alga neto 633 Eur/mėn., taigi ieškovė neįrodinėja didesnių nei minimali mėnesinė alga vaiko poreikių.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vaiko poreikių neginčijo. Tarnybai nurodė tik tai, kad nedirba o ieškovė norinti iš jo atimti butą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovas 2020 – 2023 metų laikotarpiu periodiškai dirbdavo, jo atlyginimas bruto siekdavo ir 1 014,05 Eur mėn. Nekilnojamojo turto registro, duomenimis, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (buto vidutinė rinkos vertė 2023 metais pagal viešai prieinamus VĮ Registrų centro duomenis – 75 200 Eur). Pagal bylos duomenis sveikatos sutrikimų neturi. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nėra.

Ieškovė paaiškino, kad dirba parduotuvėje, pateikė duomenis, kad jos darbo užmokestis yra apie 500 Eur/mėn. (po mokesčių). Nekilnojamojo registro duomenimis, VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto. Turi vieną išlaikytinį – šalių sūnų.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo gaunamos pajamos, turimas turtas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Nėra duomenų apie kokius nors rimtus jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaiko išlaikymui. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo vienintelio vaiko teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad savo galimybę užauginti bei tinkamai aprūpinti vaikus kiekvienas asmuo privalo įvertinti prieš apsispręsdamas jų turėti. Teismas, įvertinęs protingus vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslams, žaislams, knygoms, papildomam ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui ir kita, sprendžia, kad ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus, kad ieškovei tenka kasdienė rūpesčio vaiku dalis (tenka ne tik dirbti, bet užsiimti vaiko priežiūra, jo lavinimu, vežiojimu į ugdymo, sveikatos įstaigas, imti nedarbingumo pažymėjimus vaikui sergant, dėl ko mažėja pajamos), tėvo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą (neskiria laiko vaiko priežiūrai, ugdymui ir pan.), jo nusišalinimą nuo kasdienės vaiko priežiūros, tai, kad jis vaiko poreikių neginčijo, siekiant užtikrinti pirmiausia vaiko poreikių tenkinimą, taip pat protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 308,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas už kiekvieną einamąjį mėnesį.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nepilnamečiam vaikui iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Šalys atskirai gyventi pradėjo 2022 m. birželio mėnesio, todėl, įvertinus ieškovės prašymą, atsakovui nepateikus įrodymų, kad ginčo laikotarpiu tinkamai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, A. B. už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos priteistinas 1 234 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina I. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 158 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-P-2450 teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis į bylą pateikta minėtos tarnybos 2023 m. kovo 17 d. pažyma, valstybė patyrė 404,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas sprendžia, kad visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir, tenkinus ieškinį visa apimtimi, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,40 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visa apimtimi, įvertinus, kad išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovui išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, su procesiniu dokumentų siuntimu susijusios išlaidos, žyminis mokestis – mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokant žyminio mokesčio išlaidas (158 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5660. Mokant išlaidas už valstybės patirtas atstovavimo išlaidas (404,08 Eur) nurodomas įmokos kodas – 5630. Mokant išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu (24,40 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5662

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. Š.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Š.-B. palikti pavardę – „Š.“, atsakovui E. B. – „B.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. Š.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 308,50 Eur (tris šimtus aštuonis eurus ir 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat 1 234 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę I. Š.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 404,08 Eur (keturis šimtus keturis eurus ir 8 ct) išlaidų už valstybės patirtas atstovavimo išlaidas.

Priteisti valstybei iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,40 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 40 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Išaiškintini, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (įmokos kodas – 5630), su procesiniu dokumentų siuntimu susijusios išlaidos (įmokos kodas – 5662), žyminis mokestis (įmokos kodas – 5660) – turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o į bylą pateikiami tai patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.