Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. T. (R. T.) gynėjo Roberto Skėrio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir S. J., iki 2011 m. gegužės mėnesio, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, susitarė, panaudojant apgaulę, verbuoti merginas gabenimui į užsienį (Švedijos karalystę), siekiant įtraukti jas į prostituciją ir pelnytis iš jų prostitucijos. Tuo tikslu 2011 m. gegužės mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, S. J., panaudodamas apgaulę, žadėdamas V. L. ir K. U. šokėjos darbą klube Š. K., t. y. nuslėpdamas nuo jų būsimo prostitutės darbo pobūdį, įkalbėjo V. L. ir K. U. vykti į Stokholmą. Po to 2011 m. birželio 8 d. R. T. kartu su S. J. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvežė V. L. ir K. U. į Rygą, iš ten tą pačią dieną keltu išplaukė į Stokholmą. Atplaukus į Stokholmą, R. T. kartu su S. J. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini) V. L. ir K. U. atvežė į tyrimo metu nenustatytą išnuomotą butą, kuriame nurodė merginoms, kad jos turės dirbti prostitutėmis. Tokiu būdu, pasinaudodami nukentėjusių merginų V. L. ir K. U. priklausomumu bei pažeidžiamumu, verbuodami, panaudodami apgaulę, įtraukė jas į prostituciją ir, išgabenę į užsienį, iki 2011 m. birželio 15 d. pelnėsi iš šių merginų prostitucijos - vykdė prekybą žmonėmis.

Be to, R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir S. J., iki 2011 m. liepos mėnesio, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, susitarė, panaudojant grasinimus, išgabenti K. U. ir V. L. į užsienį (Švedijos Karalystę), siekiant pelnytis iš jų prostitucijos. Tuo tikslu 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, S. J., panaudodamas psichinę prievartą, t. y. K. U. ir V. L. pasakęs, kad žino, kur jos gyvena, kad V. L. turi mažametį vaiką, todėl jos niekur nedings ir vis tiek turės vykti, tokiu būdu pakuždamas jų valią, gavo šių merginų sutikimą vykti į Stokholmą dirbti prostitutėmis. Po to 2011 m. liepos 7 d. R. T. kartu su S. J. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvežė V. L. ir K. U. į Rygą, iš ten tą pačią dieną keltu išplaukė į Stokholmą. Atplaukus j Stokholmą, R. T. kartu su S. J. ir R. K. R. K. (duomenys neskelbtini) atvežė V. L. ir K. U. į tyrimo metu nenustatytą išnuomotą butą, kuriame merginoms nurodė teikti klientams seksualines paslaugas. Tokiu būdu, pasinaudodami nukentėjusiųjų V. L. ir K. U. priklausomumu bei pažeidžiamumu, panaudodami psichinę prievartą, merginas išgabeno į užsienį ir iki 2011 m. liepos 13 d. pelnėsi iš jų prostitucijos - vykdė prekybą žmonėmis.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. T. 2014 m. vasario 26 d. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi R. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Gynėjo nuomone, teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, neatsižvelgė į tai, kad šiuo momentu nebėra pagrindo manyti, kad R. T. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, bėgti (slėptis) nuo teismo ar trukdyti procesui. Kaltinamasis suimtas beveik 8 mėnesius, baudžiamoji byla beveik išnagrinėta, liko išklausyti prokuroro bei kaltinamųjų gynėjų baigiamąsias kalbas. Gynėjo manymu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje suėmimo termino pratęsimo pagrindai - kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus ar paveikti liudytojus, prarado realumą ir pagrįstumą. Byloje nėra duomenų, jog R. T. savarankiškai ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, būtų daręs poveikį nukentėjusiosioms ar liudininkams.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis R. T. yra jauno amžiaus, nevedęs, tačiau jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), siekia reabilituotis visuomenėje, susirasti darbą ir dirbti visuomenės labui. Nors kaltinamasis laikinai ir išvykdavo į užsienį, su užsieniu jo nesieja jokie tvirti socialiniai ryšiai.

Skunde nurodoma, kad kaltinamajam R. T. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau nuo kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, šis pagrindas tapo mažareikšmis ir sunkiai tikėtinas. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam, kad ir kelias, tačiau švelnesnes kardomąsias priemones.

Kaltinamojo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir R. T. iš suėmimo paleisti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo R. T. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis R. T. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies paties kaltinamojo R. T., kaltinamojo S. J., nukentėjusiųjų V. L., K. U. parodymuose, asmenų parodymo pagal nuotraukas protokoluose ir jų prieduose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Apeliacinis teismas pažymi, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Gynėjas skunde neigia R. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje. Gynėjo manymu, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu tik pagal BK 307 straipsnį, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymai vertinami, kaltinamojo veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai sprendžiami bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus

Baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme, R. T. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas skunde teisingai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, nustatydamas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, atsižvelgė ir į tai, kad R. T. iki sulaikymo niekur nedirbo, laikinai gyvendavo užsienyje, 2012 m. teistas Švedijoje. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis yra susaistytas itin tvirtais ryšiais su gyvenamąją aplinka. Be to, skunde nepagrįstai teigiama, kad R. T. siekė susirasti darbą. Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaltinamasis iki sulaikymo nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje (t. 3, b.l. 3). Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje R. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne vien suimtajam gresiančios bausmės griežtumą, pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. T., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam R. T. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. T., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas įvertino ir tai, kad R. T. inkriminuojama nusikalstama veika yra galimai savanaudiško pobūdžio. Be to, nusikaltimas, kurio padarymu jis kaltinamas, nebuvo atsitiktinis, buvo suplanuotas ir galimai padarytas veikiant bendrininkų grupe. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis R. T. buvo teistas už panašią nusikalstamą veiką. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suėmimo pratęsimo pagrindas taip pat nustatytas pagrįstai.

Nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas šiuo metu leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog R. T. savarankiškai ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, būtų daręs poveikį nukentėjusiosioms ar liudininkams. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas - kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatytas.

Kardomoji priemonė - suėmimas suvaržo kaltinamojo R. T. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. T. gynėjo Roberto Skėrio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.