Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Rietavo savivaldybės administracijos atstovams Leonui Vespenderiui, Loretai Žižytei Karčiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atstovo advokato Laimono Strauko skundą atsakovui Rietavo savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo inicijuoti detaliojo plano pakeitimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundu nurodoma, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – parduotuvė, esanti žemės sklype Rietavo m. (duomenys neskelbtini) . Šioje parduotuvėje V. K. individuali įmonė vykdo komercinę prekybinę veiklą, tačiau yra apsunkintas privažiavimas prie parduotuvės. Dėl šių aplinkybių buvo kreiptasi į Rietavo savivaldybės administraciją, prašant išduoti projektavimo sąlygas įrengti įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Rietave, (duomenys neskelbtini) , taip pat buvo prašoma inicijuoti Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą tam, kad pareiškėjui būtų galima išduoti projektavimo sąlygas, įrengti įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas 2007-09-27 raštu atsisakė tenkinti prašymą ir informavo, kad nuspręsta įvažiavimo į V. K. nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) , Rietave, iš Plungės gatvės, nedaryti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Kaip nustatyta iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas prašo atsakovą įpareigoti inicijuoti Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą, kad į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) Rietavo mieste būtų galima įrengti įvažiavimą iš Plungės gatvės (b.l.27). Atsakovas 2007-09-27 raštu atsisakė tenkinti prašymą ir informavo, kad nuspręsta įvažiavimo į V. K. nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini), Rietave, iš Plungės gatvės, nedaryti. Byloje yra pateikti faktiniai duomenys ir įrodymai, kuriais patvirtinama, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir teritorija, kurios detaliojo plano sprendinius prašoma koreguoti, yra suplanuota Rietavo miesto centrinės dalies detaliuoju planu, kuris patvirtintas 2002 m. lapkričio 21 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 153( b.l.59). Pagal Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano aiškinamąjį raštą (b.l.61, detaliojo plano 28 lapas) ir detaliojo plano brėžinius (b.l.61, detaliojo plano 9;13;28 lapai), pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis nurodoma komercinė ir įvažiavimas pagal detalųjį planą suplanuotas ir šiuo metu įrengtas iš pietinės pusės iš Laisvės alėjos. Taigi pareiškėjo prašymas yra siejamas su galiojančio detaliojo plano pakeitimu. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalis numato, kad detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Kaip nustatyta iš aptariamo detaliojo plano sprendinių, pateiktų fotografijų, pareiškėjas prašo keisti Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, detaliojo plano korektūra suplanuojant įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) , iš Plungės gatvės. Pareiškėjas prašo įrengti įvažiavimą per detaliuoju planu suplanuotą pėsčiųjų taką, kuris yra įrengtas valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Kadangi pareiškėjas savo reikalavimu konkrečiai neįvardino kokius veiksmus prašo atlikti atsakovą inicijuojant detaliojo plano pakeitimus, būtina aptarti teisinį reglamentavimą dėl detaliojo planavimo organizavimo.

Detaliųjų planų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.635 patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 03 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriais gali būti savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numatė, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ir naudotojui. Ši įstatymo norma yra detalizuota Aprašo 3 punkte, kuris numato, kad savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Taigi, tik esant 20 straipsnio 1 dalyje įvardintoms sąlygoms, gavusi tokį prašymą savivaldybės administracija gali (turi) atlikti atitinkamą prašyme nurodytų planavimo tikslų įvertinimą ir tik po to nuspręsti, ar perduoti teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas prašančiam tai padaryti asmeniui. Kaip matyti iš Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjas nėra prašomo planuoti žemės sklypo savininkas ar valdytojas ir teritorijų planavimo organizatoriumi pagal aukščiau aptariamą teisinį reguliavimą rengiant detaliojo plano pakeitimus privalėtų būti Rietavo savivaldybės administracijos direktorius. Todėl analizuotina ar atsakovas pagrįstai 2007-09-27 raštu Nr. R4-1038 (b.l.) atsisakė organizuoti detaliojo plano, patvirtinto 2002-11-21 sprendimu Nr. 153, pakeitimus.

Kaip jau minėta, V. K. pageidauja, kad detaliojo plano pakeitimais būtų numatyta galimybė įsirengti transporto komunikaciją (įvažiavimą) į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą per valstybinę žemę iš Plungės gatvės ir mano, kad racionaliausia įrengti jį per pėsčiųjų taką, kuris riboja Plungės gatvę su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini) , Rietavo m.

Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnis apibrėžia teritorijų planavimo tikslus. Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas vienu iš planavimo tikslų numato suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos architektūros, techninius aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos interesus. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato atvejus kada yra rengiamas detalusis planas. Kadangi teritorijos, kurioje prašoma rengti detaliojo plano pakeitimus, jau yra parengtas ir galioja detalusis planas, šio detaliojo plano pakeitimai gali būti rengiami tik esant sąlygoms, numatytoms 22 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas savo atsisakymu rengti detaliojo plano pakeitimus būtent ir nurodė, kad nėra pagrindo detaliojo plano pakeitimui rengti, nes galiojančiu Rietavo savivaldybės detaliuoju planu teritorija yra suplanuota, Rietavo savivaldybės administracija parengė techninius projektus ir detaliojo plano sprendinius įgyvendino.

Kaip jau minėta 2002 m. lapkričio 21 d. Rietavo savivaldybės taryba sprendimu Nr.153 „Dėl Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino parengtą detalųjį Rietavo miesto centrinės dalies planą, kuriuo apsprendžiamas teritorijos panaudojimas ir užstatymas, performuojamos dalies sklypų ribos, suformuojami nauji sklypai, nustatoma tikslinė žemės paskirtis, fizinė pastatų būklė, apsprendžiama inžinierinių tinklų bei infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija ir kt.

Rietavo miesto centrinės dalies detalaus plano aiškinamojo rašto 2 skyriaus „Rietavo miesto centrinės dalies tikroji būklė“ 2.6 punkte „Gatvių tinklas ir pėsčiųjų takai“ analizuojant esamą gatvių ir pėsčiųjų takų tinklo būklę nustatyta, kad pagrindiniai pėsčiųjų srautai pasiskirstę centrinėje miesto aikštėje, Plungės gatvėje bei pėsčiųjų alėjoje, vedančioje link mokyklos. Moksleivių perėjimas iš pėsčiųjų alėjos į centrinę aikštę skersai krašto kelio funkcijas atliekančią gatvę nėra tinkamai sutvarkytas ir nesaugus. Šios situacijos pagerinimui 3 skyriuje „Planuojamos teritorijos raidos programa“ 3.4 punkte numatomi detaliojo plano sprendiniai, kuriais siūloma gerinti pėsčiųjų judėjimo sąlygas, užtikrinti pėsčiųjų saugumą gatvių koridoriuose, takus įjungti į esamą arba formuojamą bendro naudojimo želdynų sistemą, įrengti poilsio aikšteles. Detaliojo plano 4 skyriaus „Rietavo miesto centrinės dalies planavimo sprendiniai“ 4.4 punkte „Želdynų sistema“ numatyta, kad viena iš svarbiausių miesto žaliųjų jungčių – pėsčiųjų gatvė, numatoma įrengti Laisvės gatvėje, jungiančioje miesto aikštę su mokykla. Laisvės gatvė buvo palikta vien pėsčiųjų judėjimui ir kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių ties V. K. nuosavybes teise priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini) numatyta įrengti pėsčiųjų tako atitvarą nuo gatvės. Nusprendus Laisvės gatvę palikti tik pėsčiųjų judėjimui, planuojamas pakoreguoti ir privažiavimas į V. K. priklausantį sklypą. Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano viešojo svarstymo metu iš pareiškėjo jokių pastabų ar pasiūlymų gauta. Taigi aptartais detaliojo plano sprendiniais buvo numatyta pagerinti transporto eismo bei parkavimo sąlygas centrinėje miesto dalyje, sudaryti saugesnę aplinką pėstiesiems, sumažinti avarijų ir traumų tikimybę, pagerinti pėsčiųjų judėjimo sąlygas į miesto centrinės dalies įstaigas ir rekreacines teritorijas. Taip pat akcentuotas moksleivių, einančių į mokyklą saugumas (detaliojo plano aiškinamojo rašto 6.5 punktas). Kaip nustatyta iš atsakovo atstovės Loretos Žižytės Karčiauskienės paaiškinimo teisminio nagrinėjimo metu bei iš pateiktos vaizdinės medžiagos (fotonuotraukų), Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano aiškinamajame rašte išdėstyti sprendiniai teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) jau yra įgyvendinti. Atstovė taip pat akcentavo aplinkybes, kad centrinę Rietavo miesto dalį kerta magistralinis krašto kelias, todėl Plungės gatve eismas yra intensyvus, juo važiuoja nemažai krašto keliu judančio tranzitinio transporto. Pėstieji intensyviai darbo dienomis eina takais vedančiais į vaikų lopšelį-darželį ir į gimnaziją. Jų saugumo užtikrinimui būtent ir rengti bei realizuoti detaliojo plano sprendiniai, įrengti atitvarai nuo pagrindinės gatvės, kelio važiuojamojoje dalyje įrengti greičio slopinimo kalneliai. Įrengus įvažiavimą iš Plungės gatvės pagal pareiškėjo pageidavimą, būtų pažeisti saugaus eismo reikalavimai, pėstiesiems padidėtų traumų tikimybė, be to įvažiuoti sunkiajam transportui ten nėra techninių galimybių ir būtent tai buvo įvertinta.

Įvertinus šias aplinkybes ir Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtus teritorijų planavimo tikslus, kurių turi būti siekiama rengiant teritorijų planavimo dokumentus, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas dėl galiojančio detaliojo plano sprendinių koregavimo, numatant įrengti įvažiavimą iš Plungės gatvės, prieštarauja teritorijų planavimo tikslams, kurių realizavimui buvo parengtas Rietavo miesto centrinės dalies detalusis planas, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė rengti detaliojo plano pakeitimą pagal pareiškėjo prašymą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrindų, numatytų Teritorijų planavimo statymo 22 straipsnio 1 dalyje, kurie suteiktų pagrindą atsakovui rengti detaliojo plano pakeitimus. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 54 punktas taip pat numato, kad detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus iniciatyva. Rietavo miesto centrinės dalies planavimo organizatorius buvo Rietavo savivaldybės administracija, todėl būtent atsakovui yra suteikta iniciatyvos teisė inicijuoti detaliojo plano pakeitimus. Nors detaliuoju planu buvo planuojamas ir V. K. nuosavybės teise priklausantis sklypas, pareiškėjas nepateikė jokių planavimo pasiūlymų, tame tarpe ir dėl įvažiavimo įrengimo, todėl pareiškėjo pareikštos pretenzijos dėl suplanuotos teritorijos ir jau realizuotų detaliuoju planu sprendinių pakeitimo, pasibaigus planavimo procesui yra nepagrįstos. Teismas išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes pripažįsta, kad Rietavo savivaldybės administracijos atsisakymas rengti Rietavo miesto detaliojo plano sprendinių pakeitimus yra pagrįstas, teisėtas, todėl atsakovo skundas dėl įpareigojimo atsakovą inicijuoti Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Taipogi pažymėtina, kad Rietavo miesto centrinės dalies detaliuoju planu buvo nustatytos žemės naudojimo tikslinės paskirtys bei naudojimo būdai. Pagal pareiškėjo pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l.80) ir pažymėjimą (b.l.85) V. K. priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta – kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), o žemės sklype esančio pastato paskirtis pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l.77) nurodyta - prekybos ir tai neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo. Kaip matyti iš centrinės dalies detaliojo plano aiškinamojo rašto, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) , Rietave paskirtis nurodoma kaip komercinė - prekybos ir smulkios gamybos įmonių teritorija, tačiau šie detaliojo plano sprendiniai nėra įregistruoti konkrečiam sklypui ir viešajame registre duomenys apie sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį nepakeisti.

V. K. 2003 m. lapkričio 6 d. Rietavo savivaldybės taryba sprendimu Nr.T1-192 (b.l.11) leido rengti Rietavo miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Rietavo savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 153, pataisymą. Detaliajame plane numatoma koreguoti V. K. priklausančio sklypo ribas bei užstatymo ir tvarkymo reglamentus. Kaip matyti iš planavimo sąlygų (b.l.92) šiuo detaliuoju planu buvo numatoma esamos gyvenamosios paskirties sklypo pakeitimas į komercinės, numatant užstatymo tankumo ir intensyvumo reglamentus taip, kad būtų galima apjungti du tame sklype esančius pastatus ir jų aprūpinimą inžinieriniais tinklais. Planavimo sąlygos išduotos 2004 m. sausio 13 d., tačiau nežiūrint minimų aplinkybių, kad šio planavimo organizatoriumi buvo pats V. K. (b.l.92), detalusis planas parengtas nebuvo ir išduotų planavimo sąlygų galiojimo terminas, numatytas Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklėse, jų 10 punkte, pasibaigė.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad Rietavo miesto savivaldybės administracijos direktorius kaip detaliojo teritorijų planavimo organizatorius, pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl detaliojo plano sprendinių pakeitimo, kadangi prašomas transporto komunikacijos suprojektavimas prieštarauja teritorijų planavimo tikslams, o detalieji planai negali būti rengiami jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Be to pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti jog galiojančio detaliojo plano sprendiniais suplanuotas įvažiavimas į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą yra nefunkcionalus ir negalima juo naudotis pagal paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija,

nusprendė:

pareiškėjo V. K. atstovo Laimono Strauko skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.