Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-05 · Administracinė byla Nr. I-2358-643/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-05
Bylos Nr.
I-2358-643/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00444-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
D. F.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2358-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-00444-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjui D. F., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. F. (D. F.) (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 50000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2013 m. vasario 6 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - ir LTI-K) kamerose, kuriose plotas buvo 7-8 kv.m., kartu su dar 2-3 asmenimis. Paaiškino, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, neužtikrinant jam teisės aktuose įtvirtinto minimalaus 3,6 kv. m. kameros ploto. Be to, buvo per dažnai kilnojamas iš vienos kameros į kitą. Nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo kalinimo sąlygos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21, 23, 24, 26, 30.6, 30.7, 37.1, 37.2, 37.3, 37.6, 37.7, 37.8, 38.1, 39.2, 39.3, 40, 41, 43, 50 ,59, 60, 64, 66 ir 68 punktų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundą (b. l. 8-13) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2012-03-13 atvyko į LTI-K ir iki šiol yra laikomas. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą, t.y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. Paaiškino, kad LTI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad LTI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LTI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką bei švarą kamerose, reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodamas į kameras, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, LTI-K yra sudaręs ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad remontas LTI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Taip pat pažymėjo, kad LTI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Paaiškino, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipė dėmesį, kad esant būtinumui pareiškėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, tinkamas gydymas, skiriami vaistai. Dėl neturinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą (b. l. 71–73) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pažymi, jog sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamento ar LTI-K pareigūnai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo ir tai tiesiogiai nesusiję su Kalėjimų departamento veiksmais. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo LTI-K sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai (b. l. 98). Administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

D. F. 2012-03-13 atvyko į LTI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m², joje vakare buvo - 3 asmenys; 2012-03-14 perkeltas į kamerą Nr. 177, plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje; 2012-03-15 - 2012-03-27 kamera Nr. 177 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-03-28 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-03-29 - 2012-04-03 kamera Nr. 177 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-04 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-05 - 2012-04-09 kamera Nr. 177 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-10 kamera Nr. 177 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-11 - 2012-04-23 kamera Nr. 177 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-24 kamera Nr. 177 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-04-25 kamera Nr. 177 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-04-26 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-04-27 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-28 - 2012-04-29 kamera Nr. 177 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-04-30 - 2012-05-01 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-05-02 kamera Nr. 177 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-05-03 - 2012-05-06 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-05-07 kamera Nr. 177 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-05-08 - 2012-05-15 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-05-16 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare perkeltas į kamerą Nr. 277, plotas - 7,99 m² - 4 asmenys kameroje); 2012-05-17 kamera Nr. 277 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-05-18 - 2012-06-04 kamera Nr. 277 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-06-05 kamera Nr. 277 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-06-06 - 2012-06-07 kamera Nr. 277 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-06-08 kamera Nr. 277 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-06-09 - 2012-06-10 kamera Nr. 277 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-06-11 - 2012-06-13 kamera Nr. 277 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-06-14 kamera Nr. 277 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 299 A, plotas - 7,45 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje; 2012-06-16 – 2012-06-17 kamera Nr. 299 A (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-06-18 kamera Nr. 299 A (ryte - 4, vakare perkeltas į kamerą Nr. 112 A, plotas -6,34 m² - 2 asmenys kameroje); 2012-06-20 – 2012-07-16 kamera Nr. 112 A (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-07-17 perkeltas į kamerą Nr. 370, plotas - 7,01 m² (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje; 2012-07-18 – 2012-07-22 kamera Nr. 370 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-07-23 perkeltas į kamerą Nr. 333, plotas - 7,72 m² (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje; 2012-07-24 kamera Nr. 333 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-07-25 – 2012-08-07 kamera Nr. 333 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-08-08 kamera Nr. 333 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-08-09 - 2012-08-27 kamera Nr. 333 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-08-28 perkeltas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m² (ryte - 4, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 130, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-08-30 - 2012-09-17 kamera Nr. 130 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-09-18 perkeltas į kamerą Nr. 196, plotas - 7,94 m² (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-09-19 kamera Nr. 196 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-09-20 - 2012-10-03 kamera Nr. 196 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-04 kamera Nr. 196 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-05 – 2012-10-10 kamera Nr. 196 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-11 perkeltas į kamerą Nr. 177, plotas - 7,94 m² (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-12 kamera Nr. 177 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-13 – 2012-10-16 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-17 kamera Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-10-18 perkeltas į kamerą Nr. 182, plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-19 – 2012-10-21 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-22 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-10-23 kamera Nr. 182 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-24 - 2012-10-26 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-27 kamera Nr. 182 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-10-28 – 2012-11-04 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11-05 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-11-06 kamera Nr. 182 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11-07 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2012-11-08 kamera Nr. 182 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11-09 –2012-11-14 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11 -15 kamera Nr. 182 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11-16 – 2012-11-18 kamera Nr. 182 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11-19 perkeltas į kamerą Nr. 304, plotas - 8,11 m² (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje; 2012-11-20 – 2012-11-28 kamera Nr. 304 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11-29 perkeltas į kamerą Nr. 306, plotas - 8,09 m² (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-11-30 – 2012-12-04 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-05 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-06 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-07 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-08 – 2012-12-09 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-10 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-11 – 2012-12-18 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-19 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-12-20 – 2013-01-08 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2012-01-09 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-10 – 2013-01-14 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-15 kamera Nr. 306 (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-16 – 2013-01-20 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-21 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-22 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-23 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-24 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-01-25 kamera Nr. 306 (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-01-26 – 2013-02-05 kamera Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-02-06 kamera Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje) (b. l. 8–10, 16, 18–19).

2012 m. kovo 12 d. pareiškėjui atvykus į LTI-K, buvo atlikta pirminė jo sveikatos apžiūra bei padaryti reikiami tyrimai: Syphilis RPR, ŽIV teistai neigiami, plaučių rentgenologinis tyrimas geras, savijauta gera, nusiskundimų nėra (b. l. 25–30, 34–37). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/6947 matyti, kad pareiškėjas keletą kartų (2013-03-19, 2012-04-04, 2012-08-31) kreipėsi į gydytojus dėl galvos skausmo, visais atvejais buvo paskirtas gydymas vaistais (b. l. 38–39, 43–49, 50–58). Nuo 2012-03-23 pradėjo badauti, nors gydytojų buvo įspėtas dėl badavimo žalos sveikatai, 2012-03-29 badavimą nutraukė, sveikatos nusiskundimų dėl to neturėjo (b. l. 42–43). Taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į gydytojus dėl peršalimo, bėrimo, sąnarių skausmo, buvo paskiepytas gripo vakcina (b. l. 50, 60, 64).

2012 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė skundą LTI-K dėl pernelyg dažno kilnojimo iš kameros į kamerą, nurodydamas, kad tai neigiamai veikia jo psichiką, kaskart vis reikia nemažai laiko priprasti prie naujos aplinkos, žmonių (b. l. 15).

2012 m. gruodžio 14 d. LTI-K direktorius sprendimu Nr. 22-3242 atsakė į pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad įstaigos administracija yra priversta taip elgtis, siekdama užtikrinti naujai atvykusių asmenų apgyvendinimą (b. l. 14). Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 74–75).

2013 m. sausio 29 d. Kalėjimų departamentas sprendimu Nr. 2S-6316 nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, o LTI-K administracija perkeldama jį iš kameros į kamerą teisėtumo nepažeidė (b. l. 79).

2012 m. kovo 7 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VVSC) surašė Patikrinimo aktą Nr. 13 (13-3)-13.16-168, kuriame nurodė, jog atlikęs operatyvią LTI-K kameros Nr. 177 kontrolę, nustatė, kad minėtoje kameroje patikrinimo metu buvo 19,7o C temperatūros, santykinė oro drėgmė – 41-42 proc., t.y. atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 108–110). Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas D. F. kaip tik buvo laikomas minėtoje kameroje.

2012 m. gegužės 9 d. VVSC patikrinus LTI-K kamerą Nr. 306, kurioje vėliau buvo laikomas ir pareiškėjas, graužikų ir buitinių parazitų nesimatė. Buvo patikrinti ir dušai, patikrinimo metu dušuose nusistovėjusio vandens nebuvo, visuose dušuose įrengtas nuolydis vandeniui nutekėti į angas. Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 134–135).

2012 m. gegužės 25 d. VVSC patikrino LTI-K kameras, tarp jų ir kamerą Nr. 112A, kurioje už mėnesio buvo laikomas ir pareiškėjas (nors patikrinimo metu jo toje kameroje nebuvo), ir nustatė, kad kameros langai yra pritaikyti vėdinimui, santykinė oro drėgmė kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 111–114 ). 2012 m. lapkričio mėn. VVSC pakartotinai patikrinus LTI-K kamerą Nr. 112A, minėtos normos pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 115–117). Kameroje pažeidimų nebuvo nustatyta ir 2013 m. sausio 16 d. bei 2013 m. kovo 12 d. atliktų patikrinimų metu (b. l. 122–123, 124–125).

2012 m. gruodžio 11 d. Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-16.16-1492 užfiksuota, kad kameroje Nr. 196, kurioje tam tikrą laiką buvo laikytas ir pareiškėjas, langai vėdinimui pritaikyti, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė naktinė šviesa atitiko nustatytus reikalavimus. Ant kameros lubų ir sienų buvo matomi atšokę dažai ir tinko plotai, todėl rekomenduota atlikti kameros paprastąjį remontą (b. l. 120–121).

2013 m. balandžio 26 d. VVSC atlikęs operatyvųjį patikrinimą, nustatė, kad LTI-K švarūs ir nešvarūs čiužiniai dezinfekcijos kameroje laikomi atskirai. Patalynę numatyta keisti kas 7 dienas. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 131–133).

Byloje kyla ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2013 m. vasario 6 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, periodiškai kartu su 2-3 asmenimis 7-8 m² ploto kamerose, taip pat buvo dažnai nepagrįstai kilnojamas iš kameros į kamerą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 8–10, 16, 18–19), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2013 m. vasario 6 d. LTI-K kalėjo 331 dieną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš esmės visą kalinimo laikotarpį, išskyrus konkrečias atsakovo nurodytas dienas, pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto kameroje. Nors šie įrodymai ir patvirtina, kad LTI-K administracija tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti D. F. arba iš jo kameros kalinius į kitas laisvesnes kameras, t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, taip pat nors atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad kalinamųjų skaičius LTI-K nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau teismo nuomone, toks pareiškėjo kalinimo vykdymo būdas ir metodas sukėlė jam sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punktą, neužtikrinant jam minimalaus 3,6 kv. m. ploto. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Dėl pareiškėjo argumento, dėl per dažno jo kilnojimo iš kameros į kamerą, pažymėtina, kad tokie administracijos veiksmai pateisinami esant pernelyg dideliam suimtųjų, nuteistųjų skaičiui įstaigoje. Pareiškėjo padėtis dėl to nėra išskirtinė ar prastesnė lyginant su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 punkte nustayta, jog kiekvienam suimtajam nemokamai turi būti suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadinasi, LTI-K administracija yra priversta perkelti suimtuosius, nuteistuosius iš vienos kameros į kitą tam, kad būtų kiekvienam naujai atvykusiam asmeniui suteikta miegamoji vieta, galimybė būti laikomam su nerūkančiais, ir tai negali būti traktuojama kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir šioje vietoje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas.

Dėl Higienos normos 21 punkto reikalavimo, nustatyta, kad ginčo kamerose sanitariniame mazge veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos nėra (b. l. 105). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad LTI-K yra seniai pastatyta ir veikianti įstaiga, o Higienos normos nuostatos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams, ir veikiančioms įstaigoms taikomi tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl sutiktina su atsakovo nuomone, kad sanitariniame mazge šiuo metu negali būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, kadangi tai reikalauja kapitalinio remonto visoje įstaigoje, o ne pavienėse kamerose. Tačiau nesutiktina su atsakovo pozicija, jog sanitariniame mazge šiuo metu negali būti pastatyta reikmenų spintelė ar pakabintas veidrodis, kadangi teismo vertinimu, tai neturėtų būti siejama su kapitaliniu pastato remontu, o užtektų eilinio paprastojo kameros remonto.

Dėl Higienos normos 23 punkto reikalavimo nustatyta, kad LTI-K ginčo kamerose nuo 2012 m. kovo mėn. nebuvo atliktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų patikrinimas dėl naktinės apšvietos atitikimo 23 punktui, nebuvo surašyti ir jokie patikrinimo aktai. Nesant byloje objektyvių įrodymų, negalima konstatuoti buvus tokiam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Higienos normos 24 punkto reikalavimo nustatyta, kad ginčo kamerose vėdinimas yra užtikrinamas per langus, langai vėdinimui yra pritaikyti, tai ne kartą buvo pažymėjęs ir VVSC patikrinimo aktuose (b. l. 105, b. l. 120–121, 122–123, 124–125). Todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas neįrodžius jo pagrįstumo.

Dėl Higienos normos 26 punkto reikalavimo nustatyta, jog VVSC kiekvieną kartą atvykęs patikrinti LTI-K kamerų, tarp jų buvo ir ginčo kamerų, tikrindavo kamerų oro temperatūra, santykinę drėgmę ir nei karto nebuvo nustatyti minėto punkto pažeidimai (b. l. 105, 108–117, 120–125). Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Higienos normos 30.6 ir 30.7 punktų reikalavimų nustatyta, kad prie sporto salės persirengimo kambario, dušo, tualetų nėra, tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad einant į sporto salę, suimtieji gali persirengti kameroje, kurioje taip pat yra tualetas (b. l. 106). Visos patalpos (sporto salė, dušai ir kameros) yra šalia viena kitos tame pačiame korpuse, todėl didelių nepatogumų asmenims tai neturėtų kelti. Be to, teismo vertinimu šio punkto užtikrinimas yra susijęs su įstaigos kapitaliniu remontu, rekonstrukcija, ir tai neturėtų būti taikoma seniai pastatytam ir veikiančiam LTI-K. pažymėtina ir tai, kad sporto salės yra kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, vėdinamos. Todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Higienos normos 37 punkto reikalavimo nustatyta, kad LTI-K yra įrengta kirpykla, kurios plotas yra 8,23 kv. m., joje yra tualetinis stalelis, veidrodis, spintelė, praustuvė, rankos higienos priemonių, muilo ir dezinfekcijos priemonių, atliekų surinkimo talpykla (b. l. 106). Nesant byloje objektinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl minėto punkto pažeidimo, jis yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Higienos normos 39.2 ir 39.3 punktų reikalavimų nustatyta, jog VVSC patikrinęs LTI-K prausimosi patalpas, minėtų punktų pažeidimų nenustatė (b. l. 134–135). Todėl ir šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Higienos normos 40, 41 ir 43 punktų reikalavimų nustatyta, kad visi asmenys, patekę į LTI-K, yra tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais, jei reikia, jiems skiriamas profilaktinis gydymas. LTI-K yra įrengta sanitarinė švarykla, dezinfekavimo kameros patalpa, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa. Sanitarinės švaryklos dušinėje kiekvienam asmeniui yra išduodamas atskiras rankšluostis ir muilas. VVSC 2013-04-26 patikrinimo akte nebuvo nustatyta minėtų punktų pažeidimų (b. l. 131–133). Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Higienos normos 59 ir 60 punktų reikalavimų nustatyta, kad visų LTI-K patalpų grindys drėgnuoju būdu yra valomos kasdien. Vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų (sienų, lubų, langų, palangių, baldų ir kt.) pagrindinis valymas. Informacijos, kad ginčo kamerose būtų fiksuota, kad yra graužikai ar parazitai nėra. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (buvusi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“) teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus LTI-K. Be to, VVSC 2012-05-09 patikrinimo akte „Dėl graužikų ir buitinių parazitų kontrolės“ pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 20–24, 106, 134–135). Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Higienos normos 68 punkto reikalavimo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, LTI-K laikomiems asmenims yra suteikiama galimybė nueiti į dušą ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. l. 106). Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas

LTI-K Vidaus tyrimų skyriaus pažyma Nr. 24-1611 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į administraciją su skundais dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis nesikreipė, kadangi pagal jo pageidavimą, jis visad buvo laikomas kamerose su nerūkančiais asmenimis. Taip pat pažymėta, jog LTI-K karantino kamerų nėra, naujai atvykę asmenys, kol įforminami dokumentai, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, po ko paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Pažymoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Nuteistųjų ir suimtųjų buitinių ir gamybinių traumų registracijos žurnale, pareiškėjo traumų neužregistruota (b. l. 136). Atsižvelgiant į tai, nei vienas iš pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytų papildomų argumentų nepasitvirtino. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Primintina, jog pareiškėjas dėl per mažo ploto, antisanitarinių kalinimo sąlygų ir per dažno kilnojimo, prašo iš atsakovo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos. CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo D. F. reikalavimo dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad LTI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjo teiginys, kad dėl buvimo per mažo ploto kamerose, kildavo konfliktai tarp nuteistųjų nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Teismui nėra pateikta duomenų, kad tarp pareiškėjo ir kartu kalėjusių asmenų būtų kilę konfliktai. Tačiau sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad dėl per didelio asmenų skaičiaus kamerose galėjo trūkti oro, dėl to skaudėti galvą, mažai vietos pajudėti ar pasimankštinti. Tai kad per mažas kamerų plotas galėjo įtakoti pareiškėjo sveikatą, konkrečiai – pareiškėjas jautė galvos skausmus ir dėl to jam buvo paskirtas gydymas, yra patvirtina byloje pateikta pareiškėjo sveikatos istorija (b. l. 38–39, 43–49, 50–58).

Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui iš esmės visą jo kalėjimo LTI-K laikotarpį (331 dienas) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, t.y. turėti nemažiau kai 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, kaip tai numatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte. Visa tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų fizinių nepatogumų, diskomfortą, tam tikrų sveikatos sutrikimų (galvos skausmas). LTI-K šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl konstatuotina, kad tarp nurodytų atsakovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą, šių pažeidimų trukmę (331 diena), sukeltus fizinius nepatogumus bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 138 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 nuostatomis, pareiškėjo D. F. skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 500 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. F. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. F. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė