- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-904-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
Bylos Nr. 1S-904-185/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
2014 m. lapkričio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, kuria įtariamajam D. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su I. G. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei platino Biržų mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, o būtent:
jis kartu su I. G., turėdami tikslą platinti Biržų mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai įgijo ne mažiau kaip 9,0737 gramo narkotinės medžiagos - kanapių, kurių delta - 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 5,2 iki 5,5 %, ir jas laikė sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), Biržai iki 2014-07-04 14 val. 30 min., kuomet jis šią narkotinę medžiagą neteisėtai pardavė M. K., E. B. ir P. S.;
tęsdamas nusikalstamą veiką jis kartu su I. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, kaip įtariama, narkotinę medžiagą - kanapes, kurių dalį kartu laikė Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje iki 2014-08-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kuomet dalį, kaip įtariama, narkotinės medžiagos, Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, I. G. neteisėtai perdavė M. Č., o likusią dalį - tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį laikė iki 2014-08-28, 16.00 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str., įtariamasis D. R. buvo laikinai sulaikytas 2014-08-28 18.50 val.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-30 nutartimi D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartimi D. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo D. R. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartį ir D. R. iš suėmimo paleisti.
Nurodo, kad nors spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau vadovaudamasis BPK 121 str. 2 d., privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi pirmiausia apylinkės teismas turėjo įsitikinti, ar byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog D. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, o teismas šį klausimą sprendė formaliai.
Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje vyksta gana ilgą laiką. Jeigu jo pradinėje stadijoje – skiriant suėmimą, buvo galima teigti, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti prielaidą, kad D. R. yra galimai atlikęs kažkokius neteisėtus veiksmus ar prie jų prisidėjęs, tai tęsdamas suėmimą, teismas privalėjo patikrinti, ar byloje prieš asmenį yra surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai. Pats D. R. neigia platinęs narkotines medžiagas ar kažkokiu kitu būdu neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Teismas nutartyje nurodė, jog duomenys, teismui leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. R. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką yra bylos medžiagoje esantys tarnybiniai pranešimai, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados ir kiti bylos duomenys. Tačiau atkreipia dėmesį, jog įrodymais byloje gali būti tik BPK nustatyta tvarka gauti duomenys, o tarnybiniai pranešimai baudžiamajame procese nėra numatyti. Nors D. R. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo atliktos kratos, tačiau narkotinių medžiagų jose rasta nebuvo, į bylą įdėtuose D. R. telefoniniuose pokalbiuose taip pat nėra jokios reikšmingos šiam tyrimui informacijos, kuria remiantis būtų galima teigti, jog D. R. platino narkotines medžiagas, todėl akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų D. R. pateiktą įtarimą.
Teigia, kad teismas, D. R. pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą tuo pagrindu, jog jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nurodė, kad D. R. yra anksčiau teistas, įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bei tai, kad įtariamojo socialiniai ryšiai nėra tvirti. Tačiau pagal teismų praktiką, įtarimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti siejama su kitomis BPK 122 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis, tada šio suėmimo pagrindo argumentacija būtų įtikinamesnė. D. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra saistomas tvirtų socialinių ryšių - daugiau kaip dvejus metus gyvena faktinėje santuokoje su I. D. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Biržuose, augina ne tik jų bendrą vaiką E. R., gim. (duomenys neskelbtini), bet ir penkis I. D. vaikus. Be to, I. D. sunkiai serga, jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, pats įtariamasis taip pat yra neįgalus - jam nustatytas 45 proc. nedarbingumas, turi specialybę - yra kepėjas, iki 2014 m. gegužės dirbo R. B. kepykloje, po to buvo registruotas darbo biržoje, gavo socialinio draudimo išmoką, gauna neįgaliojo pensiją, byloje nėra duomenų, kad D. R. ankstesnių tyrimų metu būtų slapstęsis ar jam būtų paskelbta paieška, todėl vien gresiančios sankcijos griežtumu šio suėmimo pagrindo buvimas negali būti įrodytas.
Nurodo, jog suėmimas BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatyta tvarka gali būti taikomas, kai yra pagrindas manyti, jog įtariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tada, kai įtariamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d., padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti vieną ar kelis BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Teismas nutartyje tokių duomenų nenurodė ir tokių duomenų byloje nėra. Nors D. R. ir yra teistas, tačiau būdamas laisvėje turėjo legalų pragyvenimo šaltinį - iki 2014 m. dirbo R. B. kepykloje kepėju, o kai kepykla užsidarė, gavo nedarbo išmoką, neįgaliojo pašalpą, dirbo padienius darbus. Mano, jog aplinkybė, kad įtariamasis buvo teistas, gali turėti įtakos sprendžiant apie šio pagrindo buvimą, bet remiantis vien šiuo faktu grįsti šio suėmimo pratęsimo pagrindo negalima.
Nurodo, kad skirdamas suėmimą ar jį pratęsdamas teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti.
D. R. pats yra neįgalus, gyvena su sunkiai sergančia sugyventine bei šešiais vaikais, iš kurių penki yra nepilnamečiai, todėl mano, kad šioje byloje laikantis proporcingumo principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, baudžiamojo proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti D. R. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones, sudarant galimybę jam dirbti ir rūpintis šeima.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam D. R. pratęstas pagrįstai.
Skundu įtariamojo gynėja ginčija byloje esančių duomenų pakankamumą, teigdama, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jos ginamasis D. R. padarė nusikalstamą veiką, kuria jis yra įtariamas. Tačiau patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas, priešingai nei teigiama skunde, konstatuoja, kad duomenų įtarti D. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., byloje pakanka ir šie duomenys yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad skundą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo nagrinėjantis teismas įtariamojo kaltės klausimo nesprendžia. Tai daro teismas nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesnės instancijos teismas tik įvertina, ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, tai yra kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. R. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad įtariamasis niekur nedirba, yra nevedęs, gyvena su sugyventine jai priklausančiame bute, savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs prie Biržų savivaldybės. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, leidžia teigti, kad įtariamasis nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių ir kartu paneigia skundo argumentą, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimas D. R. yra grindžiamas vien tik gresiančios sankcijos griežtumu. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje (paties įtariamojo teigimu, jo sesuo gyvena Anglijoje), kas padidina jo pasislėpimo tikimybę. Taigi aptartų faktinių aplinkybių visuma šiuo atveju duoda pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamasis D. R., suvokdamas jam gresiančios atsakomybės pobūdį, turėdamas ryšių užsienyje, neturėdamas pakankamai tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, vengdamas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jam pagrįstai pratęsė suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Jau aptarta, jog D. R. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas D. R., nėra aiškiai atsitiktinis, padarytas galimai veikiant bendrininkų grupe, o jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme suimtasis įtariamas atlikęs reikšmingą vaidmenį ir dalyvavęs tiesiogiai pats. Bylos duomenys patvirtina, kad įtariamasis praeityje jau yra ne kartą teistas, du kartus jis buvo teistas už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą pagal BK 259 str. 2 d., aptariamą nusikalstamą veiką jis galimai padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d., vykdymo atidėjimo metu. Taigi šiuo atveju jau pati inkriminuojama veika bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir jų pobūdis neigiamai charakterizuoja įtariamąjį bei rodo neigiamą jo požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas, jo polinkį nusikalsti ir nepaklusti įstatymų nustatytai tvarkai. Be to, nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas D. R., yra savanaudiško pobūdžio, nes susijusi su neteisėtu lėšų gavimu, ir nors, kaip teigiama skunde, įtariamasis turi legalių pajamų - iki 2014 m. dirbo R. B. kepykloje kepėju, o kai kepykla užsidarė, gavo nedarbo išmoką, dirbo padienius darbus, gauna neįgaliojo pašalpą, tačiau, akivaizdu, kad šių pajamų, atsižvelgus į tai, kad įtariamasis ne tik augina šešis vaikus su sugyventine, kuri, kaip nurodoma skunde, dar ir sunkiai serga, bet ir vartoja narkotines medžiagas, kurioms įgyti reikalingi dideli pinigai, jo poreikiams patenkinti neužtenka, įgyti lėšų pragyventi ir savo poreikiams patenkinti įtariamasis galimai siekė ir nusikalstamu būdu. Be to, pažymėtina, kad ir pats įtariamasis teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas kardomosios priemonės – suėmimo jam paskyrimo klausimas, pripažino, kad jo gaunamų legalių pajamų pragyventi neužtenka, jam padeda močiutė bei sesuo, dirbanti Anglijoje. Taigi aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis D. R., neturėdamas pakankamai lėšų pragyventi ir savo poreikiams patenkinti, ir toliau gali elgtis nusikalstamai, todėl konstatuotina, jog įtariamajam D. R. paskirtos kardomosios priemonės ? suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu taip pat buvo pratęstas pagrįstai.
Skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą - gyvena pas sugyventinę jai priklausančiame bute, kad kartu su sugyventine augina jų bendrą ir penkis jos vaikus, iš viso augina šešis vaikus, iš kurių penki yra nepilnamečiai, kad jo sugyventinė sunkiai serga ir jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, kad pats įtariamasis yra neįgalus, o byloje nėra duomenų apie tai, kad ankstesniuose jo atžvilgiu atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose D. R. būtų slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų ar būtų paskelbta jo paieška, yra svarbios ir reikšmingos, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti egzistuojant BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Be to, pažymėtina, kad visos šios aplinkybės D. R. buvo žinomos ir anksčiau, tačiau tai nesulaikė įtariamojo nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo.
Pažymėtina, kad įtariamajam D. R. pratęstas suėmimo terminas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad be šios asmens teisės suvaržymo, įtariamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Įvertinus tai, kad viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir atsižvelgus į byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo stadiją (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-07-04), jo metu atliktus tyrimo veiksmus bei tiriamos nusikalstamos veikos sunkumą darytina išvada, jog D. R. taikomo suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo įtariamajam D. R. terminas pratęstas esant įstatyme numatytoms sąlygoms bei pagrindams, kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis. Todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo D. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.