Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-295/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
1A-295/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
A. Z.
Advokatai
Marija Bartaševičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-295/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjai advokatei Marijai Bartaševičiūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. (A. Z. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2005 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir A. Z. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų penkiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. Z. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 3422,20 Lt gydymo išlaidų.

A. Z. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, tai yra:

A. Z. 2008 m. vasario 10 d., laikotarpiu nuo 01 val. iki 9 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, sudavė kumščiais J. M. ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir ne mažiau kaip 3 smūgius į kitas kūno vietas, dėl to J. M. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiojo riešo užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos nykščio užpakaliniame paviršiuje, paviršinė poodinė kraujosruva viršugalvio dešinėje užpakalinėje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės apatinio žandikaulio šakos projekcijoje, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės skilties priekiniame išoriniame paviršiuje, masyvi poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi kaktoje, kairiajame antakyje, kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlės ir nosies gale, abiejuose skruostuose, abiejose lūpose, kairiajame žande, kairiajame kramtomajame raumenyje, kairiajame smilkinyje ir kairios ausies kaušelyje, ir kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėse bei atitinkamai esančios kraujosruvos minkštuosiuose galvos audiniuose. J. M. dėl galvos sumušimų padarytas smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, kuris suspaudė galvos smegenis ir 2 val. 27 min. J. M. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Be to A. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuosprendžiu A. Z. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra apskųsta.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti jam bausmę.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Jo įsitikinimu, teismas nepagrįstai jo veiksmus įvertino kaip tyčinius. Apeliantas tvirtina, kad jis nukentėjusiojo tikslo nužudyti ar apiplėšti tikrai neturėjo ir, įvertinus jo parodymuose nurodytas aplinkybes, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, gali būti baudžiamas tik už nusikaltimą padarytą dėl neatsargumo. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad pas jį į namus atėjo A. Š. su J. M. ir pradėjo pravardžiuotis. Kai jis atsakė tuo pačiu, J. M. jam trenkė kumščiu į ausį, o jis pastarajam – gal penkis smūgius į galvą ir tris smūgius į kitas kūno vietas. Po to konfliktas tarp jų baigėsi, J. M. niekuo nesiskundė ir jie trise toliau gal apie kokias keturias valandas gėrė. Pritrūkus alkoholio, jie trise nusprendė nueiti į parduotuvę, tačiau laiptinėje J. M. pasidarė bloga. Todėl jis ir A. Š. paliko J. M. sėdintį, o patys nuėjo į parduotuvę. Tačiau, kai po pusvalandžio sugrįžo, pas J. M. jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Jo parodymus, kad jis buvo sumuštas, patvirtina specialisto išvados.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje, apklausęs A. Z. , nukentėjusiąją J. M. , liudytojus A. K. , L. Z., R. D. , A. Š., ištyręs specialistų išvadas, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka A. Z. kaltei įrodyti ir jį pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį tyčia nužudžius J. M., nustatydamas A. Z. kaltės formą – netiesioginę (nekonkretizuotą) tyčią. Šią apibūdino taip: A. Z., suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau leido šioms pasekmėms kilti (t. 4, b. l. 24). Apeliantas, skunde nesutikdamas su nuosprendyje apibūdinta jo kaltės tyčine forma, teigia, kad ši buvusi neatsargi. BK 15 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Priešingai nei teigia apeliantas skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kaltės formą. A. Z. , suduodamas nevienkartinius smūgius, daugumą koncentruodamas nukentėjusiajam į galvą, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų J. M. gyvybei, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, nors jų ir nenorėjo – buvo abejingas J. M. mirčiai. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas (suduodant ne mažiau kaip 8 smūgius, iš jų 5 į galvą, paveikiant kumščiais stipria jėga (padarytos masyvios veido poodinės kraujosruvos, stiprus galvos sumušimas), paskesnis nuteistojo nesiekimas išvengti sunkesnių padarinių (neiškvietimas greitosios pagalbos sunkiai sužalotam J. M., vieno palikimas ant laiptų) liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti. Nuosprendžiu neliko neįvertinas pačiam nuteistajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 22, t. 4, b. l. 24). Teismas nurodė, kad A. Z. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, kairėje kojoje, nubrozdinimai galvoje, veide, kairėje ausyje, gleivinės muštinė žaizda apatinėje lūpoje patvirtina jo versiją, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kurio metu A. Z. atėmė gyvybę J. M. Todėl teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, A. Z. veiką perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį bei jį išteisino pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažindamas, jog neįrodyta, kad A. Z. padarė plėšimą ir tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Todėl A. Z. apeliacinio skundo argumentai, jog jis neturėjo tikslo apiplėšti J. M., yra pertekliniai, nes jis už tai nenuteistas. Pagal teismų praktiką nužudymo bylose, skiriant bausmę pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis neatitaisomus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Teismo nuosprendžiu neatitolta nuo šios nuostatos, taip pat laikytasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas parinko bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Paskirta bausmė nėra neteisinga ir sudaro realias prielaidas visiems bausmės tikslams realizuoti (BK 41 straipsnis). Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Svajūnas KnizlerisVioleta Ražinskaitė