Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. K. K. P. priteista 1 970 Lt padarytai žalai atlyginti, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. 18.30 val. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. 8.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie automobilio PEUGEOT PARTNER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio K. P., stovėjusio prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, iš neužrakinto automobilio, pro atidarytas dešinės pusės priekines automobilio dureles, įsibrovė į automobilį ir iš jo salono pagrobė elektros masažuoklį „BODROST“, 50 Lt vertės, žiūronus „BRESSER“ su dėklu, bendros 200 Lt vertės, miegmaišį, 30 Lt vertės, padidinamąjį stiklą, 5 Lt vertės, skaitmeninį GALA televizijos priedelį „DVB-T STBH Homecast HD“ Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kodavimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 200 Lt vertės, šveicarišką laikrodį „GROVANA“, 539 Lt vertės, plastikinę dėžutę, kurioje buvo pneumatinis pistoletas „WALTHER CP 88“ Nr. (duomenys neskelbtini), 701 Lt vertės, metalinę dėžutę, kurioje buvo 800 vnt. šovinių „COMETA“, 30 Lt vertės, automobilinį CD grotuvą „CLARION“ (serijos Nr. CL0719 60055510), 500 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam K. P. priklausančio turto, bendrai 2 255 Lt sumai.

Be to, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiui nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. 18.30 val. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. 08.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie automobilio „PEUGEOT PARTNER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio K. P., stovėjusio prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš neužrakinto automobilio, pro atidarytas dešinės pusės priekines automobilio dureles, įsibrovė į automobilį ir iš jo salono pagrobė K. P. priklausantį pneumatinį pistoletą „WALTHER CP 88“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą D kategorijos šaunamiesiems ginklams ir 800 vnt. šovinių „COMETA“, priklausančių D kategorijai, tokiu būdu pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. K. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos, ginčija tik skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, motyvuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Teismas visapusiškai įvertino kaltininko asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas aštuonis kartus, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, nuo 2001 rugsėjo 9 d. įrašytas į priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, psichiatrijos ligoninėje negydytas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisiamojo posėdžio metu A. K. atsiprašė nukentėjusiojo. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad A. K., būdamas darbingas, jauno amžiaus asmuo, neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ankstesni teistumai nesąlygojo pozityvių išvadų ir nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, paaiškino įvykio aplinkybes, gailisi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo K. P., stengsis kuo greičiau atlyginti jam padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pripažino A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., ir skirdamas nuteistajam bausmę į tai atsižvelgė. Dar kartą vertinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ją interpretuoti kitaip nei nuosprendyje ir tuo remiantis švelninti A. K. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad viena iš padarytų nusikalstamų veikų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat nesudaro pagrindo švelninti A. K. paskirtą bausmę.

Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pagrįstai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. ir 254 str. 1 d., paskyrė A. K. realias laisvės atėmimo bausmes, numatytas šių veikų sankcijose, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą nubaudė jį laisvės atėmimu vieneriems metams, už nusikaltimo, numatyto BK 254 str. 1 d., padarymą – laisvės atėmimu trejiems metams. A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Paskirti apeliantui švelnesnę bausmę, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, ar taikyti BK 62 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo. Kokių nors išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, jos nenurodytos ir apeliaciniame skunde, todėl paskirta bausmė taip pat negali būti švelninama vadovaujantis BK 54 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.