Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 253 str. 2 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešių mėnesių laikotarpyje neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo 23 vnt. šaudmenų - pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro imitacinius šovinius 7,62*51 mm NATO (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos gabeno iki buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur laikė spintoje iki 2011 m. liepos 22 d.

Iš faktinių bylos aplinkybių ir susiklosčiusios situacijos galima teigti, kad apelianto veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kadangi jam nebuvo žinoma, kad minėtų šaudmenų laikymas namuose yra nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK. Apelianto įsitikinimu, imitacinių šaudmenų laikymas negali būti kriminalizuojamas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. dispozicijos, t. y. nepriskiriamas prie šaudmenų, turinčių kaunamąją galią. Krašto apsaugos savanorių karinių pratybų metu tokių šovinių apskaita net nėra vedama, jie išduodami visiškai laisvai be jokios atskaitomybės. Taip pat, nustatinėjant numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka vien tik formalaus konstatavimo, kad disponavimo Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti, jog disponavusio asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas namie laikė tik 23 imitacinius šaudmenis, kas yra laikoma nelabai dideliu kiekiu, galima daryti išvadą, jog jis nekėlė jokio pavojaus visuomenės saugumui, kokį paprastai sukelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik minėtų šaudmenų suradimo kratos metu fakto nepakanka, kad būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad V. S. veiksmuose buvo Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, mano, kad turėtų buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 37 str. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Iš esmės analogiškose bylose kaltinami asmenys teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-414-719/2009). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nebuvo tyčios, tikslo ar motyvo atlikti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., nepavojingų šaudmenų laikymas namų spintoje negali būti traktuojamas kaip rengimasis ar pasikėsinimas daryti nusikaltimą. Apelianto veiksmai įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė jokios žalos. Be to, skundžiamas nuosprendis yra parašytas netiksliai ir nemotyvuotai. Nuosprendžio pradžioje teigiama, kad V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., pabaigoje pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. Daugelis nuosprendyje pateiktų išvadų yra neargumentuotos ir yra neaišku, kuo remiantis jos yra atliktos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. O. parodė, kad palaiko savo 2012 m. gegužės 18 d. specialisto išvadą. Yra „B“ ir „C“ kategorijos ginklų, su kuriais galima būtų šaudyti imitaciniais šoviniais (7,62x51 mm), tačiau „D“ kategorijos ginklų nėra. „D“ kategorija yra signaliniai ginklai, kuriais negalima šaudyti šoviniais, galima tik signaliniais šoviniais. Tokiuose ginkluose nėra šovinio lizdo kaip tokio, ugnis neišlekia. Ginklas, kurio vamzdis atsilenkia ir ten įsideda signalinė raketa, užsidengia ir iššauna, yra įrenginys skirtas signalinėms raketoms paleisti. Jis skirtas tik apšvietimui, garsui iššauti į viršų. Jei turime kažkokį įdėklą, tai jau yra savadarbis daiktas. Įstačius įvorę, padaromas savadarbis ginklas, kuris gali šaudyti „A“ kategorijos ginklams skirtais šaudmenimis. Toks pistoletas gali iššauti šovinį. Taip iššautas šaudmuo neatliktų savo funkcijos. Imitacinių šaudmenų paskirtis yra karinė. Šie šoviniai yra skirti „A“ kategorijos ginklams, tačiau jais galima iššauti ir iš „B“, „C“ kategorijos ginklų. Šio šovinio paskirtis yra imituoti karo veiksmus. Išvadoje parašyta tik dalis ginklų, iš kurių galima šaudyti imitaciniais šaudmenimis. Tokių ginklų yra masė. Šie šaudmenys yra labai populiarūs NATO, jie naudojami visose NATO valstybėse. Išvadoje įvardinti ginklai yra kaip pavyzdys, visas jų sąrašas būtų labai ilgas. Negali atsakyti į klausimą dėl leidimų nešioti, naudoti imitacinius šaudmenis, ar jie draudžiami, ar ne, nes tai ne jo srities klausimas. Imitaciniai šaudmenys nėra skirti civilinei apyvartai. Tai karinės paskirties šaudmenys. Tyrėjų pateikiamų ekspertizei klausimų specialistai nekeičia, gali tik sukeisti juos vietomis, bet klausimų esmė lieka ta pati. Jei specialistams būna kažkas neaišku, skambinama tyrėjui ir derinama. Tokiu atveju, išvadoje būna parašyta, kad derinta su tyrėjais. Neprisimena, kas šiuo konkrečiu atveju buvo koreguota, bet tyrėjos užduoti klausimai tikrai nesikeitė. Kodėl išvadoje yra pavartota sąvoka imitacinis šovinys, nors įstatyme sąvoka yra imitacinis šaudmuo, gali paaiškinti, kad apžiūrėjus tyrimui pateiktą objektą matėsi, kad tai yra galimai imitacinis šovinys. Vėliau išvadoje jau pavadino jį imitaciniu šaudmeniu. Specialisto išvados 5 pastraipoje (b. l. 24) padaryta klaida dėl nuotraukų numeracijos. Reikėtų žiūrėti nuotrauką Nr. 2, o ne nuotrauką Nr. 6. Iš „D“ kategorijos ginklo aptariamo imitacinio šovinio iššauti negalima. Savo išvadą grindžia praktika, žinojimu. „D“ kategorijos ginklai skirti šaudyti tik garsiniais šovinukais, kapsulėmis. Jei į lizdą įdedamas dujinis šovinys, jis tampa „C“, o nebe „D“, kategorijos ginklu. „D“ kategorijos ginklams gali būti naudojama tik kapsulė, o šrato, kulkos nėra. Mechanizmas yra skirtas garsui suteikti. Šūvis yra platesnė sąvoka už imitacinį šūvį. Šūvio metu galima iššauti kulką, sviedinį, o imitacinio šūvio metu – garsą, ugnies, liepsnos imitaciją. Pavojingumo laipsnis yra ne jo srities klausimas. Tyrimui pateikti imitaciniai šaudmenys išskiria liepsną, bet jie kaunamosios galios neturi. Jei žmogus stovės arti, tai jį tikrai apdegins, iššovus įrėmus ginklą, žmogus gali būti sunkiai sužalotas ar net mirti. Kaunamąją galią turi sviedinys. Šiuo atveju sviedinio nėra, todėl galima teigti, kad nėra kaunamosios galios.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinimas V. S. buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. Duomenų, kad pareikštas kaltinimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu būtų keistas, ar keista veikos kvalifikacija, byloje nėra, todėl konstatuotina, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. Akivaizdu, jog nuosprendyje įsivėlė techninė rašybos klaida, nes visame jo tekste, išskyrus rezoliucinę dalį, minima būtent Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kolegija laiko, kad V. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir toliau pasisakys būtent dėl šios veikos požymių buvimo nuteistojo veiksmuose.

Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. yra įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą, t. y. neturint leidimo, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. neteisėtai disponavo šaudmenimis, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo 23 vnt. šaudmenų - pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro imitacinius šovinius 7,62*51 mm NATO, kuriuos gabeno iki buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur laikė spintoje iki 2011 m. liepos 22 d. Akcentuotina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų 23 vnt. imitacinių šaudmenų įgijimo ir gabenimo aplinkybes, nurodytas V. S. padarytos veikos aprašyme. Įstatymo reikalavimai bei teismų praktika yra suformavusi aiškius kriterijus, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šios nuostatos turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomi keli alternatyvūs veiksmai, kurių kiekvieną padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Baudžiamojoje byloje yra pagrįstai konstatuota V. S. nusikalstama veika – neteisėtas šaudmenų laikymas, tačiau šaudmenų neteisėtas įgijimas ir gabenimas nėra pagrįstas BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Neteisėtas šaudmenų laikymas savaime nereiškia ir nesuformuoja įrodytu nusikalstamos veikos sudėties požymio – neteisėto įgijimo ir gabenimo, todėl negali būti preziumuojama, išvedami iš neteisėto laikymo, ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2012). Nepaisant nurodyto nuosprendžio trūkumo, jis naikintinas dėl kitų priežasčių.

Kolegijos vertinimu, apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad jo gyvenamojoje vietoje rasti 23 vnt. šaudmenų - pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro imitaciniai šoviniai 7,62*51 mm NATO, negali būti pripažinti Lietuvos Respublikos BK 253 str. numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esanti 2010 m. vasario 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog tirti pateikti 23 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro imitaciniai šoviniai 7,62*51 mm NATO, skirti iššauti iš: 70, 88, 100, 770 modelių šautuvų „Winchester“; A,B,C modelio šautuvų „Smith&Wesson”; 2000, 66 modelio šautuvų „Mauser“ bei kitų ginklų (b. l. 23-25). Pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. liepos 12 d., t. y. V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu) 2 str. 24 p., imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Taigi, kaip nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012, imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl konstatuotina, kad šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti Lietuvos Respublikos BK 253 str. numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Kad nagrinėjamu atveju imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas. Dėl šios priežasties pripažintina, kad 23 vnt. 7,62 mm kalibro imitacinių šovinių 7,62*51 mm NATO įgijimas, gabenimas ir laikymas V. S. inkriminuotas nepagrįstai, jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatytą veiką, kadangi, nagrinėjamu atveju, nėra visų būtinųjų minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis naikintinas ir V. S. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.), priimtinas naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. S. panaikinti.