Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Byla Nr. N-444-732-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
N-444-732-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-06192-2009-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-732/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-06192-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. (K. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarimu K. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 12 d., apie 17 val. 40 min., vairuodamas automobilį „Hyundai Terracan“ ir sukdamas į kairę partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusią pėsčiąją Ž. K., taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, bei pasišalino iš įvykio vietos.

Teismas K. V. paaiškinimus, jog jis nukentėjusiosios nepartrenkė bei kad iškart už sankryžos sustojo, nes norėjo pasiaiškinti su nukentėjusiąja dėl jos elgesio, vertino kritiškai. Pažymėjo, kad tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paneigia Ž. K. parodymai, kad ji buvo partrenkta K. V. vairuoto automobilio, kuris iškart po įvykio sustojo visuomeninio transporto stotelėje, tačiau netrukus išvažiavo iš įvykio vietos, jai bandant prieiti prie šio automobilio. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad įvykio metu Ž. K. buvo sužalota ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas nurodė, jog tai, kad K. V. po įvykio sustojo iškart už įvykio vietos, akivaizdžiai rodo, jog jis suvokė kliudęs pėsčiąją. Pabrėžė, kad iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei byloje esančių nuotraukų matosi, jog ant K. V. automobilio variklio dangčio rastas nubrauktas purvas būtent toje vietoje, kurią nukentėjusioji nurodo kaip automobilio vietą, kuria ji buvo partrenkta. Liudytoja apklaustos O. J. parodymais teismas nesivadovavo atsižvelgęs į tai, jog nėra jokių patikimų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ši liudytoja iš tiesų įvykio metu važiavo automobilyje kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.

II.

Apeliaciniu skundu K. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2009 m. lapkričio 12 d. 17 val. 40 min. įvykio vietoje negalėjo būti, nes buvo darbe. Pažymi, kad liudytoja O. J. patvirtino, jog 2009 m. lapkričio 12 d., apie 16 val. 30 min., sustojo praleisti moterį Laisvės prospekto sankryžoje, tačiau Ž. K. nepartrenkė. Atkreipia dėmesį į tai, jog Ž. K. negalėjo paaiškinimą rašyti 2009 m. lapkričio 12 d., nes tarnybinis pranešimas užregistruotas 2009 m. lapkričio 13 d., ligoninėje ji buvo 2009 m. lapkričio 13 d., jos kūno tyrimas atliktas 2009 m. lapkričio 16 d. Tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas 2009 m. lapkričio 12 d. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp jo veikos ir atsiradusių pasekmių. Tai, kad Ž. K. policijos pareigūnus iškvietė į namus, susiaurino jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę gintis, nes laiku negalėjo teikti įrodymų ir duoti paaiškinimų. Pabrėžia, kad nuo automobilio variklio dangčio tariamai pastebėtas nuvalytas purvas buvo nuginčytas jo pareiškimu. Teigia, kad pati Ž. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes stoviniavo įžengusi į važiuojamąją kelio dalį ir pati pasišalino iš įvykio vietos. Mano, kad jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes teismas turėjo pripažinti išskirtinėmis, galinčiomis sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio taikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ž. K. prašo K. V. skundą atmesti. Pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, kodėl byla turėtų būti grąžinti nagrinėti iš naujo. Mano, kad išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nėra. Prašo atsižvelgti į tai, jog po eismo įvykio K. V. nebuvo išlipęs iš automobilio ir nepasidomėjo jos būkle.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu apeliantas pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

Apeliaciniame skunde K. V. neigia sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Tai, kad K. V. 2009 m. lapkričio 12 d. vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusią pėsčiąją Ž. K., taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą ir padarydamas ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtina nukentėjusiosios Ž. K. rašytinis paaiškinimas ir parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 16, 44-45), taip pat specialisto išvada Nr. G 4419/09(01), iš kurios matyti, jog Ž. K. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 14-15), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio „Hyundai Terracan“ variklio dangčio priekinės dalies nuvalytas purvas (b. l. 12-13), eismo įvykio vietos schema (b. l. 19) bei fotonuotraukos (b. l. 20-24). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, K. V. pats pripažino, jog iš karto už sankryžos sustojo autobusų stotelėje, kas atitinka nukentėjusiosios paaiškinimus bei patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė sankryžoje partrenkęs pėsčiąją, tačiau iš įvykio vietos sąmoningai nuvažiavo, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Priešingai nei teigia apeliantas, policijos pareigūno 2009 m. lapkričio 12 d. tarnybinis pranešimas atitinka nukentėjusiosios Ž. K. parodymus, jog į policiją ji kreipėsi tą pačią dieną kai įvyko eismo įvykis, t. y. 2009 m. lapkričio 12 d. (b. l. 6). Tuo tarpu tai, kad nuketėjusioji pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip galimai pažeisdama Kelių eismo taisykles, nėra šios bylos, kurioje nagrinėjami apeliantui inkriminuojami pažeidimai, nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Ž. K. padarytų pažeidimų nenagrinėtini.

Dėl apelianto argumentų, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas eismo įvykio dieną bei kad jis negalėjo teikti įrodymų ir duoti paaiškinimų, nes nukentėjusioji į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi ir specialisto išvadą gavo praėjus kelioms dienoms po įvykio, pabrėžtina, jog pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas K. V. pagrįstai buvo surašytas tik surinkus įrodymus dėl inkriminuojamų pažeidimų. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyrimo metu davė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių (b. l. 17) ir buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis ATPK 272 straipsnyje, ką patvirtino K. V. parašas protokole (b. l. 2), taip pat dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, davė paaiškinimus, uždavė klausimus liudytojams ir naudojosi teisine advokato pagalba (b. l. 43-48). Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju K. V. teisė duoti paaiškinimus, kaip ir kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, nebuvo pažeistos.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. V. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, inkriminuoti pažeidimai visiškai įrodyti visuma byloje esančių duomenų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinė nuobauda K. V. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skiriant apeliantui administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pabrėžtina, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose niekada nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir specialiosios teisės atėmimo neskyrimą (žr. pvz. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010 ir kt.). Apelianto teigiama charakteristika taip pat nėra aplinkybė, galinti sąlygoti sankcijoje numatytos privalomos administracinės nuobaudos rūšies neskyrimo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių K. V. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

K. V. (K. V.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius