Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., išnagrinėjusi A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 00.41 val., Architektų g. 87, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga kieme, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir už jo stovėjusio automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė ir, apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat automobiliui „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222, 226 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. į 2016-10-13, 08.30 val., paskirtą teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2). Teismas, įvertindamas A. A. poziciją, kuria pastarasis nurodė eismo įvykio nepadaręs, siekdamas išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir A. A. į teismo posėdį atvesdinti. Teismo nutartis į 2016-10-31, 09.30 val., paskirtą teismo administracinėn atsakomybėn traukiamą A. A. atvesdinti neįvykdyta, kadangi, kaip nurodyta gautame tarnybiniame pranešime, gyvenamosios vietos adresu asmuo nesurastas, A. A. tėvu prisistatęs asmuo paaiškino, jog sūnus nurodytu adresu negyvena, yra apsistojęs kažkur Vilniuje, kur konkrečiai nežino, kadangi su pastaruoju nebendrauja (b. l. 24). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat ATPK 272 straipsnio nuostatas, teismas daro išvadą, A. A. vengia atvykti į teismo posėdį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja jam nedalyvaujant.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo A. A. nurodė, jog gailisi vairavęs be teisių, tačiau eismo įvykio nepadarė (b. l. 1, 2).

Nors A. A. ir neigė padaręs eismo įvykį, tačiau teismas byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais, laiko esant pilnai įrodytą jo kaltę padarius visus jam inkriminuotus pažeidimus, t. y. numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Iš A. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-71880791-16 matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-16, apie 00.41 val., gautas pranešimas, jog Architektų g. 87, Vilniuje, sidabrinės spalvos automobilis „Volvo S 40“, galimai valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo automobilyje nebuvo, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pranešėja M. R. pareigūnams nurodė mačiusi, kaip automobilis „Volvo“, kurį vairavo vaikinas, atsitrenkė į stovintį automobilį „Mitsubishi Colt“ ir, išjungęs šviesų žibintus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Forminant įvykį buvo pastebėtas Architektų g. važiuojantis sidabrinis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdžius paaiškėjo, kad tai tas pats automobilis, kuris pasišalino. Taip pat buvo nustatyta, kad minėtą „Volvo“ vairavo A. A., neturintis teisės vairuoti. Jis neigė padaręs eismo įvykį, tik sutiko, kad vairavo neturėdamas tam teisės (b. l. 8).

Automobilio „Mitsubishi Colt“ apgadinimai užfiksuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis, kairės pusės galinis rūko žibintas), o pats eismo įvykis – eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 10-12). Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas A. A. vairuojamo automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis (b. l. 11, 12). Iš asmens duomenų išrašo apie A. A. matyti, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi (b. l. 17).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat pastarajai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, bei, važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir už jo stovėjusio automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė ir, apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, tikindamas neva jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto bei negirdėjo, teismas tokius A. A. parodymus vertina kritiškai ir laiko juos pastarojo gynybine pozicija. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. išsakė tik deklaratyvų teiginį neva jis jokio eismo įvykio nepadarė, nepateikdamas jokio logiško paaiškinimo, galiausiai vėliau aiškiai vengė atvykti į bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš tiesiogiai eismo įvykį mačiusios liudytojos M. R. parodymų, A. A. po kontakto su kitu automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino skubiai, padidindamas greitį (kirsdamas išvažiavimo kampą ir užvažiuodamas ant šaligatvio bortelio), be to, išjungė automobilio žibintus, siekdamas likti nepastebėtas. Iš liudytojos parodymų matyti ir tai, kad atsitrenkimo garsas buvo didelis. Tą aplinkybę, jog kontaktas buvo pakankamai ženklus, liudija ir nukentėjusios transporto priemonės „Mitsubishi Colt“ apgadinimai. Antai, iš byloje esančių minėtos transporto priemonės apžiūros duomenų (papildomų duomenų apie eismo įvykį) matyti, jog automobiliui „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis, kairės pusės galinis rūko žibintas (b. l. 11, 12). Taigi, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog A. A. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokius jo veiksmus pagrįstai kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertinama A. A. asmenybė (administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus A. A. ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas baudas, artimas straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, kurių vienas – kai padaromas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. A. savininkas eismo įvykio metu buvo M. S. (b. l. 16). Duomenų apie tai, kad M. S. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jos automobilis naudojamas kaip administracinio teisės pažeidimo įrankis (ATPK 26 straipsnio 2 dalies 5 punktas), byloje nėra. Įvertinus tai, nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, numatytas kaip papildoma nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 123 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 400 eurų dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 eurų dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 25 eurų dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 300 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. A. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 300 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16061566457. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).