Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. D. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. D., D. D. ir K. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. D. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir E. D. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. D. pateikė prašymą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-335/2015 išaiškinimo. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 str. 6 d. ir 278 str. prašė išaiškinti sprendimą dalyje dėl 17,0687 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, aiškiai nurodant, ar ieškovas J. D., prieš suderindamas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, reikalingą ūkininko sodybos vietos parinkimui ir žemės ūkio veiklai reikalingų statinių vietos parinkimui, privalo gauti kitų žemės sklypo bendraturčių, įskaitant E. D., sutikimus.

Pateiktas prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka CPK 278 str. 3 d. pagrindu, ieškovui J. D. neprašius šį klausimą spręsti žodinio proceso tvarka.

Prašymas netenkintinas.

Pagal CPK 278 str. 1 d., jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti faktinius ir teisinius sprendimo motyvų aspektus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota ir joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-335/2015 ieškovų J. D., D. D. ir K. B. ieškinį atsakovui E. D. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkino visiškai. Teismo sprendimu nuspręsta, be kita ko, nustatyti 17,0687 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2014-11-24 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad: J. D. ir D. D. atitenka teisė bendrai naudotis 56896 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, B; K. B. atitenka teisė naudotis 56896 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C; E. D. atitenka teisė naudotis 56895 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D. Būtent dėl šios teismo sprendimo dalies buvo paduotas apeliacinis skundas ir Panevėžio apygardos teismas 2016-03-24 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

Akivaizdu, kad prašoma išaiškinti teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, ją galima tinkamai vykdyti, todėl neaiškintina.

Aiškinant CPK 278 str. 1 d. nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-3-324/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nebuvo keliamas statybų žemės sklype klausimas, teikiami atitinkami įrodymai ir teismas šių aplinkybių nevertino. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai ir nuosekliai išdėstyti visi argumentai ir motyvai bei padarytos išvados (CPK 270 str. 4 d.), todėl papildomai aiškinti tiek faktinių, tiek teisinių sprendimo motyvų aspektus nėra pagrindo. Kaip minėta, sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas, neįžvelgiant būtinybės patikslinti jo rezoliucinę dalį. Teismas konstatuoja, kad iš tikrųjų yra siekiama gauti kitų, nei byloje nagrinėta, situacijų vertinimo, t. y. kas nebuvo nagrinėtos bylos dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 str. 1 d., 291-292 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo J. D. prašymo dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-335/2015 išaiškinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.