Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-709-949/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
2-709-949/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09674-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Zigmantas Burba
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-709-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09674-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 113.2;116.1.; 128.15.2.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 6 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant pareiškėjo J. S. atstovams pagal pavedimą J. L. ir advokatui Zigmantui Burbai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą lA1 m, 181,22 kv. m ploto, 1935 m. statybos, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad pareiškėjas J. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1983 metų. Šį namą jis nuo to laiko nepertraukiamai ir sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo kaip nuosavą, prižiūrėdamas namą, jį saugodamas, atlikdamas remonto darbus. Kliūčių pareiškėjui įgyti gyvenamąjį namą rengiant pareiškimą nenustatyta, nėra duomenų, kad namas pastatytas neteisėtai ar savavališkai. Turto fondas neturi duomenų, kad pastatas anksčiau būtų priklausęs kokiai nors žemės ūkio įmonei, kolūkiui, valstybiniam ūkiui ar kitam subjektui, taip pat nėra ir duomenų apie pastato perdavimą valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, apie pastato įtraukimą į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi,) apskaitos aktų registrą. Šiaulių apskrities archyvo duomenimis žinių apie leidimą gyventi J. S. Bazilionų kolūkio name nėra, nors Bubių seniūnijos ūkinėje knygoje padarytas įrašas, kad namas priklausė Bazilionų kolūkiui, tačiau jis nepagrįstas jokiais duomenimis gautais iš oficialių šaltinių, todėl šis įrašas vertintinas kritiškai. Gyvenamasis namas nebuvo sukurtas panaudojant kolūkio visuomeninę nuosavybę ir negali būti vertinamas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybės objektas. Visos suinteresuotos institucijos jokių konkrečių kliūčių pareiškėjui įgyti gyvenamąjį namą įgyjamosios senaties būdu nenurodė, pretenzijų pareiškėjui neturi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės meras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodė, kad nurodytas namas savivaldybei nepriklauso, nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (32 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir pareiškėjo J. S. prašymui neprieštarauja (34-35 b. l.).

Specialiame interneto tinklapyje paskelbus, kad J. S. pateikė teismui pareiškimą nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iki teismo posėdžio dienos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal Civilinio kodekso nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruota (12 b. l.). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad minėtas pastatas pastatytas 1935 metais (6-11 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, jog duomenų apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ankstesnę priklausomybę neturi, pastatas nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą ir Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso, nėra duomenų, kad pastatas yra savavališka statyba (14A, 15 b. l.). Iš Šiaulių apskrities archyvo raštų matyti, kad žinių apie leidimą gyventi J. S. Šiaulių rajono Bazilionų (iki 1989-08-10 kolūkis „Tarybinis artojas“) kolūkio name 1977-1980 metų narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose nėra, duomenų apie namo perdavimą, privatizavimą Šiaulių rajono Bazilionų kolūkio 1992 metų įsakymuose gamybos klausimais, 1992 metų turto perdavimo bendrovėms, ūkininkams ir kitoms organizacijoms aktuose, Šiaulių rajono Bubių apylinkės viršaičio 1992 metų, Bubių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1991-1997 metų dokumentuose nėra. Šiaulių rajono notarinės kontoros 1991-1992 metų abėcėliniuose privatizuojamų pastatų ir butų perleidimo sutarčių registracijos žurnaluose J. S. pavardė neįrašyta (15A, 58 - 63 b. l.). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad ši institucija neturi informacijos apie minėtą turtą, jo apžiūra nėra atlikta, nėra spręstas klausimas dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiu turtu (16A b. l.). Nėra duomenų, kad gyvenamasis namas būtų pastatytas savavališkai ar neteisėtai (17A b. l.). Iš valstybės įmonės Valstybės turto fondo rašto matyti, kad Turto fondas nevaldo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turto fondas neturi duomenų, kad minimas pastatas anksčiau būtų priklausęs kokiai nors žemės ūkio įmonei, kolūkiui, valstybiniam ūkiui ar kitam subjektui, kad būtų perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, apie pastato įtraukimą į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktų registrą (20A, 21 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos rašto matyti, kad J. S. gyvenamąją vietą nuo 1991-12-20 yra deklaravęs Bazilionų miestelyje, Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone. Pagal įrašą ūkinėje knygoje namas priklausė Bazilionų kolūkiui. Seniūnija pretenzijų į šį pastatą neturi (18A, 19, 22 b. l.). Iš pateiktos ūkinės knygos matyti, kad minėtas įrašas buvo padarytas Bubių apylinkės tarybos ūkinėje knygoje Nr. 47, 1991, 1992, 1993, 1994, 1995. Iš kadastro bylos duomenų matyti, jog gyvenamasis namas yra pastatytas 1935 metais, taigi buvo pastatytas iki kolūkių sukūrimo ir iki kolūkio sukūrimo priklausė konkrečiam savininkui, taigi, galėjo būti grąžinamas savininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ numatytiems asmenims, kurie bylos duomenimis, šios teisės nėra įgyvendinę, nuosavybės teisė į šį pastatą, kaip minėta, nėra įregistruota. Byloje taip pat nėra duomenų, kad gyvenamasis namas buvo įtrauktas į kolūkio balansą, todėl pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad įrašas ūkinėje knygoje apie namo priklausymą kolūkiui vertintinas kritiškai. Šio įrašo pagrįstumo nepagrindžia jokie kiti byloje pateikti rašytiniai dokumentai. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog minėtas gyvenamasis namas yra viešosios nuosavybės teisės objektas, taigi gali būti įgyjamas taikant įgyjamosios senaties institutą. Pareiškėjas nurodo, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1983 metų gavęs vietinės valdžios leidimą. Nuo tada J. S. pradėjo valdyti minėtą gyvenamąjį namą. Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių apsigyvenimo name aplinkybių byloje nėra. Minėti duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas J. S. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1983 metų, t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdė šį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą lA1 m, 181,22 kv. m ploto, 1935 m. statybos, esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nėra, todėl pareiškėjo J. S. prašymas tenkintinas.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi pareiškėjui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba visiškai atleidžiant pareiškėją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo J. S. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1 m, esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisėms į gyvenamąjį namą įteisinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė