Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-651/2015

Teisėja Raimonda Kulbrektienė Teisminio proceso Nr. 1-309-1-00385-2014-6

2015 m. sausio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį (I epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams,

pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (II epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams,

pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (III epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė bausmė paskirta vieneri metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Remiantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2010-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-11-08 iki 2011-12-08 ir nuo 2014-07-31 iki nuosprendžio priėmimo.

Priteista iš M. S. žalos atlyginimas 10000 Lt/2896,20 Eur S. J. ir 1000 Lt/289,62 Eur O. A. Š..

Nuspręsta palikti galioti pagal 2014-08-04 ikiteisminio tyrimo metu priimtą prokuroro nutartį M. S. nuosavybės teisių apribojimą iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2011 m. lapkričio 1 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), M. S., bendrininkaudamas su ne mažiau kaip vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal šio asmens nurodymą nuėjo į S. J. gyvenamąjį namą ir paėmė iš S. J. 10000 Lt, žinodamas, kad prieš tai jo bendrininkas telefonu S. J. yra pranešęs melagingas žinias apie kitą asmenį sužalojusį brolį ir pasakęs, kad žalai atlyginti skirtų pinigų ateis pasiimti vyriškis. Taip M. S. apgaule užvaldė svetimą turtą – 10000 Lt S. J. pinigų. Šiais savo nusikalstamais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2011 m. lapkričio 8 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), D. R. g. 2, M. S., bendrininkaudamas su ne mažiau kaip vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal šio asmens nurodymą nuėjo į O. A. Š. gyvenamąjį namą ir paėmė iš O. A. Š. 1000 Lt, žinodamas, kad prieš tai jo bendrininkas telefonu O. A. Š. yra pranešęs melagingas žinias apie kitą asmenį sužalojusį sūnų ir pasakęs, kad žalai atlyginti skirtų pinigų ateis pasiimti vyriškis. Taip M. S. apgaule užvaldė svetimą turtą – 1000 Lt O. A. Š. pinigų. Šiais savo nusikalstamais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą: 2011 m. lapkričio 8 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), M. S., bendrininkaudamas su ne mažiau kaip vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal šio asmens nurodymą nuėjo į B. T. gyvenamąjį namą ir pasikėsino paimti iš B. T. 2100 Lt, žinodamas, kad prieš tai jo bendrininkas telefonu B. T. yra pranešęs melagingas žinias apie kitą asmenį sužalojusį anūką ir pasakęs, kad žalai atlyginti skirtų pinigų ateis pasiimti vyriškis. Pinigų nepaėmė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi B. T. namuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip M. S. pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą – 2100 Lt B. T. pinigų. Šiais savo nusikalstamais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą prašė atmesti.

Prokurorė teismo posėdyje prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, sutiko su nuteistojo apeliaciniu skundu, kad į atliktos bausmės laiką įskaitytinas M. S. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-03-24 iki nuosprendžio priėmimo. Taip pat teismo posėdyje prokurorė pateikė ekstradicijos išlaidas patvirtinančius duomenis, kuriuos prašė teismo priteisti iš nuteistojo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. Rudienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo M. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis, prokurorė apeliaciniuose skunduose nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, prokurorė prašo nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo formalų prisipažinimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog teismas M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino nusikaltęs bei gailisi ir apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Remiantis bylos duomenis nustatyta, jog nuteistasis teismo posėdyje visiškai prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pagrįstai pripažintas lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, prokurorė neprieštaravo, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi iš esmės teismo posėdyje nekilo abejonių, jog M. S. pripažino kaltę, todėl nesutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog tai buvo tik formalus prisipažinimas, nesudarantis pagrindo šią aplinkybę pripažinti lengvinančia.

Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni, tačiau teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į visus bylos duomenis, paskirtos mažesnės negu sankcijos vidurkio bausmės turėtų pasiekti bausmės paskirtį. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau po nusikalstamų veikų padarymo M. S. ėmėsi priemonių keisti savo gyvenimą, t. y. jis dalyvavo narkotikų reabilitacijos programoje, pats pradėjo teikti pagalbą naujiems atvykstantiems kaliniams, nukreipia kalinius dalyvauti priklausomybės nuo narkotikų gydymo programoje bei teikia kitas konsultacijas (t. 2, b. l. 181). Atsižvelgiant į tokius nuteistojo asmenybės pokyčius, į tai, kad jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų bei kitas bylos aplinkybes, manytina, jog paskirta bausmė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl ši prokurorės apeliacino skundo dalis taip pat atmestina.

Tiek iš prokurorės apeliacinio skundo, tiek iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantai prašo į paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-03-24 iki nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 66 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. 2013-03-24 Jungtinėje Karalystėje Europos arešto orderio tikslais buvo sulaikytas ir iki jo faktinio perdavimo dienos Lietuvai, t. y. iki 2014-07-30, buvo laikomas suimtas (t. 3, b. l. 9) ir 2014-07-31 perduotas Lietuvai (t. 2, b. l. 54). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio šis 2013-03-24–2014-07-31 sulaikyme išbūtas laikas neįskaitytas į atliktos bausmės laiką, todėl remdamasi anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais įskaityti į bausmės laiką kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-03-24 iki 2014-07-31.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė pateikė ekstradicijos išlaidas patvirtinančius duomenis, kuriuos prašė teismo priteisti iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr.2K-366/2010, Nr.2K-210/2011). Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog M. S. įtarimas padarius nusikalstamas veikas pareikštas 2011-11-09 (t. 2, b. l. 6–7), 2011-11-10 kita kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. 2, b. l. 27), 2011-12-08 M. S. įpareigotas periodiškai registruoti policijos įstaigoje, skirtas pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 28–30). 2012-11-13 nutarimu buvo paskelbta M. S. paieška (t. 2, b. l. 32), po to remiantis išduotu Europos arešto orderiu jis buvo 2013-03-24 sulaikytas Jungtinėse Karalystėse (t. 3, b. l. 9). Paminėti duomenys patvirtina, kad M. S. po nusikaltimo padarymo, kai jam buvo pareikštas įtarimas, pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, dėl to Policijos departamentas patyrė dėl kaltinamojo ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės 8 010 Lt išlaidas. Taigi šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BK 103 str. 6 p.) ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas į bausmės laiką įskaitant kardomajame kalinime išbūtą laiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam M. S. į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-11-08 iki 2011-12-08 ir nuo 2014-07-31 iki nuosprendžio priėmimo, ir išdėstyti taip:

M. S. į atliktos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011-11-08 iki 2011-12-08 ir nuo 2013-03-24 iki nuosprendžio priėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo M. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 8 010 Lt (aštuonis tūkstančius dešimt litų) (2 319 Eur (du tūkstančius devyniolika eurų) ekstradicijos išlaidų.