Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-43-966/2020, kurioje A. D. (toliau – ir A. D.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent: A. D. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, t. y. garaže Nr. X, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė plastikinį maišelį, kuriame buvo geltonos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 1,869 g, tris plastikinius maišelius, kuriuose buvo violetinės spalvos tabletės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurių bendra masė yra 103,116 g, penkis plastikinius maišelius, plastikinį paketą ir juodos spalvos svarstykles, kuriuose buvo žalios spalvos, sausos, dalinai smulkintos augalinės kilmės – narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė 674,815 g, iki 2017 m. gruodžio 14 d. apie 19 val., kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, A. D. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių daiktadėžėje, stovėjusio (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė plastikinį maišelį, kuriame buvo žalios spalvos augalinės kilmės – narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,807 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose – 20 procentų, iki 2017 m. gruodžio 14 d. apie 20 val., kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. D. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi A. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jos vykdymo pradžios, įpareigojant kaltinamąjį A. D. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini) , jeigu tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas, tačiau buvo sušvelnintos intensyvios priežiūros taikymo sąlygos. Vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais.

4.1. Skunde gynėjas išdėsto BPK 119 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad Kauno apygardos teismas klaidingai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai (t. y. iš naujo neįvertinęs) nustatė pagrindus, būtinus pratęsti taikomai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai bei neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su kardomosios priemonės tęsimo proporcingumu.

4.2. Gynėjo vertinimu, A. D. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra savo pobūdžiu šiuo metu jau yra visiškai neefektyvi ir perteklinė, nes ikiteisminis tyrimas pasibaigęs, o baudžiamoji byla iš esmės išnagrinėta, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, ir šios priemonės taikymą pratęsė tik formaliai atsižvelgdamas į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir ankstesnius A. D. teistumus užsienyje, nors kaltinamasis anksčiau buvo teistas prieš penkiolika metų, o naujų nusikalstamų veikų per minėtą laikotarpį nebuvo padaręs.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis A. D. visą jam taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laikotarpį laikėsi nustatytų sąlygų ir jų nepažeidinėjo, t. y. nebandė bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose į kuriuos buvo šaukiamas atvykti bei nekliudė proceso eigos. Todėl gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. D. paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones, t. y. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir / ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

4.4. Gynėjas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo klausimą turėjo įvertinti baudžiamosios bylos duomenis, nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą, taip pat atsižvelgti ir į tai, jog A. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, nors turi sveikatos problemų (t. y. darbingas tik XXXX procentus), tačiau dirba – užsiima individualia veikla, t. y. prekyba drabužiais, kuriuos vežioja į įvairias prekybos vietas, todėl taikoma kardomoji priemonė kaltinamajam sukelia didelių nepatogumų. Be to, ši taikoma kardomoji priemonė trukdo ir kaltinamojo sveikatos priežiūrai bei bendravimui su senyvo amžiaus motina, gyvenančiai P., nes vykstant tiek pas gydytojus, tiek pas senyvo amžiaus motiną, reikia gauti pareigūnų leidimą.

4.5. Skunde cituojamas skundžiamos nutarties tyrinys ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjęs baudžiamosios bylos iš esmės ir nepriėmęs galutinio nuosprendžio, pateikė išvadą, jog A. D. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Gynėjo vertinimu, toks išankstinės nuomonės išreiškimas skundžiamoje nutartyje, rodo teismo šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas atmetamas.

7. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs kaltinamojo A. D. gynėjo advokato L. S. Bagdono skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis, kuria A. D. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

8. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra kaltinamojo (įtariamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

9. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pratęsė kaltinamajam A. D. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, nustatęs šios priemonės taikymo pagrindus, t. y. siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

10. Pažymėtina, kad būtina kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo ir jos termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, jog asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma, t. y. iš dalies paties kaltinamo, liudytojų M. G., K. Š., E. M., J. D. parodymai, kratos, apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas gynėjo dėmesys ir į tai, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynėjas skunde išdėsto analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, t. y. dėl skundžiamoje nutartyje išankstinės nuomonės išreiškimo dėl kaltinamojo kaltės, kaip ir ankstesniuose skunduose, todėl apeliacinės instancijos teismui netikslinga dar kartą vertinti šių nepagrįstų argumentų ir kartoti ankstesnėse nutartyse išsamiai išdėstytus argumentus.

11. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros paskyrimo bei pratęsimo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

12. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. D. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. A. D. pareikšto kaltinimo esmė taip pat sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o iš savanaudiškų tikslų siekdamas užsidirbti pragyvenimui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau keletą kartų teistas užsienyje, ne kartą baustas ir administracine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės bei kaltinamojo susiformavusios antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad A. D. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, t. y. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir / ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Gynėjo skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei socialinę aplinką (t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą; dirba ir turėdamas XXXX procentų darbingumą; yra vidutinio amžiaus, turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką; bei į tai, kad visą jam taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laikotarpį laikėsi nustatytų sąlygų ir jų nepažeidinėjo), tačiau esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, akivaizdžiai, jos negali būti vertinamos kaip išimtinės bei prioritetinės, paneigiančios būtinybę užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Nors gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šios kardomosios priemonės taikymo būtinumo, efektyvumo ir pagrįstumo, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, kaltinamojo A. D. gynėjas šiame skunde naujų ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo nustatytus kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, taip pat nenurodo.

13. Nors ši taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra varžo kaltinamojo A. D. teises ir laisves (t. y. vykstant tiek pas gydytojus, tiek pas senyvo amžiaus motiną, reikia gauti pareigūnų leidimą), tačiau kiek ilgai ši kardomoji priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos, inkriminuojamos BK 260 straipsnio 3 dalyje pobūdį, pavojingumą, gresiančios bausmės griežtumą, taip pat atsižvelgiant į kardomosios priemonės taikymu siekiamus tikslus, nėra pagrindo teigti, kad A. D. teisės bei interesai yra suvaržomi pažeidžiant proporcingumo principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimus. Be to, kaltinamojo gynėjas nenurodė, o skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad kaltinamasis dėl jam taikomos intensyvios priežiūros sąlygų patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, galinčius paveikti jo santykius taip, jog gali kilti pavojus jo gyvavimo sąlygoms ar šeiminiams santykiams.

14. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.