Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2757-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
1-2757-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32114-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
G. M.
Advokatai
Edvinas Šatas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2757-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32114-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Renatai Augutavičienei,kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui Edvinui Šatui,laiduotojui M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. M. 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „INFINITI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad labai sudėtingi šie metai jam psichologiškai ir finansiškai. Jis grįžo namo, nusipirko alaus, išgėrė 8 skardines alaus, neįvertino savo galimybių. Psichologiškai buvo pasiilgęs šeimos ir žmonos, norėjo važiuoti taikytis. Labai dėl to gailisi. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeima. Sunku atsakyti kaip jautėsi vairuodamas. Jeigu sėdo prie vairo, tai įsivaizdavo, kad jaučiasi gerai. Situacija rodo, kad buvo kitaip, neįvertino savo jėgų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti M. M. atsakomybei be užstato. M. M. yra asmuo, kurį labai gerbia, yra pažįstami 15 metų. Tai žmogus, kuris palaikys ir nukreips teisinga linkme. Visada gauna atsakymų, padeda su sprendimu. Po šio įvykio dažnai bendrauja, susiskambina, susirašo, dažnai susitinka. Jam yra žinoma, kad gali būti svarstomas klausimas dėl automobilio vertės ieškojimo. Jo tikslas yra padengti žalas draudimui, regreso tvarka ir atstatyti prekinę vertę to automobilio. Jo pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Nėra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo.

Teisiamajame posėdyje laiduotojas M. M. paaiškino, kad prašo atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybei. Mano, kad G. M. pasimokė. G. M. viską jam papasakojo, paskambino. Su G. M. 15-16 metų yra pažįstami. Darbiniai reikalais bendravo, po to šeimomis. Po to įvykio ypač daug bendrauja. Jis nėra baustas administracine tvarka. Blogai vertina nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas G. M. Pats vairuoja automobilį, duoda G. M. patarimų. Padės G. M. psichologiškai atsistatyti, kad suprastų, ką jis padarė. Psichologinis palaikymas svarbus, nes su šeima nėra geri jo santykiai. Jeigu reikia ir bus priimtas sprendimas dėl užstato, tai sumokėtų užstatą. Yra ramus, kad G. M. nepadarys naujų nusižengimų ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. M. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Šis laikotarpis jam yra sudėtingas, nes išsiskyrė su žmona, įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra finansinių sunkumų. 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val. grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini). Į namus jis parsivežė dvi pakuotes alaus, t. y. 8 butelius, po 0,5 litro alkoholinio alaus. Būdamas namie vienas visus 8 butelius išgėrė kažkur per dviejų valandų laikotarpį. Išgėręs alų nusprendė atsisėsti į automobilį ,,INFINITI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiuoti susitaikyti su savo žmona, taip pat pasimatyti su vaikais. Jam važiuojant automobiliu ,,INFINITI“ link žmonos namų adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini) rajone, kažkurioje vietoje, kurioje tiksliai pasakyti negali, jis nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį. Negali pasakyti, kaip ir kodėl jis nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, nes neprisimena. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Automobilis ,,INFINITI“ priklauso įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius jis yra. Eismo įvykio metu padarytą žalą jis ketina atlyginti visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo susidariusi nedidelė automobilių spūstis ir automobiliai važiavo labai lėtai. Prie (duomenys neskelbtini) pamatė, kad priekyje, už kelių automobilių, pakilo dulkių stulpas ir tada pamatė, kad prieš eismą važiuoja automobilis INFINITI, valstybinio numerio neatsimena, juodos spalvos, visureigis, kuris atsitrenkė į prieš jį važiavusį automobilį BMW 520, valstybinio numerio neatsimena, pilkos spalvos. Nors jis sustojo, automobilis BMW nuo smūgio atsitrenkė į jo vairuoto mikroautobuso RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, 2017 m., priekinę dalį. Jis išlipo iš automobilio, matė, kad automobilyje BMW iššovė saugos pagalvės. Iš to automobilio variklio skyriaus pradėjo veržtis dūmai. Matė, kad automobilio INFINITI vairuotojas buvo kruvinu veidu. Matė, kad subėgo daug žmonių, kurie bandė atidaryti automobilio duris, tačiau jos buvo užrakintos iš vidaus. Kaip suprato vairuotojas buvo praradęs sąmonę, kai atsigavo, pats atidarė dureles. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, medikai, ugniagesiai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo susidariusi nedidelė automobilių spūstis ir automobiliai važiavo labai lėtai. Prie (duomenys neskelbtini) pamatė, kad iš priešingos eismo juostos į jo vairuojamą automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2011 m., važiuoja automobilis INFINITI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, visureigis. Vengdamas susidūrimo savo automobilį stabdė, bet minėtas automobilis vis tiek atsitrenkė į jo automobilio priekį. Iššovė jo automobilio saugos pagalvės. Iš jo automobilio variklio skyriaus pradėjo veržtis dūmai, vėliau matė, kad išbėgo aušinimo skystis. Jis atsidarė duris ir iššoko iš automobilio, iš karto atjungė akumuliatorių, nes išsigando, kad automobilis gali užsidegti. Iš karto prie jų susirinko daug žmonių. Jis pribėgo prie automobilio INFINITI, matė, kad jame sėdi vienas nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, vairuotojo vietoje. Jis kabėjo ant vairo, jo kakta buvo kruvina. Bandė atidaryti duris, bet jos buvo užrakintos iš vidaus. Vėliau matė, kad jas atidarė atvykę ugniagesiai. Atvykę medikai vairuotoją išvežė. Iš pradžių jokių sužalojimų nejuto, buvo labai susijaudinęs, bet vėliau nuvyko į RVU ligoninę, kur jam nustatė krūtinės, kairės rankos ir dešinio kelio raumenų patempimus, sumušimus, prašo prie jo apklausos pridėti išrašo kopiją. Jis automobiliu važiavo vienas. Jo automobilyje vaizdo registratoriaus nėra, įvykio telefonu nefilmavo. Kodėl minėto automobilio vairuotojas pasuko į jo automobilį nematė, jį pastebėjo prieš pat susidūrimą. Po įvykio matė, kad jis prieš jo automobilį kabino prieš jį važiavusį automobilį TOYOTA AVENSIS, spalvos ir valstybinių numerių neatsimena, o jo automobilis nuo smūgio atsitrenkė į už jo stovėjusį mikroautobusą RENAULT, valst. numerio neatsimena, rudos spalvos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) susidarė nedidelė automobilių spūstis, automobiliai važiavo labai lėtai. Prieš jį važiavo mikroautobusas REANAULT, rudos spalvos, valstybinio šiuo metu neatsimena, bet jį nurodė savo paaiškinime. Tuo metu išgirdo stiprų susidūrimo garsą. Pastebėjo, kad mikroautobusas pradėjo važiuoti atgal. Jis sustojo ir tuo metu į jo automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2004 metų gamybos, keleivio pusės priekinį sparną atsitrenkė iš priekio atlėkęs automobilio ratas. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad priekyje automobilis INFINITI, juodos spalvos, visureigis, valstybinio numerio neatsimena, bet jis nurodytas jo paaiškinime, atsitrenkė į automobilį TOYOTA, tamsios, gal tamsiai mėlynos spalvos ir automobilį BMW, pilkos spalvos, o šis savo ruožtu į mikroautobusą. Jis nėjo prie sudaužytų automobilių, nes susirinkimo daug žmonių, pradėjo atidarinėti automobilio INFINITI duris. Jis sunkiai vaikščioja, naudoja ramentą, todėl nėjo ir liko prie savo automobilio. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, medikai. Matė, kad automobilio INFINITI vairuotoją medikai išvežė. Apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad sulankstytas jo priekinis keleivio pusės sparnas, priekinės keleivio durelės, atsirado trauka į dešinę. Fiziškai jis nenukentėjo. Automobilio INFINITI vairuotojo net nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) pamatė, kad iš priešingos eismo juostos į jos vairuojamą automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. NR. (duomenys neskelbtini) violetinės spalvos, 2009 m., važiuoja automobilis INFINITI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, visureigis. Vengdama susidūrimo automobilį pasuko prie dešinio bortelio, bet minėtas automobilis vis tiek atsitrenkė į jos automobilį, perbraukė visą vairuotojo pusės šoną, nulaužė užpakalinį vairuotojo pusės ratą. Kas vairavo automobilį tuo metu nematė. Po susidūrimo sustabdė automobilį. Išlipusi pamatė, kad minėtas automobilis atsitrenkė dar į tris automobilius, t. y. BMW, TOYOTA PRIUS ir mikroautobusą. Išlipusi iš automobilio matė, kad automobilyje INFINITI išsiskleidė saugos pagalvės, jame sėdėjo nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, medikai. Medikai vyrą išvežė. Kiek matė jis važiavo vienas. Ji taip pat važiavo viena. Ji įvykio metu fiziškai nenukentėjo, bet patyrė didelį psichologinį šoką. Jos automobilyje vaizdo registratoriaus nėra, įvykio telefonu nefilmavo. Kodėl minėto automobilio vairuotojas pasuko į jos automobilį nematė, jį pastebėjo prieš pat susidūrimą.

Neblaivumo nustatymo aktu G. M. 2021 m. rugsėjo 15 d. 19.28 val. nustatytas 2,36 prom. girtumas, 19.46 val. – 2.30 prom. girtumas.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 19.15 val. gautas pranešimas apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) susidūrė 5 automobiliai, reikalinga greitoji medicinos pagalba (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. parodė, kad grįžo namo, nusipirko alaus, išgėrė 8 skardines alaus, neįvertino savo galimybių. Psichologiškai buvo pasiilgęs šeimos ir žmonos, norėjo važiuoti taikytis. Labai dėl to gailisi. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo šeima. Sunku atsakyti kaip jautėsi vairuodamas. Jeigu sėdo prie vairo, tai įsivaizdavo, kad jaučiasi gerai. Situacija rodo, kad buvo kitaip, neįvertino savo jėgų. Tokie G. M. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 107). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų P. K., T. B., J. J., A. V. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. M. 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „INFINITI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jeigu sėdo prie vairo, tai įsivaizdavo, kad jaučiasi gerai. Situacija rodo, kad buvo kitaip, neįvertino savo jėgų. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis G. M. ir laiduotojas M. M. prašo teismo atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį M. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Antra, nusikalstamą veiką G. M. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Trečia, kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 139-140), veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, nebaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dirbantis. Byloje nustatyta viena G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu G. M. savo elgesį vertino kritiškai, parodė, kad nusikalstamą veiką lėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, metai sunkūs tiek psichologiškai, tiek finansiškai, veikos padarymo metu važiavo taikytis su buvusia sutuoktine, norėjo pamatyti vaikus. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog G. M. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo draugas M. M. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. yra neteistas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis. M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, jo manymu, G. M. iš šio įvykio pasimokė. Su G. M. 15-16 metų yra pažįstami. Po to įvykio ypač daug bendrauja. Pats vairuoja automobilį, duoda G. M. patarimų. Padės G. M. psichologiškai atsistatyti, kad suprastų, ką jis padarė. Yra ramus, kad G. M. nepadarys naujų nusižengimų ateityje. Iš atitinkamo M. M. prašymo galima spręsti, kad jį su kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie daug metų pažįstami, bendrauja dažnai, todėl galima tikėtis, kad ateityje jis G. M. elgesiui galės daryti teigiamą įtaką. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad G. M. M. M. laiko autoritetu, pastarasis yra šiek tiek vyresnis negu kaltinamasis.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir laiduotoją, nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. G. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.

Teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,30 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad automobilio „INFINITI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB (duomenys neskelbtini), valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 75).

Nagrinėjamu atveju G. M. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „INFINITI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą G. M. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (kaip minėta, jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, važiavo gan didelį atstumą, t. y. nuo savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prieš tai suvartojęs 8 butelius alaus, tai yra didelį kiekį alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, G. M. neblaivumą patvirtina ir tai, kad jis nesuvaldė savo vairuoto automobilio ir apgadino kitus automobilius. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo gana gausus. Nors kaltinamojo gynėjas prašė neišieškoti iš kaltinamojo automobilio vertės, motyvuodamas tuo, kad tai finansiškai sužlugdytų kaltinamąjį, teismas pažymi, kad viena vertus, nenustatyta, jog kaltinamojo finansinė padėtis būtų sunki, jo teigimu, gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio atlyginimą, kita vertus, šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Teismo vertinimu, šiuo atveju labiau atsižvelgtina ne tiek į pakankamai didelę ieškotino turto (automobilio) vertę, t. y. 37 650 Eur, tačiau labiau į proporcingumo principą bei tą aplinkybę, kad automobilis „INFINITI“ buvo pakankamai stipriai apgadintas G. M. atsitrenkus į kitus automobilius tą pačią dieną, kai jis buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus. Todėl šiuo atveju visos automobilio vertės išieškojimas, atsižvelgiant į G. M. pareigą atlyginti automobilio savininkui padarytą žalą, nebūtų teisinga ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Atitinkamai iš G. M. išieškotina automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma, t. y. 5 000 Eur. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš G. M. išieškoti konfiskuotino automobilio „INFINITI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „INFINITI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti G. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas