Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-309/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-14
Bylos Nr.
1-47-309/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-03055-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kaltinamasis
L. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1- 47- 309/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03055-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.18.11.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,

kaltinamajam L. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, dirbdamas pagal 2008-10-21 individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011-01-03 pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB „L. d.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2011-01-03 iki 2015-11-06 pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040, 2, 8 punktų nuostatas, kurių 2 punkte nurodyta: „Gyventojų pajamos pripažįstamos jų faktišku gavimo momentu (pinigų apskaitos principu) vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) nuostatomis“; 8 punkte: „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, kurie apskaitos dokumentus privalo išduoti tik paslaugų gavėjui pageidaujant), privalo išrašyti, išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą; sąskaitą faktūrą; PVM sąskaitą faktūrą arba kitą vietoj jos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271) naudojamą apskaitos dokumentą; kasos aparato kvitą“, nes privalėjo pildyti, bet nepildė pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo arba kitų apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų duomenis, todėl negalima iš dalies nustatyti L. A. individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metais.

Be to L. A. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent, dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą 2008-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2011-01-03, ir pagal 2011-01-03 pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB „L. d.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2011-01-03 iki 2015-11-06, atstovaudamas AB „L. d.“, sudarė 4297 vienetus asmens draudimo, būsto draudimo, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, gyvūnų draudimo, verslo turto draudimo liudijimo sutartis su asmenimis: A. Ž., E. I. M., E. J., V. B., Z. L., A. Ž., R. K., A. K., S. M., R. V., A. K., J. T. M., R. M., D. B., A. I., A. P., P. S., V. J., B. P., Ž. N., P. M., V. M., S. P., V. D., A. Š., M. P., G. A., A. T., D. P., G. B., A. B., G. M., K. T., A. G., P. K., A. S., V. B., (duomenys neskelbtini) būreliu kodas (duomenys neskelbtini), J. Ž., P. G., A. K., D. J., M. T., M. L., Z. N., A. I., S. Š., F. M., S. S., Petru-V. L., A. A., S. S., M. P., A. G., B. V., D. V. B., A. T., N. K., G. A., A. L., A. B., V.-R. M., J. V., V. N., R. L., A. L., A. V. N., B. S., G. D., P. S., I. Z., A. V., K. J., I. O. B., A. D., A. L., E. V., S. P., V. G., I. Ž., B. Ž., V. J., K. R., L. R., P. Č., J. L.J.-L. K., A. S., L. E., A.-A. A., R. A., V. V., A. V., V. V., M. L., O. T., S. V., M. L., A. Č., A. A., S. T., A. Ž., A. E., L. K., E. T., A. Ž., J. B., V. P., R. B., D. A., M. G., A. B., I. A., N. K., V. B., A. S., S. S., J. Č., O. T., V. A., A. S., A. Č., V. P., I. Ž., J. J., A. S., R. K., E. V., A. B., I. D., V. G., E. B., bendros 269 677,06 eurų sumos. Laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2015-11-06 pagal sudarytas draudimo sutartis L. A. surinko iš klientų draudimo įnašus grynais pinigais 270 182, 62 eurų, bei laikotarpiu nuo 2015-11-06 iki 2016-06-16 po L. A. atleidimo iš darbo, kai į AB ‘L. d.“ kreipėsi klientai: A. Ž., S. M., B. P., Z. N., N. K., A. Ž., M. L., G. Š., S. Š., A. B., S. Š., A. L., Jonas-L. K., A. S., R. A., V. V., A. V., V. V., M. L., A. M., O. T., S. V., M. L., A. Č., A. A., S. T., A. Ž., A. E., L. K., E. T., A. Ž., J. B., V. P., R. B., D. A., M. G., A. B., I. A., M. G., N. K., V. B., A. S., S. S., J. Č., O. T., V. A., A. Č., V. P., I. Ž., J. J., A. S., R. K., E. V., A. B., I. D., V. G., E. B., kurie pranešė, kad jie sumokėjo L. A. draudimo įmokas, bendros 5607,10 Eur sumos, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitus, šią sumą AB „L. d.“ įskaitė kaip L. A. skolą prie jo bendrai iš klientų surinktų pinigų, taip L. A. iš viso surinko 275 789,72 eurus, iš kurių AB „L. d.“ iki 2015-11-06 įnešė 262 897,66 eurus, o likusios – 12 891,10 eurų – sumos nepervedė, jos nefiksavo draudimo įmokų paimtų iš klientų, paėmimo registre, nesilaikė pavedimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB „L. d.“, numatyto 4.3.1 punkto reikalavimo „ne vėliau, kaip per savaitę, pateikiant ataskaitą apie įgaliotinio vardu sudarytas draudimo sutartis bei įmokas iš klientų grynais pinigais, pervesti į įgaliotinio sąskaitą įmokas, gautas už draudimo sutarčių sudarymą įgaliotinio vardu“ ir jų neperdavė AB „L. d.“, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį 12 891,10 eurų didelės vertės svetimą turtą ir AB „L. d.“ padarė bendrą 12 891,10 eurų žalą.

K. L. A. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vertėsi individualia veikla, teikė draudimo paslaugas. AB „L. d.“, kaip tarpininkas, dirbo agentu draudėju, t. y. ieškojo klientų, su kuriais sudarydavo draudimo sutartis. Jo aptarnaujama teritorija – (duomenys neskelbtini) seniūnija. Daug metų jo aptarnaujamojoje teritorijoje sudarinėdavo naujas draudimo sutartis, pratęsdavo jau galiojusias draudimo sutartis. Sudarydavo nuo 300 iki 500 draudimo sutarčių per metus, vienos draudimo sutarties vertė svyruodavo nuo 60 iki 70 eurų. Sudaręs draudimo sutartį, klientui išduodavo draudimo polisą ir pinigų priėmimo kvitą. Draudimo sutartys dažniausiai buvo sudaromos metams, o po to būdavo pratęsiamos. Pradėjus dirbti, buvo išduotas apskaitos žurnalas, kuriame nurodydavo, kokios draudimo sutartys ir kokia suma sudaromos, kokios gautos pinigų sumos pervestos į AB „L. d.“ sąskaitą. Žurnalą pildė pirmais darbo metais, o paskui to nedarė, nes niekas to nereikalavo daryti. Kiekvieną savaitę elektroninėje erdvėje apie atliktą veiklą atsiskaitydavo su AB „L. d.“, t. y. nurodydavo sudarytų draudimo sutarčių polisus ir pervestų pinigų sumas. Nuo sudarytų draudimo sutarčių kiekio ir pervestų pinigų sumos priklausydavo jo atlyginimas. Kas metai mokesčių inspekcijai pateikdavo deklaraciją, kurioje nurodydavo, kokias pinigų sumas jam yra pervedęs AB „L. d.“. 2011 m. pradžioje kilo materialinių sunkumų, kilo nesutarimai šeimoje, prasidėjo santuokos nutraukimo procesas. Siekdamas laikinai pagerinti materialinę padėtį, sugalvojo dalį surinktų iš klientų pinigų panaudoti savo tikslams, galvodamas vėliau juos grąžinti AB „L. d.“. Su klientais buvo sudaromos metinės draudimo sutartys ir paimamas metinis mokestis. Jis draudimo sutartį perrašydavo kaip sudarytą metų ketvirčiui ir į AB „L. d.“ sąskaitą pervesdavo už metų ketvirtį sumokėtą pinigų sumą, o likusią kliento sumokėtą pinigų sumą pasilikdavo sau. Tai tęsėsi ir skola augo, jis jos nesugebėjo grąžinti. Paaiškėjus jo veiklai, AB „L. d.“ 2015 m. lapkričio 3 d. sutartį su juo nutraukė. Ikiteisminio tyrimo metu su baudžiamąja byla susipažino, visiškai sutinka su pareikštu kaltinimu ir AB „L. d.“ padaryta turtine žala, kurią pasižada atlyginti.

Kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino visiškai, sutiko, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, t. y. neapklausiant liudytojų, o tik išvardijant byloje apklaustų liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, todėl, vadovaudamasis BPK 273, 291 straipsniais, teismas nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą išvardijant byloje esančius įrodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 116–118, 122–123, 126–127, 133 b. l.) apklausiamas kaip įtariamasis L. A. parodė, kad AB „L. d.“ pradėjo dirbti prieš penkiolika metų, paskutinė darbo sutartis buvo pakeista 2011 metais, dirbo draudimo tarpininku. Dirbo klientų paieškos srityje, turėjo nuolatinius klientus, su kuriais sudarinėjo naujas draudimo sutartis, pratęsinėjo senas draudimo sutartis ir pan. Dirbdamas su klientais ir sudarinėdamas su jais draudimo sutartis, iš klientų imdavo grynuosius pinigus, kuriuos kas savaitę įnešinėjo į AB „L. d.“ banko sąskaitą. Prieš keletą metų prasidėjo pinigų stygius jo asmeniniame gyvenime, todėl dalį gautų grynųjų pinigų, gautų iš klientų, panaudodavo savo asmeninėms reikmėms, po to juos grąžindavo iš savo atlyginimo, kuris buvo svyruojantis ir priklausė nuo jo atlikto darbo, nuo apdraustų asmenų skaičiaus ir sudarytų draudimų įmokų dydžio. Toks nuolatinis grynųjų pinigų, kurie jam nepriklausė, turėjimas sugundė jį įsisukti į nuolatinį uždarą ratą, kai jis dalį jų panaudodavo savo reikmėms, o vėliau susidariusias skolas padengdavo savo atlyginimu. Atlyginimas buvo mokamas „komisinių“ forma. Gaudavo 10 procentų komisinių nuo surinktų draudimų sumų, kaip pavyzdys: nuo 100 surinktų eurų jam draudimas sumokėdavo 10 eurų. Nuo naujai surastų klientų galėjo būti mokama ir šiek tiek daugiau procentų komisinių. Jokia kita forma atlyginimas nebuvo mokamas, negaudavo nei premijinių, nei kitokių priedų. Atlyginimas visuomet buvo pervedamas pavedimu į jo banko sąskaitą. Atlyginimo apskaičiavimas vyko centralizuotai, buhalterijoje, pagal sistemą, prie kurios jis prisijungdavo. Sistemoje jis pildydavo, paruošdavo draudimo sutartis, kas savaitę parengdavo surinktų grynųjų pinigų ataskaitas, pagal kurias per banką pervesdavo surinktus pinigus ir AB „L. d.“ buhalterija matydavo jo ataskaitas ir pagal jas paskaičiuodavo jo atlyginimą. Gaudamas atlyginimą, prisijungęs AB „L. d.“ sistemoje jis turėjo galimybę matyti sistemoje ataskaitas, pagal kurias matydavo, kaip atlyginimas jam buvo paskaičiuotas. Kelerius paskutinius metus taip dirbdamas ir panaudodamas turimus grynuosius pinigus savo reikmėms jis nebesugebėjo padengti įsiskolinimų, kuriuos privalėjo įnešti į AB „L. d.“ banko sąskaitą. Sudarinėdamas draudimo sutartis jis jungdavosi prie draudimo duomenų bazės, sudarinėdavo sutartis su klientais. Buvo dalis sutarčių, kurių draudimo terminas buvo pratęsinėjamas, todėl kurį laiką nematydavo, gal nežinodavo, jog jis jau būdavo paėmęs pinigines įmokas iš klientų, todėl tas klientų įmokų buvimas pas jį apėmė ilgesnį laikotarpį nei viena savaitė, besikeičiančių pinigų buvimo laikotarpis pas jį buvo apie vieną mėnesį, tai priklausė nuo draudimo rūšies, ilgiausiai pas jį užsilaikydavo draudimo įmokos už būstą, namų turtą ir pan. Gavęs pinigus iš kliento, kaip pavyzdžiui, 2015 metų spalio mėnesį 100 eurų, už metinę draudimo sutartį, kuri baigiasi lapkričio mėnesį, jis iš karto padengdavo kitų žmonių mokėjimus, nes buvo taip, kad klientai paduodavo pinigus už metinę draudimo sutartį, o jis sukdamasis iš padėties jo vardu sudarydavo ne metinę sutartį, o ketvirtinio mokėjimo sutartį, taip vieno kliento pinigais jis galėjo padengti dar trijų žmonių ketvirtinius draudimo mokėjimo įsiskolinimus. AB „L. d.“ administracija žinojo apie tai, kad jis vėluoja įmokėti surinktus klientų pinigus į AB „L. d.“ banko sąskaitą. AB „L. d.“ atsakingi darbuotojai, būtent Šiaurės regiono vadovė, 2014 metais bendravo su juo dėl jo 7000 litų skolos AB „L. d.“. Šią skolą bandė grąžinti jau anksčiau paminėtu būdu. Skola dengė skolą ir problema tik gilėjo. Būtų buvę geriau, jei jau tuo metu AB „L. d.“ atsakingi asmenys nebebūtų jam leidę dirbti ir nebūtų susidariusi tokia skola, kokia yra dabar. Kur išleido 12 322 eurus, negali paaiškinti, nes juos panaudojo sau pragyventi, nes tuometinę, gali būti, nuo 2011 metų besitęsiančią skolą dengdavo ne savo, o klientų pinigais, taip naujai įsiskolindamas ir tik pratęsdamas jos grąžinimo AB „L. d.“ skolos grąžinimo terminą. 2015 lapkričio mėnesį dėl esamos skolos darbo santykiai su AB „L. d.“ nutrūko, liko skola, dėl kurios jis pasirašė vekselį, kuris patvirtinta, jog ir nutrūkus jo darbo santykiams su AB „L. d.“ lieka jiems skolingas. Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą jis yra pildęs vienerius metus, gali būti, kad 2008 ar 2009 metais, vėliau šio žurnalo nebepildė, nes niekas to nebereikalavo. Iš draudiminės veiklos gautas pajamas jis deklaruodavo nuvykęs į Pakruojo M. T. dirbantys VMI darbuotojai per savo sistemą matydavo jo pajamas, gautas bankiniais pavedimais iš AB „L. d.“, kiek pamena, neapmokestindavo 30 procentų gautos pajamų sumos, o nuo likusios sumos apskaičiuodavo mokesčių dalį. Kiek prisimena, VĮ „S.“ gaudavo informaciją iš VMI, apskaičiuodavo jo mokesčių dalį, kurią jis sumokėdavo asmeniškai. Eidamas į VMI deklaruoti savo individualios veiklos pajamų, jis nesinešdavo jokių dokumentų, pajamas deklaruodavo pirmiau paminėtu būdu, o dokumentų iš jo niekas ir nereikalavo. Jis nedeklaravo 2015 metų pajamų, nes buvo sutrikęs dėl savo darbo santykių nutraukimo su AB „L. d.“. Pinigų priėmimo kvitai buvo ne griežtos atskaitomybės blankai, jis juos pirkdavo kanceliarinių prekių parduotuvėse, o juos surašydamas rinkosi paprastą registraciją, nuo pirmo skaičiaus ir toliau didėjančia tvarka. Jis nevedė šių kvitų registracijos žurnalo, nes tai nebuvo privaloma.

2016-07-18 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas G. Š. parodė (3 t., b. l. 34–36), kad, kiek jis prisimena, panašiai nuo 2010 metų iki 2015 metų jam teko bendrauti su L. A., kuris buvo visos jo šeimos draudėjas, draudžiantis įvairiais draudimais. Už draudimus mokėjo L. A. tik grynaisiais pinigais. Tėvas S. Š. taip pat patvirtino, kad L. A. už draudimus visuomet mokėjo tik grynaisiais pinigais. Pas L. A. drausdavo transporto priemones, o tėtis buvo apsidraudęs transporto priemones, nekilnojamąjį turtą. 2015 metų pradžioje gavo pranešimą iš draudimo bendrovės, kad nėra sumokėjęs įmokos už transporto priemonės draudimą, nors asmeniškai pats turėjo visus dokumentus, patvirtinančius jo atsiskaitymą su L. A.. Patvirtinti, kad yra sumokėjęs pinigus L. A., prie apklausos pateikė kelis draudimo polisus ir pinigų perdavimo dokumentus.

2016-07-18 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 38–49) užfiksuota, kad liudytojas G. Š. pateikė 2014-04-21, 2014-07-19, 2013-07-17 pinigų priėmimo kvitus ir draudimo sutartis, sudarytas su L. A..

2016-07-18 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. B. parodė (1 t., b. l. 50–52), kad pas L. A. apsidrausdavo transporto priemonę ir nekilnojamąjį turtą, už draudimus visuomet mokėjo tik grynais pinigais. 2016 metų pradžioje gavo pranešimą iš draudimo, kad nėra sumokėjęs įmokos už draudimą, nors asmeniškai pats turėjo visus dokumentus. Draudimo bendrovei pateikus dokumentus apie draudimo sutarčių apmokėjimą L. A., draudimo bendrovė draudimą įskaitė, o dokumentus pasiliko.

2016-07-20 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta M. L. parodė (1 t., b. l. 57–59), kad L. A. paslaugomis naudojosi apsidrausdama transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą. L. A. už draudimus mokėjo tik grynaisiais pinigais. Kai L. A. 2015 metais buvo pašalintas ir nebegalėjo toliau dirbti, jai paskambino iš draudimo bendrovės ir pranešė, kad jie nėra gavę ketvirčio įmokos. Pristačius mokėjimą L. A. patvirtinantį kvitą, draudimo bendrovė įskaitė jos apmokėjimą.

2016-07-20 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. Ž. parodė (1 t., b. l. 60–62), kad L. A. paslaugomis naudojosi apsidrausdama transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą, vaikų gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimu. L. A. už draudimus mokėjo tik grynaisiais pinigais. Kai L. A. 2015 metais buvo pašalintas ir nebegalėjo toliau dirbti, pasklido gandai, kad L. A. „uždarytas“, dėl skolų. Tada ji pasitikrino savo draudimo galiojimą internetiniame tinklalapyje www.savasld.lt. Įprastai jos visų draudimų galiojimas baigėsi rudenį: rugsėjo, spalio mėnesiais, o minėtus pinigus, 115 eurų, L. A. ji perdavė 2015-07-20 dieną, kad šis 2015 rudenį sumokėtų už jos metinį nekilnojamojo turto draudimą. Minėtame internetiniame puslapyje ji pamatė, kad už jos nekilnojamojo turto draudimą L. A. nepervedė visos jam duotos sumos už metinį draudimą, o iš jam paduotų pinigų sumokėjo tik ketvirtinį mokestį, iki 2016 metų sausio mėnesio. Apie tokius ketvirtinius mokėjimus ji su juo tikrai nesitarė. Sužinojusi tokias aplinkybes, turėdama pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos ji L. A. buvo perdavusi pinigus, kreipėsi į draudimo bendrovės skyrių (duomenys neskelbtini). Draudėja paėmė kvitų originalus, padarė kopijas ir paaiškino, kad draudimo bendrovė įskaitys jos įmokas už draudimus ir draudimai galios.

2016-07-22 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. K. parodė (1 t., b. l. 63–65), kad pažįsta L. A. kaip draudėją, jo paslaugomis naudojosi apdraudžiant transporto priemonę ir nekilnojamąjį turtą. L. A. už draudimus mokėjo tik grynaisiais pinigais. 2015 metais gavo pranešimą iš AB „L. d.“, kad jie nėra sumokėję ketvirčio įmokos. Paskambino draudimo bendrovei ir informavo, kad L. A. yra sumokėję visą metinio draudimo sumą ir apie jokius ketvirtinius mokėjimus nežino. Žino, kad draudimo bendrovė įskaitė įmokas ir paliko galioti draudimo sutartis.

2016-07-25 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. Č. parodė (1 t., b. l. 66–70), kad L. A. jis pažįsta kaip draudėją, pas jį 5 metus laiko draudė savo namus, o iki 2014 metų yra draudęs savo automobilį „Opel Corsa“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Visos draudimo sutartys dėl automobilio ir dėl namo draudimo buvo sudaromos jo vardu, t. y. jis sutartyse ir su jomis susijusiuose dokumentuose yra pasirašęs. Pinigus už sutarčių sudarymą visada sumokėdavo L. A. grynaisiais tuo pačiu laiku, kai būdavo sudaroma sutartis. 2013 ar 2014 m., su L. A. sudarius draudimo sutartį metams dėl automobilio ir už sutartį sumokėjus visą reikalingą sumą, po kokių trijų mėnesių laiko iš draudimo bendrovės gavo laišką, kad ši sutartis bus anuliuota, jei iki tam tikro laiko nebus sumokėti pinigai, nors jis už metus laiko buvo sumokėjęs. Gavęs laišką, jis paskambino L. A., o jis jam paaiškino, kad tai yra kažkoks nesusipratimas ir kad tuoj viską sutvarkys.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. G. parodė (1 t., b. l. 71–74), kad pažįsta L. A. kaip draudėją. Jos šeima pas jį drausdavosi gyvybės draudimu, drausdavo nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Už draudimus mokėjo tik grynaisiais pinigais. L. A. visuomet išrašydavo kvitus.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo kaip liudytojas apklaustas V. J. parodė (1 t., b. l. 75–78), kad pažįsta L. A. kaip draudimo agentą, dirbantį „L. d.“. Naudodamasis jo paslaugomis drausdavo nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, apsidrausdavo gyvybės draudimu. Už draudimo sutartis sumokėdavo grynaisiais pinigais ir L. A. visuomet surašydavo pinigų paėmimo kvitus. Buvo apsidraudęs savo transporto priemonę metams, bet likus iki draudimo galiojimo pasibaigimo keliems mėnesiams iš draudimo bendrovės gavo raštišką pranešimą, kad yra pasibaigęs jo transporto priemonės draudimas. Jis situacijos nesiaiškino, o tiesiog nuvyko į kitą draudimo bendrovę ir naujai apsidraudė savo transporto priemonę.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. M. parodė (1 t., b. l. 83–86), kad pažįsta L. A. kaip draudėją, pas jį drausdavosi visais pagrindiniais draudimais: sveikatą, nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, žemės ūkio techniką. Už draudimus L. A. mokėjo grynaisiais pinigais, pastarasis surašydavo pinigų paėmimo kvitus. Kai L. A. buvo atleistas iš draudimo agentų, buvo gavęs raštišką „L. d.“ pranešimą, kad jam reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) veikiantį „L. d.“ biurą ir pasitikrinti sudarytas draudimo sutartis ir jų galiojimą. Buvo nuvykęs į draudimo kontorą. Nepastebėjo, kad jo atžvilgiu L. A. būtų ką ne taip užpildęs ar nesumokėjęs jo duotų pinigų.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. S. parodė (1 t., b. l. 87–90), kad L. A. pažįsta kaip „L. d.“ atstovą, pas jį drausdavo savo transporto priemonę. Draudimus transporto priemonei apdrausti pasirašydavo metams laiko. Už draudimą L. A. sumokėdavo grynaisiais pinigais, o pastarasis surašydavo pinigų paėmimo kvitus. Buvo gavęs pranešimą iš „L. d.“, kad nesumokėjus įmokos bus nutraukta jo draudimo sutartis. Į draudimą jis nesikreipė, o tiesiog paskambino L. A. ir paklausė, kas vyksta, kodėl jam atsiųstas toks raštiškas pranešimas. L. A. patikino, kad viskas tuoj bus sutvarkyta, ir iš tiesų viską sutvarkė, draudimas galiojo.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta B. T. parodė (1 t., b. l. 91–94), kad L. A. pažįsta kaip bendrovės „L. d.“ draudėją, naudojosi jo paslaugomis, draudė nekilnojamąjį turtą. Už draudimus visuomet L. A. mokėjo grynaisiais pinigais ir draudimo terminas būdavo metinis, tai yra jo galiojimas buvo metus laiko. Gavo pranešimą iš draudimo bendrovės, kad turi susimokėti draudimo įmokas. Žino, kad draudimas jai įskaitė metinį draudimo galiojimą, nes parodė, kad L. A. yra padavusi visą metinę įmoką.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta J. G. parodė (1 t., b. l. 95–99), kad L. A. pažįsta, kaip AB „L. d.“ draudėją, pas jį jų šeima drausdavosi gyvybės draudimu, drausdavo būstą ir transporto priemonę. L. A. sumokėdavo pinigus grynaisiais, o jis visuomet išrašydavo kasos kvitus. Gavę raštišką pranešimą iš draudimo bendrovės apie tai, kad reikia susimokėti eilinę įmoką, vyko į (duomenys neskelbtini) esančią draudimo kontorą, ten pateikė L. A. išduotą kvitą, kad jie yra sumokėję jam visą metinę įmoką, ir to draudimui užteko, įskaitė jos būsto draudimą.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta N. K. parodė (1 t., b. l. 100–103, ), kad pažįsta L. A. kaip draudėją, jo paslaugomis naudojosi draudžiant nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir draudžiantis sveikatą. Pinigus už sudaromas draudimo sutartis L. A. sumokėdavo grynaisiais pinigais, o jis surašydavo pinigų paėmimo kvitus. Gavo pranešimą iš „L. d.“, kad reikia sumokėti įmokas draudimams pratęsti. Kadangi draudimo įmokas ji buvo sumokėjusi už metus L. A., paskambino į „L. d.“ ir paaiškino, kad turi mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Draudimo darbuotojas pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) draudimo ofisą ir nuvežti pinigų paėmimo kvitus. Draudimo bendrovės skyriuje jai įskaitė sumokėtus pinigus, paaiškino, kad draudimai galios ir papildomai nieko mokėti nereikės.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. Ž. parodė (1 t., b. l . 104–107), kad L. A. ji pažįsta kaip draudimo agentą, jo paslaugomis naudojosi draudžiantis pagrindiniais draudimais: nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę, sveikatą. Draudimo sutartis sudarinėdavo metams laiko, vėliau kas metai prasitęsdavo. Už draudimus L. A. sumokėdavo grynaisiais pinigais, o jis surašydavo pinigų paėmimo kvitus.

2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. T. parodė (1 t., b. l. 108–111), kad L. A. pažįsta kaip draudėją, pas jį drausdavo transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą. Už draudimus L. A. sumokėdavo grynaisiais pinigais, o pastarasis surašydavo pinigų paėmimo kvitus. Paskutiniu laiku apsidraudę jie gaudavo pranešimus iš „L. d.“, kad jie nesumokėję draudimo įmokos. Kadangi jie buvo sumokėję L. A. visas metines įmokas, todėl nesuprato, kodėl už tą patį draudimą dar reikia mokėti. Tuomet jis skambino pačiam L. A. ir klausė, kodėl jiems yra siunčiami tokie pranešimai. Jis paaiškindavo, kad tuoj viską sutvarkys. Po tokių paaiškinimų problemų nebebuvo.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. V. parodė (1 t., b. l. 112–115), kad pažįsta L. A. kaip bendrovės „L. d.“ atstovą, jo paslaugomis naudojosi tiek ji, tiek jos vyras, drausdavo transporto priemones, žemės ūkio techniką, nekilnojamąjį turtą ir paskutiniais metais galvijus. Pinigus L. A. sumokėdavo grynaisiais pinigais, kuomet šis atvykdavo pas juos į namus. Paimdamas pinigus L. A. visuomet parašydavo pinigų priėmimo kvitus. Paskutiniu metu buvo gavę pranešimus iš „L. d.“, kad jie nėra sumokėję įmokų už draudimo pratęsimą. Tuo metu ji tuoj pat skambino L. A. ir klausė, kodėl jie gauna tokius raštus. Jis sakė nemokėti nurodytų įmokų, žadėdavo viską išsiaiškinti ir sutvarkydavo.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta O. T. parodė (1 t., b. l.116–119), kad L. A. pažįsta kaip bendrovės „L. d.“ atstovą, pas jį yra draudusi transporto priemonę ir nekilnojamąjį turtą. L. A. reguliariai baigiantis draudimui atvykdavo pas ją į namus draudimo sutartims pratęsti. Pinigus už draudimus sumokėdavo jam grynaisiais, o jis surašydavo pinigų priėmimo kvitus. 2015 metų pavasarį ji dar sumokėjo L. A. už namo draudimo pratęsimą apie 80 eurų. Panašiai tuo metu, gal kiek anksčiau, sužinojo, kad jos dukra J. T. buvo apdraudusi pas jį savo vaiką sveikatos draudimu ir gavo pranešimą iš draudimo, kad yra nesumokėta draudimo įmoka ir kad draudimas gali būti nutrauktas, tuomet ji paskambino L. A. ir apie tai pranešė. L. A. pasakė, kad netrukus viską sutvarkys, ir viską sutvarkė.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta B. Ž. parodė (1 t., b .l. 120–123), kad L. A., kaip „L. d.“ atstovą ji pažinojo apie dešimt metų. Naudodamasi jo paslaugomis, ji draudė tik savo nekilnojamąjį turtą (namus). Draudimo sutartys buvo sudaromos metams laiko. L. A. visuomet baigiantis jos draudimui atvykdavo pas ją į namus, ji sumokėdavo grynaisiais pinigais, jis išduodavo pinigų priėmimo kvitus ir draudimo polisus. Nusiskundimų dėl jo veiklos ji neturėjo ir neturi, nes jokių nepatogumų ar sutrukdymų ji nepajuto.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. M. parodė ( 1 t., b. l. 124–127), kad L. A. kaip „L. d.“ atstovą jis pažinojo apie šešerius metus. Jis drausdavo transporto priemones. Pinigus už metines draudimo įmokas sumokėdavo jam grynaisiais, o pastarasis visuomet surašydavo pinigų paėmimo kvitus. Asmeniškai jis dėl L. A. veiklos neturi jokių pretenzijų, nes jokių nepatogumų nepajuto.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta O. T. parodė (1 t., b. l. 128–131), kad L. A. kaip „L. d.“ atstovo paslaugomis naudojosi apdraudžiant savo nekilnojamąjį turtą. Įmokas L. A. paimdavo, atvykęs į jos namus, grynaisiais pinigais ir visuomet surašydavo pinigų paėmimo kvitus. Ji gavo du pranešimus, kad yra nesumokėtos jos draudimo įmokos. Pamena, kad vyko į (duomenys neskelbtini) esantį „L. d.“ biurą ir ten vežė pinigų paėmimo kvitą, pagal kurį ji buvo perdavusi L. A. savo draudimo įmokos pinigus.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. V. N. parodė (1 t., b .l. 132–135), kad pažįsta L. A. kaip draudimo „L. d.“ atstovą. Naudodamasis jo paslaugomis, drausdavo nekilnojamą turtą, transporto priemonę, drausdavosi sveikatą. L. A. sumokėdavo tik grynaisiais pinigais, o pastarasis visuomet surašydavo pinigų paėmimo kvitus.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. L. parodė (1 t., b. l. 136–139), kad L. A. pažįsta kaip draudimo atstovą, jis aprūpina draudimo paslaugomis (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojus. Jis drausdavosi pas L. A. viską, kas tik įmanoma. Pinigus už draudimo įmokas L. A. sumokėdavo grynaisiais, o L. A. visuomet surašydavo pinigų paėmimo kvitus.

2016-11-02 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta Š. B. parodė (1 t., b. l. 140–142), kad ji dirba UAB „V. s. g.“ direktore. Dirbdama šioje bendrovėje ji dirba su AB „L. d.“ ir yra jos tarpininkas tarp draudimo bendrovės ir klientų, kurie draudžiasi savo turtą, sveikatą ir kt. Ji pažinojo L. A., šis iki 2015 metų lapkričio mėnesio buvo lygiai toks pat tarpininkas, kaip ir ji. Jie tarpusavyje buvo vienas nuo kito nepriklausomi, savotiški konkurentai, nes kiekvienas turėjo savo klientus. Iki 2015 metų lapkričio mėnesio ji apie L. A. veiklą mažai ką žinojo, buvo pavienės žmonių kalbos, kad L. A. tyčia ar netyčia nesumokėjęs kliento draudimo įmokos. Tai sužinojo tuomet, kai tokie žmonės kreipdavosi į ją, sakydami, kad yra sumokėję pinigus L. A. už draudimą, o gaudavo pranešimus iš AB „L. d.“ dėl nesumokėtų draudimo įmokų. 2015 metais lapkričio mėnesį, kai AB „L. d.“ nusprendė nutraukti tarpininkavimo sutartį su L. A., jai pasiūlė perimti L. A. taip vadinamą „klientų portfelį“, siekiant neprarasti klientų, kad išsiaiškintų žalos dydį, t. y. L. A. surinktų iš klientų pinigų sumas ir sudarytus draudimus, už kuriuos jis paėmė pinigus ir jų nepervedė AB „L. d.“. Tai buvo daroma, kad AB „L. d.“ klientai nebūtų patyrę žalos ir nebūtų nukentėję. Perėmusi L. A. klientus, ji turėjo galimybę AB „L. d.“ sistemoje matyti jo klientus, kuriems yra skolos. Šiems žmonėms ji perskambino kontaktiniais telefonais ir informavo, kad nėra gautos jų draudimo įmokos ir sistemoje matoma, kad jie yra skolingi. Praktiškai visi šie klientai buvo padavę grynuosius pinigus L. A. už jų draudimo sutartis ar draudimo sutarčių pratęsimus. Jiems buvo pasiūlyta atvykti į Pakruojo miestelyje veikiantį jos biurą, atvežti pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos iš žmonių L. A. buvo paėmęs draudimo įmokas. Kai klientai atveždavo pinigų priėmimo kvitus, ji patikrindavo jų ir draudimo sutarčių atitikimą, jei jie atitikdavo, paimdavo jų originalus, o klientams padarydavo jų kopijas. Šiuos pinigų priėmimo kvitų originalus ji perdavė AB „L. d.“. Visiems klientams draudimo sutarčių galiojimas buvo įskaitytas. Kiek prisimena, buvo gal du atvejai, kad žmonės aiškino, jog jie yra sumokėję pinigus L. A., tačiau nėra išsaugoję pinigų priėmimo kvito, tais atvejais jie rašė paaiškinimą „L. d.“, šie raštai buvo persiųsti AB „L. d.“. Mano, kad jų atvejų draudimo galiojimas taip pat buvo įskaitytas, nes skolų šių klientų atžvilgiu neliko. Be jos skambinimo minėtiems klientams, buvo dalis klientų, kurie patys kreipdavosi į jos biurą, kad ji patikrintų sistemoje esančius duomenis, ar jie nėra skolingi.

2016-07-19 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta V. K. parodė (1 t., b. l. 143–146), kad ji dirba AB „L. d.“, (duomenys neskelbtini) regiono plėtros skyriaus vadove. Dirbant AB „L. d.“ jai teko susipažinti su L. A. nuo 2008 metų, tuomet jau apie pusę metų jis dirbo naujai įkurtoje sferoje, jis buvo AB „L. d.“ priklausomas tarpininkas, turintis AB „L. d.“ įgaliojimus, pats turėjo verslo liudijimą. Iki AB „L. d.“ reorganizacijos jis dirbo AB „L. d.“ konsultantu (duomenys neskelbtini) skyriuje. Pradėjus dirbti su juo, jai neteko girdėti, kad jis turėjo kažkokių problemų su finansais, jo asmeniniai bruožai buvo teigiami, jis buvo kruopštus, punktualus, išmanantis savo darbą, sudarantis patikimo žmogaus įvaizdį. Tuo metu jis buvo tikrai geras draudimų pardavėjas, gaudavo paskatinimus. Dirbant su juo buvo sunku nuspėti, kad L. A. piktnaudžiauja iš klientų gautomis piniginėmis lėšomis, dalį kurių galbūt panaudodavo savo reikmėms, o vėliau pinigus už sudarytas naujas draudimo sutartis mokėdavo iš pinigų, kuriuos jis surinkdavo iš žmonių dar nesibaigus jų draudimams. Kaip paaiškėjo vėliau, kiek jai yra žinoma, L. A. buvo pats sau susikūręs pinigų surinkimo iš klientų schemą, pavyzdžiui, jis paimdavo iš kliento pinigų sumą už metinį draudimo polisą, o sistemoje nurodydavo, kad šis metinis draudimo polisas bus apmokamas ketvirčiais, tai išeitų, jei jis iš žmogaus paimdavo 200 litų, kad jo draudimas įsigaliotų, L. A. reikėdavo sistemoje nurodyti ir įnešti tik 50 litų, tai iš vieno apsidraudusio asmens jam likdavo 150 litų padengti turimiems įsiskolinimams, po to jau naujai atsiradusį 150 litų įsiskolinimą jis turėjo padengti per tris ketvirčius. Kaip vėliau nutraukus su juo bendradarbiavimo sutartį paaiškėjo, taip jis dirbo su dauguma savo klientų, ir tik tada paaiškėjo, kokios pinigų sumos jo yra pasisavintos. Bet kokiu atveju L. A. buvo gana kruopštus ir stengdavosi pagal jo susidarytą schemą dirbti nepastebimai, jis beveik visuomet atėjus laikui sumokėdavo reikiamas įmokas už klientus kas ketvirtį, nors patys klientai net neįtarė, kad jų vardu tokie mokėjimai atliekami, nes buvo sumokėję visą metinę draudimo sumą iš karto. Kiek jai yra žinoma, tai L. A. naudojo dar vieną gudrybę, kaip paimti klientų pinigus už draudimus daug anksčiau laiko, nei baiginėjosi jų draudimai, tam jis paruošdavo naują draudimo sutartį, pavyzdžiui, 200 litų vertės, nuvykdavo pas klientą ir pasakydavo, kad jų vardu yra paruošta atnaujinta 200 litų vertės draudimo sutartis, bet, jei jie sutiks mokėti grynais, tai mokės ne 200 litų, o 180 litų. Aiškindavo, kad padarys nuolaidą, taip jis gaudavo pinigus už draudimus anksčiau laiko panašiai mėnesiu ir daugiau į priekį. Dabar ji supranta, kodėl L. A. visuomet anksčiau laiko turėdavo paruošęs klientų atnaujinimo sutartis bent vienam mėnesiui į priekį, nors su ataskaitomis vėluodavo. Ataskaitas pagal tarpininkavimo sutartį jis turėjo pildyti kas savaitę ar kas dvi. Sutartyse turėjo būti nurodytos sudarytos draudimo sutartys, už kurias paimti gryni pinigai. Prisimena, kad, jei kada kokiam L. A. klientui buvo vėluojamas sumokėti ketvirtinis mokestis, ji paskambindavo jam ir apie tai informuodavo, L. A. netrukus viską sutvarkydavo, todėl ji ir jos darbdaviai net neįtarė, kaip L. A. dirbo. Mano, vien todėl, kad jis buvo kruopštus, sugebėjo tiek laiko slėpti savo darbo specifiką. Jis turėjo galimybę atspausdinti sąskaitą iš sistemos su BAR kodu ir žmogus galėjo atsiskaityti parduotuvių terminaluose. Bet apie tai, ar jis naudojo tokį atsiskaitymo būdą, ji nežino, tik girdėjo iš dabartinių jo klientų, kad už ankstesnį susimokėjimą už draudimą grynais pinigais jis siūlydavo akcijas. Prisimena, kad, gali būti, 2013 metais L. A. vėlavo užpildyti ataskaitas, gal tuo metu keturias, ir buvo susidariusi panašiai 7000 litų suma. Kadangi jie negalėjo matyti jo finansų, L. A. kaip tarpininkas buvo finansiškai nepriklausomas, su juo buvo bendraujama telefonu, vėliau vyko pokalbis AB „L. d.“ Panevėžio plėtros skyriuje. L. A. jai paaiškino, kad turi problemų šeimoje, vyksta skyrybos. Nors jis tiesiai nepasakė, kur yra pinigai, kalbėdamas apie skyrybas jis leido suprasti, kad galbūt pinigus skyrybų metu pasiėmė žmona. Kadangi jis buvo geras ir pareigingas darbuotojas, padedant jos vadovui A. M., pasikonsultavus su bendrovės teisininkais, buvo nuspręsta, kad iš tiesų pas gerą darbuotoją susidarė rimtos problemos, problemos jo šeimoje, ir buvo leista jam pripažinti skolą pasirašant septynis vekselius, panašiai po 1000 litų, buvo nustatytas bendras maždaug 8 mėnesių laikotarpis skolai padengti ir buvo leista L. A. dirbti toliau. L. A. žadėjo parduoti savo namą kaime ir už skolą atsiskaityti vienu kartu. Jis skolą padengė per kelis kartus neviršydamas nustatytų terminų ir darbas vyko toliau, niekas net neįtarė, kad L. A. dirbo savaip, pagal pirmiau paminėtą savo susikurtą schemą, vis labiau ir labiau klimpdamas ir didindamas savo skolas. 2015 metais pasikartojo lygiai tas pats, kas ir prieš tai, jis vėlavo pateikti ataskaitas, (duomenys neskelbtini) draudimo finansų skyrius matė, kad L. A. vėlavo atsiskaityti už surinktas klientų įmokas. Ši informacija buvo persiunčiama iš finansų skyriaus tiesiai L. A. ir jiems, į (duomenys neskelbtini) plėtros skyrių. Su L. A. buvo bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu, jis buvo raginamas atlikti mokėjimus ir pateikti ataskaitas. Pamena, kad vieną kartą po eilinio priminimo sumokėti jis pasakė, kad dabar niekaip nesumokės, nes neturi: „Darykit, ką norit“. Tada buvo sprendžiama, ką daryti su L. A., jis buvo skolingas 8000 eurų, tai pat jiems rūpėjo jų bendrovės ir klientų interesai. Be to, jie dar net neįtarė koks jo darbo mechanizmas. Buvo nuspręsta leisti jam pripažinti esamą 8000 eurų skolą pasirašant vekselius, kaip ir praeitą kartą. Gali paaiškinti, kad turint tiek klientų, kiek aptarnavo L. A., 8000 eurų skola susidaro labai greitai. L. A. sutiko pasirašyti jam pateiktus skolos vekselius ir juos pasirašė, tačiau AB „L. d.“ taip pat nusprendė nutraukti su juo ir bendradarbiavimo sutartį. Po vekselių pasirašymo, jau kitą dieną, su juo buvo nutraukta bendradarbiavimo sutartis, buvo panaikinta prieiga prie AB „L. d.“ sistemos ir jo paprašyta apmokėti skolą numatytais terminais. Apie tai jis buvo informuotas elektroniniu paštu. Skolos L. A. neapmokėjo.

2011-01-03 Pavedimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-12) nustatyta, kad sutartį sudarė AB „L. d.“ (Įgaliotojas) ir L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (Įgaliotinis). Sutarties 3.1.15.2. punkte numatyta, kad Įgaliotinis atsako už neteisingą draudimo tarifų taikymą, draudimo įmokų trūkumą ir kitą Įgaliotojui padarytą žalą, sudarant draudimo sutartis Įgaliotojo vardu; 4.3.1. punkte numatyta, kad įgaliotinis ne vėliau kaip per savaitę pateikdamas ataskaitą apie Įgaliotojo vardu sudarytas draudimo sutartis bei įmokas, gautas iš klientų grynais pinigais, taip pat apie turimą kitą panaudota draudimo dokumentaciją, perveda į Įgaliotojo sąskaitą įmokas, gautas už draudimo sutarčių sudarymą Įgaliotojo vardu.

2016-04-14 AB ‘L. d.“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 24–200; 3 t., b. l. 1–200; 4 t., b. l. 1–200; 5 t., b. l. 1–23) AB „L. d.“ pateikė L. A. sudarytų sutarčių (draudimo liudijimų) kopijas.

2016-09-29 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 27–110) konstatuota, kad iš tyrimui AB „L. d.“ elektroniniu paštu pateikto L. A. sudarytų sutarčių registro laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-11-06 nustatyta, kad L. A. tiriamuoju laikotarpiu sudarė 4 297 vienetus draudimo sutarčių iš viso 270 674,23 eurų vertės: 2011 m. iš viso 66 144,50 eurų vertės; 2012 m. iš viso 73 469,75 eurų vertės; 2013 m. iš viso 71 328,26 eurų vertės; 2014 m. iš viso 57 113,37 eurų vertės; 2015 m. iš viso 2 618,34 eurų vertės. Tyrimui pateiktuose AB „L. d.“ 2011, 2011, 2013, 2014, 2015 ir 2016 metų registruose „Pardavėjų atsiskaitymo ataskaitos“ įrašytos L. A. iš draudėjų paimtos įmokos iš viso – 274 792,55 eurai: 2011 m. iš viso 49 312,12 eurų; 2012 m. iš viso 56 620,63 eurų; 2013 m. iš viso 60 211,09 eurų; 2014 m. iš viso 57 525,67 eurai; 2015 m. iš viso 49 260,87 eurų; 2016 m. iš viso 862,17 eurai. Tyrimui pateiktuose AB „L. d.“ 2015 ir 2016 metų registruose „Pardavėjų atsiskaitymo ataskaitos“ nurodytos L. A. iš draudėjų paimtos įmokos laikotarpiu nuo 2015-11-07 iki 2016-06-16 (sutartis, sudaryta tarp AB „L. d.“ ir L. A., nutraukta nuo 2015-11-06), nes nutraukus sutartį su L. A. draudimo sutartys neperduotos kitam draudimo atstovui, ir į bendrovę „L. d.“ kreipėsi klientai, turėdami apmokėjimo kvitą už draudimo paslaugas, kurių L. A. neįrašė į mėnesines ataskaitas. Tyrimui pateiktuose AB „L. d.“ 2011, 2011, 2013, 2014 ir 2015 metų registruose „Pardavėjų atsiskaitymo ataskaitos“ taip pat įrašytos L. A. per ataskaitinį laikotarpį pervestos iš klientų gautos sumos – iš viso 262 897,66 eurus: 2011 m. iš viso 49 280,48 eurų; 2012 m. iš viso 56 761,21 euras; 2013 m. iš viso 58 103,15 eurai; 2014 m. iš viso 57 369,58 eurai; 2015 m. iš viso 41 383,24 eurai. Tyrimui pateiktuose AB „L. d.“ 2011, 2015 m. ir 2016 metų registruose „Pardavėjų atsiskaitymo ataskaitos“ įrašyti L. A. skolos bendrovei „L. d.“ likučiai: 2011-01-01 buvo 997,17 eurai; 2015-11-06 buvo 11 028,93 eurai; 2016-06-16 buvo 12 891,10 euras.

Kadangi L. A. nepildė pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo arba kitų apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų duomenis, negalima iš dalies nustatyti L. A. individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metais.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šioje byloje aktualus aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad L. A., versdamasis individualia veikla, nepildė pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo arba kitų apskaitos registrų, iš kurių būtų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 metų duomenis, dėl to negalima iš dalies nustatyti L. A. individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metais, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Šio nusikaltimo dalykas gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. 2011-01-03 Pavedimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6–12) kaltinamasis L. A., sudarydamas draudimo sutartis AB „L. d.“ vardu, ne vėliau kaip per savaitę pateikia ataskaitą apie sudarytas draudimo sutartis bei įmokas, gautas iš klientų grynais pinigais, perveda į AB „L. d.“ sąskaitą įmokas, gautas už draudimo sutarčių sudarymą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. A. nuo 2011-01-01 iki 2015-11-06 sudarė 4 297 vienetus draudimo sutarčių, iš viso 270 674,23 eurų vertės. Sudarytos sutartys nebuvo įtrauktos į apskaitos dokumentus (kaltinamasis L. A. tokių dokumentų ir nepildė). Tyrimui pateiktuose AB „L. d.“ 2011, 2011, 2013, 2014 ir 2015 metų registruose „Pardavėjų atsiskaitymo ataskaitos“ taip pat įrašytos L. A. per ataskaitinį laikotarpį pervestos iš klientų gautos sumos – iš viso 262 897,66 eurai: 2011 m. iš viso 49 280,48 eurų; 2012 m. iš viso 56 761,21 euras; 2013 m. iš viso 58 103,15 eurai; 2014 m. iš viso 57 369,58 eurai; 2015 m. iš viso 41 383,24 eurai. Tyrimui pateiktuose AB „L. d.“ 2011, 2015 m. ir 2016 metų registruose „Pardavėjų atsiskaitymo ataskaitos“ įrašyti L. A. skolos bendrovei „L. d.“ likučiai: 2011-01-01 buvo 997,17 eurai; 2015-11-06 buvo 11 028,93 eurai; 2016-06-16 buvo 12 891,10 euras. L. A. pagal pavedimo sutartį Nr. 11-SP-65 su AB „L. d.“ buvo materialiai atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, įsipareigojęs tvarkyti jam patikėtą turtą, laiku ir nustatyta tvarka perduoti į AB „L. d.“ kasą gautas pinigines lėšas bei su tuo susijusius dokumentus, todėl jis atitinka BK 183 straipsnyje numatytos veikos subjekto požymius, o kadangi dalį AB „L. d.“ vardu surinktų lėšų kaltinamasis L. A. pasisavino, t. y. pavertė savo turtu, kuriuo disponavo savo nuožiūra, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam L. A., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), už kurį įstatymo leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę, ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 223 straipsnio 1 dalis), nusikaltimai yra baigti, tyčiniai, nesukėlę nepataisomų padarinių, kaltinamais anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruotas, dirbantis, gailisi padaręs nusikaltimus.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam L. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sunkiausio nusikaltimo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam L. A. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, nes, teismo manymu, kaltinamasis gali būti pataisytas ir perauklėtas neizoliuojant nuo visuomenės ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Civilinis ieškovas AB „L. d.“ pateikė 12 824,14 eurų sumos civilinį ieškinį (1 t., b. l. 151). Civilinis ieškinys tenkintinas, nes kilusi turtinė žala padaryta L. A. tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami L. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, L. A. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 ir L. A. galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui L. A. paskirti baudžiamojo poveikio pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš L. A. AB „L. d.“ naudai 12 824,14 eurų (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 14 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. A..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas