Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1356-914/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
1-1356-914/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18132-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
K. V.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13556-914/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18132-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.4.2.8. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,kaltinamajam K. V.,

nukentėjusiojo E. P. (P.) įstatyminiam atstovui A. P. (A. P.), atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" krautuvo vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nesunkiai sužalojo mažametį, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 18 d. 21.30 val. buvusiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš mažametį E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sistemingai, neva auklėjimo tikslais jį mušė, be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2023 m. gegužės 18 d. apie 21.30 val. buvusiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagaliu sudavė E. P. į įvairias kūno vietas ir padarė jam poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiais padarytais veiksmais sukėlė jam psichikos sutrikimą (kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su K. V. veiksmais jo atžvilgiu, trukusį ilgiau kaip dešimt dienų, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. P. gyveno kartu su juo. Tuose namuose gyvena dar jo žmona A. V. ir A. K.. E. P. negrįždavo namo po mokyklos, melavo, iš namų nešė pinigus. Fizinio smurto nebuvo, buvo tik žodiniai barimai. Kalbėjo su vaiku, kodėl jis taip daro, tačiau jis tylėjo „kaip pelė po šluota“. Sutinka, kad kaip nurodyta kaltinime jis psichologiškai jį traumavo. Taip pat jis vaikui padarė kraujosruvas: trenkė du ar tris kartus su pagaliu į kojas. Tai galėjo įvykti vakare, 2023 m. gegužės 18 d., apie 21.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini). Labai blogai vertina savo poelgį. Persistengė su auklėjimu. Tokių dalykų daugiau nebebus. Jis prašė, kad žmona perduotų E. P. atsiprašymą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Neatsimena, kada tai buvo, negrįžo namo ir patėvis K. trenkė jam per galvą. Jis negrįžo namo, nes žaidė pas draugą. Kada grįžo namo, nepamena. Pamena, kad grįžo po pamokų, buvo diena. Jis po mokyklos buvo pas draugą. Kai grįžo namo, namuose buvo patėvis, mama ir brolis. Daugiau nieko nebuvo. Jis jam trenkė į galvą su pagaliu. Tą pagalį jis turėjo, buvo ant komodos. Jam skaudėjo galvą. Mama matė, kai K. jam trenkė į galvą. Bet ji slepia, kad jam K. trenkė. Viskas buvo jo kambaryje. Brolis buvo lovoje. Yra buvę daugiau kartų, kai K. trankė jam į galvą. Po K. sudavimo jam į galvą, viską papasakojo mokyklos socialinei darbuotojai. Ji jam iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė. Gulėjo ligoninėje nuo penktadienio iki antradienio. Kai kažko nepadaro, K. pyksta. K. pagaliu trenkė ne tik į galvą, bet visur. Į rankas, per kojas. Į visas vietas K. jam pataikė. Kraujas bėgo, matėsi sumušimai, buvo pora mėlynių, ant kairės rankos buvo mėlynės. Į abi kojas trenkė pagaliu. Jautė skausmą, kai K. jam trenkė pagaliu. Su pagaliu K. per daug pataikė jam. Daugiausia į galvą K. trenkė. Kai K. jį mušė, mama buvo namuose. Mama sakė K., kad jo nemuštų, bet jis neklausė. Mama buvo irgi kambaryje su broliu. Jis dažnai supyksta ant jo, nes jis kažko nepadaro. Supyksta, kad pora minučių vėliau grįžta (I t., b. l. 91-93).

Liudytojas A. K. parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. E. negrįžo iš mokyklos, mama jaudinosi, ėjo jo ieškoti. Ir jis su dviračiu važiavo jo ieškoti. Paskui brolio draugo mama parašė, kad E. yra pas draugą. Brolio draugo mama E. įsodino į autobusą. E. grįžo namo, ėjo į kambarį ir jį barė. Tai buvo prieš porą savaičių. E. negrįžo iš mokyklos laiku. Brolis grįžo apie 22.30 val. Kai brolis grįžo, nuėjo į savo kambarį, jis jau buvo lovoje. Buvo tame pačiame kambaryje. Kai grįžo brolis, jis jam nieko nesakė. Patėvis K. pyko ant E., pakeltu tonu aiškino, kad taip negalima daryti. Mama buvo kambaryje. E. vos neverkė. Kai E. ėjo praustis, K. pakvietė E. į koridorių. Ten jis nešaukė, tik paklausė jo brolio: "ko tu neturi". Kalbėjo normaliu tonu, paskui brolis parėjo pakalbėjęs, neverkė, nuėjo į savo lovą. Brolis nesakė, ką kalbėjosi su K. O ryte E. išėjo į mokyklą. Tik pirmadienį sužinojo, kad brolis ligoninėje. Kaip sutaria su K., priklauso nuo jo nuotaikos. Jei jis pavargęs, nelabai kalba, o jei jo gera nuotaika, pajuokauja, pažiūri filmą. Jis nuotaikos žmogus. Kai jis ne taip padaro kažką, paaiškina, kaip reikia padaryti. O brolis, kai prisidirba, K. jį sudrausmina. Paklausus, kaip K. drausmina, atsako: kalba pakeltu tonu, kad „įkaltų į smegenis“. Ant brolio kojų, rankų nieko nepastebėjo, jokių sumušimų, mėlynių. Iki šiandien brolis nieko nesakė apie sumušimą. Tik šiandien pasakė, kad K. mušė. Ankščiau niekada E. nieko nesakydavo apie sumušimus. K. kalbėdavo pakeltu tonu, kai supykdavo, pastatydavo į kampą. K. nėra jo apstumdęs, brolio - taip pat (I t., b. l. 136-138).

Liudytoja J. D. parodė, kad ji dirba "(duomenys neskelbtini)" progimnazijos socialine darbuotoja. 2023-05-19 ryte trečios klasės mokytoja A. J. pranešė, kad jos klasės mokiniui E. P. skauda galvą. Bendraujant su juo jis papasakojo, kad 2023-05-18 vakare, apie 21.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jį mušė patėvis K. Kodėl jį mušė, E. negalėjo pasakyti. Jis pasakė, kad kai grįžo į namus, nuėjo į lovą ir tada prie jo atėjo patėvis K. ir rankomis sudavė jam smūgius į galvą. Sudavė ne mažiau kaip 8 kartus. E. sakė, kad po suduotų smūgių jam labai skaudėjo galvą visą naktį, negalėjo užmigti. Minėjo, kad mama bandė jam padėti, tada K. mušė ir ją. Kur K. mušė mamą, jis nesakė. Taip pat sakė, kad kai K. jį mušė, kambaryje buvo jo vyresnysis brolis, tačiau brolis visą laiką buvo telefone ir nieko nematė. Apie šį įvykį ji pranešė VTAS darbuotojams, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. GMP darbuotojai apžiūrėjo E., tačiau išorinių sužalojimų nesimatė, todėl buvo nuspręsta jį pristatyti į Klaipėdos vaikų ligoninės priėmimo skyrių. Ten atvyko VTAS atstovai, kurie toliau ir bendravo su medikais ir Einaru. Toks atvejis, kai Einaras skundžiasi, jog patėvis prieš jį smurtauja yra ne pirmas. Pirmą kartą jis apie tai užsiminė 2022 m. lapkričio 11 d. Tada E. tik nurodė, kad jį muša patėvis, tačiau kada, kur ir kaip jį mušė, neminėjo. Sužalojimų ant E. tada vizualiai nesimatė. Apie tai buvo pranešta VTAS. Po to VTAS 2023-05-05 buvo siųstas raštas dėl E., kadangi jis kelias dienas nebuvo mokykloje. 2023-05-05 su E. mama dienos metu susisiekti nepavyko. Apie 19 val. E. mama pati susisiekė su klasės mokytoja ir nurodė, kad E. nėra namuose. Tada mokytoja parašė į bendrą klasės grupę, klausdama, gal pas kurį iš draugų yra E. Nei pas vieną iš klasės draugų E. nebuvo. Mamai buvo pasiūlyta kreiptis į policiją, tačiau netrukus E. mama parašė, kad E. atsirado. Mama nepaaiškino, kur buvo E. Vėliau nuo 2023-05-09 E. vėl pradėjo eiti į mokyklą. E. yra drovus vaikas ir nenorėjo pasakoti kur buvo, ką veikė, kodėl negrįžo į namus. Akivaizdžiai yra pastebimas E. nenoras grįžti į namus, jis stengiasi kuo ilgesnį laiką pabūti pas draugus ar dar kur nors, kad nereikėtų grįžti namo. E. mokosi gerai, jis yra protingas vaikas, draugiškas, noriai bendrauja su kitais vaikais, nėra pastebėjusi, kad E. būtų likęs fantazuoti ar ką nors prisigalvoti. Būna, kad į mokyklą E. ateina nesiprausęs. Kiti vaikai skundėsi, kad nuo E. jaučiamas nemalonus kvapas. Apranga kartais būna netvarkinga. Ankščiau, ant E. kokių nors sužalojimų nėra pastebėjusi (I t., b. l. 154-157).

Liudytoja A. K. parodė, kad K. V. yra jos sugyventinis, su juo kartu gyvena apie 4 m. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jos sūnūs A. K. ir E. P.. Jie nėra K. vaikai. 2023-05-18 ji ryte išleido savo sūnų E. į mokyklą. Jis išėjo, jie atsisveikino, viskas buvo gerai. Iš ryto su E. buvo sutarę, kad po pamokų jis eis į namus, o ji eis link jo, jo pasitikti. Savo telefono E. nebuvo pasiėmęs, jo telefonas buvo namuose. Po pamokų, apie 13.40 val. ji išėjo jo pasitikti, ėjo link mokyklos, tačiau jo nesutiko, dėl to grįžo į namus. Grįžo į namus, nes pagalvojo, kad gal kartais prasilenkė, nes E. dažnai mėgsta eiti kitu keliu. Grįžusi į namus, ji E. nerado. Dar šiek tiek palaukė ir išėjo jo ieškoti. Ieškojo savo rajone, tačiau jo nerado. Todėl į namus grįžo vakare, kelinta galėjo būti valanda nežino. Apie 21 val. jai paskambino E. klasioko D. mama (jos vardo ir pavardės nežino) ir pasakė, kad E. yra pas ją. Ji nurodė, kad E. pas ją atėjo po pamokų su D., jis į namus grįžti nenorėjo. Su D. mama sutarė, kad ji įsodins E. į autobusą. Ji nurodė, kad įsodins E. į penktą autobusą. Pasakė kokiu laiku autobusas turi būti stotelėje prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)". Ji nuvyko į stotelę ir ten laukė E. Atvažiavus 5 autobusui, E. autobuso viduje nebuvo. Vairuotojas pasakė, kad važiavo toks berniukas, tačiau išlipo ankstesnėje stotelėje. Tada ji važiavo pro parduotuvę "(duomenys neskelbtini)" ir prie šviesoforo pamatė bėgantį E. Įlipus į automobilį, klausė jo, kur jis buvo, tačiau jis nieko nesakė, tylėjo. Tada grįžo į namus. E. nusirengė ir ji paklausė, ar jis darė namų darbus. E. atsakė, kad darė, tačiau paprašius jo parodyti, pamatė, kad namų darbai nėra padaryti, dėl to liepė jam daryti namų darbus. E. nuėjo į savo kambarį ir jie kartu darė namų darbus. Ji jam padėjo. Namuose dar buvo K. ir jos vyresnysis sūnus A. Jau buvo vėlu, apie 22 val. A. gulėjo lovoje, beveik miegojo. Jis buvo tame pačiame kambaryje kuriame E. darė namų darbus. E. padarius namų darbus, jos sugyventinis K. pakvietė jį pasikalbėti į koridorių. Kokiu tikslu jis pakvietė E. pasikalbėti, ji nežino. E. išėjo į koridorių. Į koridorių yra durys, kai E. kalbėjo su K., durys į koridorių buvo uždarytos ir ji negirdėjo, ką jie tarpusavyje kalbėjo ir nematė, ką darė. Ji liko tvarkytis vaikų kambaryje. Jų pokalbis užtruko apie 10-15 min. Jokių riksmų, verksmų ar grumtynių nesigirdėjo. E. į kambarį parėjo laimingas, šypsojosi. Sužalotas niekur nebuvo. Ji klausė E., ką jis kalbėjo su K., tačiau jis jai nieko nesakė. Nesiskundė, kad K. jį būtų kaip nors baudęs ar mušęs. E. pasakė, kad eina praustis ir nusiprausęs nuėjo pas K., pasakė jam labanakt, tada atėjo pas ją, jai taip pat pasakė labanakt ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Tą vakarą, nei ji, nei K. nebėjo į vaikų kambarį. Prieš ją tą vakarą K. nesmurtavo. Taip pat nematė, kad jis būtų smurtavęs prieš E. E. per naktį pas ją nebuvo atėjęs, jis nesiskundė, kad jam kur nors skauda. Kitą dieną, t. y. 2023-05-19 iš ryto, apie 6 val. ji išėjo į darbą. Su E. nesusitiko ir nekalbėjo. A. ryte turėjo pažadinti E. Apie pietus jai paskambino VTAS darbuotoja ir pranešė, kad E. yra ligoninėje. Nurodė, kad skundėsi, jog K. jį mušė. Vėliau buvo nuvykusi į ligoninę ir bendravo su E. E. vis klausė jos, kodėl atėjo viena, kodėl su ja nėra K. Ji atsakė, jog jis pasakė, kad K. jį mušė, dėl to jo ir nėra kartu su ja. Daugiau ta tema su E. nekalbėjo, neklausė jo, kodėl jis nurodė VTAS darbuotojams, kad K. jį mušė, nes VTAS darbuotojai jai patarė šia tema su juo nekalbėti. Kodėl E. pasakė VTAS darbuotojams, kad K. jį mušė, ji negali pasakyti. Nei ji, nei K. nei prieš E., nei prieš A. nėra smurtavę. Sudrausmina vaikus, pakeldami balsą, subardami. Fizinių bausmių netaiko. Kodėl E. nenori eiti į namus, ji nežino. Ankščiau yra buvęs vienas kartas, kai E. kelias paras negrįžo į namus. Tai buvo gal prieš savaitę laiko. Paklausus E., kur jis buvo, jis atsakė, kad buvo pas močiutę, tačiau močiutė nurodė, kad pas ją jis buvo tik vieną dieną. Kur jis buvo kitą dieną, nesakė ir ji šito nežino. Kodėl E. tada negrįžo į namus, jis jai nesakė, tik tylėjo. Prieš E. dingstant, tarp jų šeimoje jokių konfliktų nebuvo. E. dažnai išeina iš namų ir nepasako, kur eina. Ji jam vis kartoja, jog apie tai būtina pasakyti jai, K. arba A., tačiau jis vis tiek išeina ir niekam nieko nepasako. Taip pat nori pasakyti, kad klausė K., ką jis tą vakarą kalbėjo su E. K. pasakė, kad klausė E., kodėl jis negrįžta į namus, ką turi jo draugai, ko neturi jis? E. jam pasakė, kad neturi riedlentės ir nori naujo paspirtuko. K. jam pasakė, kad nupirks riedlentę. Taip pat nurodė, kad jis jau turi du paspirtukus. Kad tarp jų butų buvęs koks konfliktas, kad K. būtų smurtavęs prieš E., jis jai neminėjo. Ji negirdėjo, kad koridoriuje būtų buvę kokie nors riksmai ar grumtynės (I t., b. l. 162-166).

?Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra E. P. tėvas. Su E. P. motina A. K. susituokęs nebuvo. Nuo 2019 m. su A. K. gyvena atskirai. Vaiko E. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. 2023 gegužės 26 d. su juo susisiekė Vaiko teisių apsaugos darbuotojai, informavo, kad dėl E. P. sumušimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Informavo, kad šiuo metu vaikas yra paimtas ir apgyvendintas pas A. K. mamą R., (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino. Tuo metu jis buvo užsienyje, tačiau 2023 m. gegužės 27 d. parskrido į Lietuvą ir kitą dieną nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių Klaipėdoje, kur buvo suderinta, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas E. P. gyvens pas jį. Nuo to 2023-06-02 iki šiol E. P. gyvena kartu su juo. Jam yra paskirta laikina vaiko globa. Kai E. P. pradėjo gyventi jo namuose, jis buvo labai baikštus, išsigąsdavo pašalinių garsų, taip pat išsigąsdavo, jei kas nors garsiau kalbėdavo. Taip pat pastebėjo, kad E. šlapinasi į lovą. Dėl tokios vaiko būklės jis kreipėsi į psichologę J. (duomenys neskelbtini) šeimos gerovės centre. A. K. rugpjūčio mėnesį buvo užsiminusi, kad E. P. yra buvęs pas psichologą, kada konkrečiai jis pas jį buvo ir pas kokį psichologą, neminėjo. Šiuo metu E. P. tebesilanko pas psichologę (duomenys neskelbtini). E., būdamas pas jį, pasakojo, kad kai gyveno su mama ir jos sugyventiniu K. V., nuolat buvo baudžiamas už menkiausius prasižengimus fizinėmis bausmėmis. Už tai, kad nepadėjo telefono, kai K. liepdavo jį padėti. E. nepadėjus telefono, K. kelis kartus sudavė jam ranka į galvą. Sužalojimų po to neliko, tačiau E. sakė, kad po K. suduotų smūgių jam skaudėjo. Kada konkrečiai tai buvo, E. nesakė, tačiau telefoną E. turi 2023 m. gegužės pradžios. Taip pat E. minėjo, kad K. yra buvęs paėmęs jam už kaklo papurtęs ir metęs jį į žemę. Sakė, kad jam skaudėjo. Kada tai buvo, E. neminėjo, taip pat neminėjo, ar po šio įvykio jam buvo likusių kokių nors sužalojimų. Ar E. kam nors pasakojo apie tai, kad buvo mušamas, jis nežino, jam jis apie tai nieko neužsiminė. Šiuo metu su E. apie smurtą prieš jį nekalba, nes taip elgtis jam patarė psichologė, kad vaikas greičiau užsimirštų skaudžius įvykius. Parsivežus E. iš Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus, t. y. 2023-06-03, pamatė ant E. kojos sumušimus (kraujosruvas). Klausė E., iš kur jam yra šis sumušimai. Jų buvo apie 7 ant abiejų kojų įvairiose vietose. E. atsakė, kad sumušimus dvejose kojos vietose (ant vienos kojos, ant kurios neprisimena) jam padarė K., kai dar gyveno pas jį namuose. Kokia konkrečiai dieną K. jį mušė, nesakė. Užsiminė tik tai, kad K. ranka sudavė jam į koją, tačiau kiek kartų sudavė, neminėjo. Sakė, jog jam skaudėjo. E. P. parodė į dar vieną sumušimą ir pasakė, kad jis atsirado jam nukritus nuo dviračio. Iš kur atsirado kiti sumušimai, jis E. nebeklausė. Šių kraujosruvų jis nenufotografavo. Į policiją dėl šių kraujosruvų ant E. kojų jis nesikreipė. Kitą dieną, t.y. 2023-06-04 E. pradėjo pykinti, dėl to jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur E. buvo apžiūrėtas ir paguldytas stebėjimui. Mano, kad šie sumušimai turėjo būti užfiksuoti medicininiuose dokumentuose šio apsilankymo metu. Dabar jis jaučiasi gerai, lanko (duomenys neskelbtini) A. M. gimnazijos 4b klasę. Mokslai sekasi gerai, į mokyklą eina noriai, mokosi pagal bendrą programą. Susirado naujų draugų. Taip pat lanko futbolo būrelį, kuris jam labai patinka (I t., b. l. 171-174).

Iš 2023-05-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame girdėti, kaip 2023-05-19 į BPC skambina (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė darbuotoja J. D. ir praneša, kad į mokyklą atėjo E. P., kuris skundėsi, jog jam skauda galvą, sakė, jog vakar jį mušė patėvis (II t., b. l. 89-92).

Iš 2023-06-14 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Filmavimo pradžia 2023-05-19 9.44 val. Tarnybiniu automobiliu policijos pareigūnai atvažiavo prie "(duomenys neskelbtini)" progimnazijos, kur prie įėjimo jau laukia greitosios pagalbos medikai, visi užėjo į vidų. Praėjus koridoriumi, pareigūnai ir medikai užėjo į patalpą. Progimnazijos socialinė darbuotoja, kaip nustatyta J. D., paskambinus telefonu, prašo atvesti E. į bibliotekos raštinę. Mokyklos darbuotoja sako, kad situacija tokia, kad vaikas atėjo šiandieną ryte ir sako, kad jam labai skauda galvą. Paklausė E., kas nutiko, jis pasakė, kad sumušė patėvis. Vakar, apie pusę devynių jai paskambino jo klasės mokytoja, sakė, kad vakar E. buvo klasėje iki pusės devynių vakaro. Mokytoja pasakė jam, kad jau laikas eiti namo. E. sakė, kad namuose jį užmuš, muša, kad jis nori pasilikti mokykloje. Tada mokytoja skambino E. mamai. Iš pradžių ji nekėlė telefono. Paskui kažkaip susiskambino, jis grįžo namo. Prieš porą savaičių penktadienio vakaro E. mama kreipėsi į policiją, nes jis vengė grįžti namo. Mama sakė, kad E. išsigalvoja, kad namuose neklauso. Pareigūnė klausė, ar ant vaiko buvo kokių išorinių sužalojimų. Mokyklos darbuotoja sako, kad E. skundėsi dėl galvos skausmo, rodė, kad skauda dešinėje galvos pusėje, kad jam keletą kartų trenkė į galvą. Į patalpą įėjo berniukas, kaip nustatyta E. P.. Pareigūnas prašo E. papasakoti, kas atsitiko. Vaikas sako, kad jam patėvis vakar galvą daužė. Pareigūnas klausė, kur namuose, kur jis gyvena. E. sako, kad žino savo adresą - (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausė, o dėl ko mušė. Vaikas sako, kad už tai, kad jis ne laiku namo sugrįžo. Pareigūnas klausė, kas matė, kaip mušė. Vaikas atsakė, kad mama matė. Medikas klausė, kiek kartų mušė. Vaikas sako, kad 8 kartus ranka mušė. Pareigūnė klausė, kaip patėvio vardas. Vaikas atsakė, kad jo vardas K. Pareigūnė klausė, ar seniai mama gyvena su K. Vaikas atsakė, kad 3 metus. Pareigūnė klausė, kiek jo broliui metų. Vaikas atsakė, kad 15 metų. Pareigūnė klausė, ar brolis matė ar nematė. E. sako, kad brolis su telefonu buvo, jis nelabai žino. Pareigūnė klausė, kiek namuose kambarių. E. atsakė, kad 3 kambariai. Pareigūnė klausė E., ar dabar jam skauda kur nors. E. atsakė, kad skauda galvą. Pareigūnė klausė, kurią pusę. Vaikas atsakė, kad abidvi. Pareigūnas klausė E., ar čia pirmas kartas, kai jį mušė. E. sako, kad ne pirmas. Pareigūnas klausė, ar jis turi mėlynių ant kūno. E. atsakė, kad dabar neturi. Pareigūnė klausė, ar mama dirba kur nors. E. atsakė, kad dirba, bet šiandieną išeiginė. Pareigūnė klausė, o K. dirba. Vaikas atsakė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pareigūnė klausė, o brolis į kokią mokyklą eina. E. atsakė, kad (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Pareigūnė klausė, kaip K. pavardė. E. atsakė - V. Pareigūnas klausė, kur jo kuprinė, daiktai. E. atsakė, kad klasėje. Pareigūnas prašo mokytojos palydėti vaiką paimti daiktus. E. grįžus, pareigūnas klausė, kur jo tėvas. E. sako, kad tėvas išskridęs. Pareigūnė klausė E., kur jis vakar buvo. E. atsakė, kad buvo pas draugą D., iki draugo reikia važiuoti su autobusu. Pas draugą jie žaidė. Pareigūnė klausė, kiek laiko žaidė. Vaikas atsakė, kad apie 40 min., po to ėjo į lauką ir žaidė. Pareigūnė klausė, kada jis grįžo namo. E. atsakė, kad dar nebuvo sutemę. Medikai nusprendžia vežti E. į vaikų ligoninę apžiūrėti. Į ligoninę su E. išvažiavo socialinė darbuotoja J. D.. Pareigūnai privažiavo prie nuosavo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kur pradeda bendrauti su moterimi, kaip nustatyta E. mama A. K., kuriai sako, kad turi paimti vaiko daiktus, kad E. nuvežė į ligoninę. Pareigūnas sako A. K., kad E. minėjo, kad patėvis jį mušė, galimai ir ją mušė. A. K. sako, kad jokio smurto nebuvo. Pareigūnė klausė, kodėl vaikas taip šneka. A. K. sako, kad jis visiems taip šneka. Ji prisiekia, kad jokio smurto nėra, kad sūnus meluoja. Pareigūnas klausė, kas vakar įvyko. A. K. sako, kad vakar nuėjo pasitikti E. į mokyklą, o jo ten nebuvo, kodėl jis negrįžo, nežino. Paskui sužinojo, kad jis buvo pas klasioką, nes jai skambino jo mama. A. K. sako, kad E. meluoja. Jai buvo sakęs, kad jis darys, kaip jam reikia, o ji šokinės pagal jo dūdelę. Jis pasakė, kad jis meluos, eis iš namų, darys viską, kaip jis nori. A. K. klausė jo, kodėl jis taip elgėsi. E. atsakė, kad ji jam nusibodo. A. K. paklausė, kodėl jis sako, kad jį muša. Niekas namuose jo nemuša ir neliečia. E. sakė, kad jis darys, kaip jam reikia, meluos, prisigalvos. A. K. kartu su policijos pareigūnais atvyko į vaikų ligoninę, užėjo į palatą Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra dvi moterys ir ant lovos guli E. A. K. klausė vaiko, kodėl jis pasakojo, kad jį muša, o iš tikrųjų jo niekas nemušė. Abi moterys prašo A. K. neklausinėti vaiko, viską išsiaiškins policija. E. klausė mamos, ar ji neprisimena, kaip jis jam į galvą trenkė. Moterys buvusios palatoje prašo nesiaiškinti prie vaiko. A. K. sutinka. Viena iš moterų perspėja A. K., kad labai būtų liūdna, jeigu paaiškės tyrimo metu, kad vaikas patyrė smurtą, o ji slepia. Vaiką turi paimti iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinti kažkur. A. K. pasakė, kad vaiką gali apgyvendinti pas R. Š.. Filmavimas baigtas (II t., b. l. 93-96).

Iš 2023-06-22 kitų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistui R. P. apžiūrėjus nukentėjusiojo E. P. medicininius dokumentus, tyrimui pateiktoje dokumentacijoje išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (II t., b. l. 1-6).

Iš specialisto išvados matyti, kad E. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (II t., b. l. 38-41).

Iš ekspertizės akto matyti, kad E. P. šiuo metu konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su galimais K. V. veiksmais (II t., b. l. 162-169).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 72-83).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis kaltės neginčija, nurodytos aplinkybės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi tokiais tyčiniais veiksmais jis nesunkiai sužalojo mažametį, todėl padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas, tačiau teistumas jam išnykęs, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 20-23). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pobūdį, į nustatytų veiksmų mastą, skirtina laisvės atėmimo (vienintelė sankcijoje numatyta) bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, artimą šios bausmės minimumui.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, pasižada atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neneigia, kad savo veiksmais padarė neturtinę žalą nukentėjusiajam, taip pat Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.). Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Nukentėjusiojo E. P. atstovas A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą nukentėjusiojo atstovas grindžia ekspertizės akte nurodytais duomenimis, taip pat teigia, kad E. P. ir toliau reikalinga kvalifikuota psichologinė pagalba, kad dėl inkriminuojamų veikų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, iki šiol jaučia nerimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo padarytos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, taip pat psichikos sutrikimas (reakcijos į stiprų stresą). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus. Ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės susijusios su nukentėjusiojo neigiamais išgyvenimais bei nepatogumais būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (teismų praktika tiek dėl analogiškų tyčinių sužalojimų), atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytų sužalojimų kiekį, mastą, jų pobūdį ir lokalizaciją, žalos padarymo aplinkybes (smurtiniai veiksmai buvo trumpalaikiai, pavojingas neigiamas pasekmes sukėlė netinkamas požiūris į auklėjimą, kas buvo tiesioginis priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), išreiškė gailestį dėl padarytų veiksmų, dėjo pastangas atsiprašyti nukentėjusiojo, darytina išvada, kad teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 1000 eurų.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 274,30 eurų civilinį ieškinį už E. P. gydymą (2 t., 48-51 b. l.). Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais, kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, kaltinamasis sutinka su ieškiniu, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinis diskas Nr. 1, kuriame nukentėjusiojo E. P. bei liudytojo A. K. apklauso vaizdo įrašai; kompaktinis diskas Nr. 2, kuriame policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai; kompaktinis diskas Nr. 3, kuriame BPC garso įrašas, įdėti į voką, kuris įklijuotas I tomo galiniame viršelyje, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąsias priemones, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. P. atstovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. P. iš K. V. 1000 eurų, kitą ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš K. V. 274,30 eurų E. P. gydymo išlaidų atlyginimo.

3 kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis