Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-05 · Administracinė byla Nr. I-3844-554/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
I-3844-554/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3844-544/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00403-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 20.5.1.; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Rasai Ganienei, Neringai Musinienei,nedalyvaujant pareiškėjui – A. A.,atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 21 d.

Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (b. l. 2, 22-24) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-02-21 iki 2019-02-21, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Be to, dalį grindų ploto užėmė baldai bei sanitarinis mazgas, kurie dar labiau mažino gyvenamąjo ploto normą, tenkančią vienam asmeniui. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Neužtikrintas pareiškėjo privatumas, kadangi kiti nuteistieji iš antro lovos aukšto gali jį matyti atliekantį gamtinius reikalus, kameroje jautėsi blogas kvapas. Dėl nurodytų veiksmų patyrė psichologinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Šalies argumentai

Nurodė, kad patalpų vėdinimas per langus sukeldavo problemų, kadangi norint atidaryti langą tekdavo lipti ant baldų, nebuvo įrengtos kopėtėlės. Administracija nesuteikė jokios socialinės reabilitacijos užimtumo programos.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 6-9) bei papildomuose paaiškinimuose (b. l. 26) nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI įvairiais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2016-04-10 iki 2019-02-14. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekdavo didesnis plotas, nei reglamentuojama teisės aktuose, todėl minimalaus ploto norma nebuvo pažeista. Sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais, atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis su durimis. Kauno TI kameros vėdinamos dviem būdais: per atidaromus langus (arba orlaides) ir mechaninės ventiliacijos būdu. Vėdinimas ir oro patekimas yra užtikrinamas visose kamerose. Pareiškėjas nekonkrečiai argumentuoja savo patirtą neturtinę žalą, nurodo nepagrįstas aplinkybes, neįrodo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalinamas Kauno TI, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2016-04-05 (b. l. 28), išvyko 2019-02-14 (b. l. 30), todėl vertintinas ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2016-04-05 iki 2019-02-14. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Kauno TI buvo paskirtas gyventi į kameras Nr. 236, 243, 160, 140, 213, 139, 343, 217, 147, 222, 240, 206, 168 (b. l. 31-38):

kameroje Nr. 236 ginčo laikotarpiu gyveno 3 asmenys, kameros plotas buvo 15,82 kv. m., todėl pareiškėjui teko 5,27 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 243 ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 4 asmenų, kameros plotas buvo 15,31 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 3,82 kv. m. iki 7,65 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 160 ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 3 asmenų, kameros plotas buvo 13,83 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 4,61 kv. m. iki 6,91 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 213 ginčo laikotarpiu gyveno 2 asmenys, kameros plotas buvo 15,03 kv. m., todėl pareiškėjui teko 7,51 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 140 ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 3 asmenų, kameros plotas buvo 13,92 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 4,64 kv. m. iki 6,96 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 139 ginčo laikotarpiu gyveno 2 asmenys, kameros plotas buvo 13,89 kv. m., todėl pareiškėjui teko 6,94 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 343 ginčo laikotarpiu gyveno 4 asmenys, kameros plotas buvo 16,20 kv. m., todėl pareiškėjui teko 4,05 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 217 ginčo laikotarpiu gyveno nuo 3 iki 6 asmenų, kameros plotas buvo 27,58 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 4,59 kv. m. iki 9,19 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 147 ginčo laikotarpiu gyveno 1 asmuo, kameros plotas buvo 8,18 kv. m., todėl pareiškėjui teko 8,18 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 222 ginčo laikotarpiu gyveno nuo 3 iki 5 asmenų, kameros plotas buvo 20,04 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 4,00 kv. m. iki 6,68 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 240 ginčo laikotarpiu gyveno nuo 1 iki 4 asmenų, kameros plotas buvo 15,63 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 3,90 kv. m. iki 15,63 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 206 ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 4 asmenų, kameros plotas buvo 15,49 kv. m., todėl pareiškėjui teko nuo 3,87 kv. m. iki 7,74 kv. m. gyvenamojo ploto;

kameroje Nr. 168 ginčo laikotarpiu gyveno 3 asmenys, kameros plotas buvo 14,36 kv. m., todėl pareiškėjui teko 4,78 kv. m. gyvenamojo ploto;

Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo pateiktus duomenis, apie kamerų plotą ir jose buvusių asmenų skaičių, jų neginčijo.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų instrukcijų „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros“ 114.1. punkte numatyta, kad priimdamas budėjimą, atvykusios į budėjimą apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos tardymo izoliatoriaus, kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas patikrina suimtųjų (nuteistųjų) skaičių pagal Suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimo pažymas, kurios jam pristatomos iš tardymo izoliatoriaus, kalėjimo korpuso skyrių. Patikrinimo duomenys įrašomi į Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalą.

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateikti oficialūs duomenys yra fiksuojami remiantis teisės aktais, yra tikslūs ir aiškūs, pateikti tikrinant kamerose esančių asmenų skaičių kiekvieną rytą (8.00 val.) rytinio patikrinimo metu ir kiekvieną vakarą (20.00 val.) vakarinio patikrinimo metu. Teismas vadovaujasi tiksliais, oficialiais atsakovės atstovo pateiktai duomenimis, spręsdamas apie pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Remiantis minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto pareiškėjui buvo užtikrintas (ABTĮ 56 str.).

Šiame kontekste pažymėtina, jog Įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į šio įsakymo 1.3 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju minimalios ploto normos pažeidimas nekonstatuotas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų bei įrenginių užimamo ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog sanitarinis mazgas buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros gyvenamosios erdvės.

Tardymo izoliatorių įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Įrengimo taisyklės). Įrengimo taisyklių 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktą šios Įrengimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Įrengimo taisyklių 14.5. punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo gyvenamosios patalpos 2,1 m aukščio atitvarais, durimis, joje įrengtas unitazas bei ši patalpa turi atskirą nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemą (b. l. 7, 13-17), todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sanitarinio mazgo įrengimo esant minėtam teisiniam reglamentavimui atmestini, kaip nepagrįsti. Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, negali būti konstatuojamas (LVAT 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose netinkamas vėdinimas, buvo sunku atidaryti langus ir išsivėdinti patalpas dėl neįrengtų kopėtėlių.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normoje HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kameros Kauno TI vėdinamos per atidaromus langus bei mechaninės ventiliacijos būdu (b. l. 7). Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema (b. l. 13-15), sudaryta galimybė išsivėdinti gyvenamąsias patalpas per orlaides ir atveriamus langus (b. l. 17), todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo. Pareiškėjas šių duomenų neginčijo, teismui kitų įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta oficialia informacija, todėl ja remiasi. Taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą, prašydamas atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini.

Atmestini pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų kopėtėlių, kadangi teisės aktai nenumato įrengti kopėtėlių kamerose.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė, kad jam nebuvo suteiktos socialinės reabilitacijos programos.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 173 ¹ str. 1 d. ir 2 d.).

Byloje nėra duomenų, ar pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas, nėra duomenų ar pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomos socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, todėl tikėtinos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nesuteiktos socialinės reabilitacijos programos. Atsakovės atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl socialinės reabilitacijos programų nesuteikimo, yra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais numatytas kalinimo sąlygas Kauno TI (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Byloje nėra duomenų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas (b. l. 39), neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Kauno TI jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista A. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius