Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės , turto padalijimo, ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė pateiktą ieškinį ir paaiškino, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų: dukros, kuri yra mirusi ir sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu jau pilnametis . Po santuokos abu apsigyveno pas atsakovo motiną (duomenys neskelbtini). 1988 metais jos motina, per pažįstamus, surado , kad Anykščių mieste E. K. parduoda dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, norint apsigyventi bute buvo būtina prisiregistruoti ir gauti buvo šeimininko ir rajono valdybos sutikimą. Su E. K. buvo susitarimas, jog savo bute priregistruoja jų šeimą, privatizuoja butą ir jį vėliau parduota jiems. Už butą sumokėjo jos motina E. Ž. 8000 rublių. Ieškovė nurodė, jog tuo metu atsakovas nedirbo, o ji laukėsi, todėl neturėjo pinigų buto pirkimui. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, o sekančią dieną jie prisiregistravo tame bute ir apsigyveno. 1991 metais , prasidėjus buto privatizacijai, jos motina kartu su savo seserimi T. K. E. K. atidavė joms priklausančius čekius ir tuomet E. K. 1992m. balandžio 9d., butą privatizavo, o 1992m. birželio 3d., butas pirkimo- pardavimo sutartimi atiteko jų šeimai. Sudarant sandorį , pas notarą buvo jos vyras, nes ji dėl mažametės dukters negalėjo dalyvauti. Pas notarą ėjo jos motina, E. K. ir jo dukra V. P.. Sandorio metu pinigai nebebuvo mokami, nes visus pinigus už butą jau buvo sumokėjusi jos motina. Ieškovė nurodė, jog butą remontavo ir jį apstatė iš savo asmeninių lėšų, kurie buvo sukaupti jos motinos draudimo sutartimi. Nuo pat santuokos sudarymo atsakovas nebuvo rūpestingas, mėgo draugus, mėgo išgerti. Iš pradžių jį bandė tai slėpti nuo žmonių . Buvo kalbos apie skyrybas, tačiau po dukters žūties (duomenys neskelbtini) metais , nesutarimas nebeliko vietos. (duomenys neskelbtini) metais jiems gimė sūnus , tačiau atsakovas ir toliau gyveno savo gyvenimą , girtavo. Iš motinos duotų pinigų ji gerino savo buitį, pirko namų apyvokos daiktus. 2015 metais atsakovas vairavo automobilį neblaivus ir buvo nubaustas 1000 litų bauda. Nuo tada jų santykiai visiškai pašlijo. Atsakovas niekur nedirbo , ištisai girtavo, dergė kambarius, todėl tekdavo kasdieną valyti butą, kad galėtų su sūnumi gyventi. Atsakovas apsigyveno viename kambaryje , o ji su sūnumi kitame kambaryje. Vienas kambarys yra pereinamas. Atsakovas girtauja, namuose girtas naktimis vaikšto, keikiasi. Dėl tokio atsakovo gyvenimo būdo, jų tolesnis gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas, todėl prašo santuoką nutraukti su atsakovu dėl jo kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe, padalinti santuokoje įsigytą turtą- 0,0689 ha žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovui šį žemės sklypą. Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai dabartinę pavardę. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškovės ieškinį neteikė, į teismo posėdžius neatvyko. Atsakovui buvo įteikti visi procesiniai dokumentais, šaukimai į teismo posėdžius, tačiau atsakovas neatsiliepė , į posėdžius neatvyko. Kadangi teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jog į posėdžius negali atvykti dėl svarbių priežasčių, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Tokią atsakovo poziciją vertino taip, jog atsakovas pareikšto ieškinio neginčija ir su jo reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovės paaiškinimais , liudytojų parodymai nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje . ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, kuri (duomenys neskelbtini) žuvo, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T., kuris yra jau pilnametis . Santuokoje sutuoktiniai įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nuo 2015 metų šalių santykiai pašliję. Nors jie gyvena viename bute, tačiau dėl atsakovo girtavimo neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo . 2020m. rugsėjo 7d., ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas atsiliepimo teismui neteikė, į teismo posėdžius neatvyko.

1.Dėl santuokos nutraukimo. Kaip nustatyta sutuoktiniai gyvena viename bute, tačiau atskiruose kambariuose, neveda bendro gyvenimo ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė prašydama nutraukti santuoką , teigė, jog jų šeima iširo tik dėl sutuoktinio kaltės, kuris pažeidė sutuoktinio pareigas – atsakovas girtauja, niekur nedirba, visiškai nesirūpina šeima , neprisideda prie sūnaus išlaikymo, girtas ją įžeidinėja, visaip žemina. Tai įrodinėdama ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas, taip pat prašė teismo apklausti liudytojus motiną E. Ž. , seserį A. Č. Atsakovas gavęs ieškovės ieškinį, atsiliepimo neteikė ir neginčijo ieškovės pateiktų argumentų , kad jų santuoką iširo dėl jo kaltės.

Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26- 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Kaip nustatyta nuo 2015 metų rudens santykiai tarp sutuoktinių pašlijo . Nors jie gyvena viename bute, tačiau neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo. Atsakovas gyvena viename buto kambaryje, o ieškovė su sūnumi kitame kambaryje. Atsakovas girtauja, nepadeda ieškovei išlaikyti butą, neteikia išlaikymo sūnui, kuris nors ir yra pilnametis, tačiau dar mokosi , todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinis elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta atsakovas ištisai girtauja . Šį faktą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, bei apklausta liudytoja A. Č.. Ši liudytoja labai konkrečiai nurodė, jog atsakovas girtauja , yra grubus, ieškovę įžeidinėja, jog ieškovė priversta glaustis su sūnumi viename kambaryje ir miegoti ant grindų. Atsakovas šių aplinkybių neneigė , nes atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdžius neatvyko. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ir ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Todėl, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Po santuokos nutraukimo paliktinos dabartinės pavardės – M. ir M.

4 . Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo . Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė jog santuokoje jie įsigijo šį nekilnojamąjį, tai 42,65 kv. m. butą su rūsiu , esantį (duomenys neskelbtini), 12 700 Eur vertės ir žemės sklypą , 0.0689 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Jo vertė 688 Eur. Santuokoje įsigytą butą prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes butą nupirko jos motina.

Pareiga įrodyti , kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė , tenka jai, tvirtinančiai, kad santuokos metu įsigytas butas yra ne bendroji jungtinė , o asmeninė nuosavybė. (CPK 178 straipsnis , 182 straipsnio 4 punktas) Ieškovė A. M. tvirtino, jog butas įsigytas už jos motinos E. Ž. pinigus, nes pardavėjui E. K. už butą sumokėjo jos mama 8000 rublių ir tai buvo 1989 metais, kuomet butai dar nebuvo privatizuoti. Šį faktą patvirtino teisme apklaustos liudytojos E. Ž., A. Č., bei į bylą pateikti V. P. , E. K. dukters, rašytinis paaiškinimas. V. P. atvykti į teismo posėdį negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos. Tais pačiais metais , 1989 metais, po pinigų sumokėjimo, ieškovė apsigyveno bute ir tai patvirtina į bylą pateikta pažyma apie asmens deklaruotą vietą ir kurios matyti, jog A. M. 1989-04-04 deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute (duomenys neskelbtini). 1991 metais prasidėjus butų privatizavimui , ieškovės motina E. Ž. ir jos sesuo T. K. E. K. atidavė investicinius čekius ir 1992m. balandžio 9d., pirkimo- pardavimo sutartimi E. K. privatizavo minėtą butą. Po dviejų mėnesių , 1992m. birželio 3d., pirkimo – pardavimo sutartimi E. K. butą pardavė . Tvirtinant sandorį pas notarą ieškovė nedalyvavo, nes tuo metu augino mažametę dukrą. Pas notarą buvo atsakovas ir jo vardu buvo sudaryta buto pirkimo sutartis. Taip pat pas notarą buvo ir ieškovės motina E. Ž., buto pardavėjas E. K. ir jo dukra V. P.. Tvirtinant buto pirkimo sandorį pinigai E. K. nebuvo mokami, nes pinigus už butą dar 1989 metais sumokėjo ieškovės motina. Šias byloje nustatytas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, tai pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, duomenys iš VĮ Registrų centro, bei apklaustos liudytojos E. Ž. ir A,. Č.. Byloje nebuvo nustatyta kitokių ginčo buto įsigijimo aplinkybių, todėl teismas konstatuoja, jog ginčo butas buvo įsigytas už ieškovės motinos asmenines lėšas , skirtas ieškovei įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn. Nusipirktą butą ieškovė apstatė iš savo asmeninių lėšų, kurias buvo sukaupusi jos motina draudimo sutarties pagrindu. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo , neteikė į bylą įrodymų, jog prie buto įsigijimo jis prisidėjo, jog buvo panaudotos jo ar šeimos lėšos. Santuokos metu šis ginčo butas nebuvo esminiai pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų ar vieno atsakovo lėšomis. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2019 metais paveldėjo tetos butą Ukmergės mieste ir pinigines lėšas . Butą atsakovas pardavė, tačiau gautų pinigų neinvestavo į ginčo butą ar į šeimos poreikių tenkinimą. Ginčo butas yra dviejų kambarių, iš kurių vienas pareinamas . Vieną kambarį yra užėmęs atsakovas, o kitame glaudžiasi ieškovė ir jų pilnametis sūnus. Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų matyti, kaip gyvena atsakovas kambaryje ir kokį gyvenimo būdą veda. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus dėl šio ieškovės reikalavimo, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Tuo pačiu ieškovė nurodė, jog atsakovo R. M. vardu yra registruotas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais , esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos 1995 metais atsakovas paveldėjo po savo motinos mirties . Ieškovė teigė, jog paveldėjus namą, jie tvarkė namus, juos apstatė baldais, suremontavo kambarius, virtuvę, pakeitė namo langus, duris, pastatė pavėsinę, sutvarkė aplinką. Į šiuos namus investavo apie 5000 eurų. Be to, ji mokėjo visus mokesčius. Namas tinkamas gyventi ir tai patvirtina į bylą pateiktos ieškovės fotonuotraukos. Ieškovė nurodė, jog ji nereikalauja piniginės kompensacijos už investuotus pinigus į atsakovui priklausančius namus, nes mano, jog atsakovas sutiks su santuokos nutraukimo ir išeis gyventi į gyvenamąjį namą. Tokia iš pradžių ir buvo atsakovo pozicija, tačiau vėliau, kaip teigė ieškovė , atsakovas dokumentų nebepasirašė. Prie nurodytu pastatų sutuoktiniai 2008m., liepos 3d., pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirko 0.0689 ha žemės sklypą, kurio vertė 688 eurai. Žemės sklypas įsigytas santuokoje ir laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė šį turtą prašė natūra priteisti atsakovui. Toks ieškovės reikalavimas tenkintinas ir šis žemės sklypas priteistinas atsakovui natūra.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų . Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo dalį 75 eurus už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Kitos dalies žyminio mokesčio , už reikalavimą padalinti turtą- 285,75 eurai , sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, ieškovei procesinius dokumentus ruošė ir jai teikė teisines paslaugas advokatė ir dėl to ieškovė turėjo 550 eurų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 str. 1 dalies nuostatas , šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalis. Kaip matyti ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl jos turėtos žyminio mokesčio ir advokato paslaugų išlaidos, viso 625 eurai priteistini ieškovei iš atsakovo. Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą - 285,75 eurų sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina 285,75 eurai žyminio mokesčio ir 10,36 eurus teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, tarp A. M. , a.k(duomenys neskelbtini) ir R. M. , a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. M. kaltės.

Ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo palikti jų dabartines pavardes – M. ir M.

Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą: atsakovui R. M. natūra priteisti žemės sklypą 0 0689, ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 688 eurus.

Butą, 42.65 kv. m., bendro ploto , su rūsiu 4.95 kv. m.,, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti A. M. asmenine nuosavybe.

Priteisti A. M. iš R. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš R. M., a k., (duomenys neskelbtini), 285,75 eurus žyminio mokesčio ir 10.36 eurų teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank AB (buvęs DNB bankas) , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.