Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams G. M. ir S. B. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo ir neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo G. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Atsakovė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, todėl civilinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

10. Ieškovės atstovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai G. M. ir S. B. yra nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį E. M. iš atsakovų, kadangi vaiko tėvas atsakovas G. M. negali įgyventi savo kaip tėvo pareigų dėl blogos sveikatos būklės, o motina S. B. vaiko gyvenime praktiškai nedalyvauja, nesiėmė vykdyti savo pareigų vaikui ir paliko vaiką senelės priežiūroje. Plungės rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) d. potvarkiu „Dėl E. M. laikinosios rūpybos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba likusiam be tėvų globos E. M.. Močiutė G. Z. paskirta E. M. laikinąja rūpintoja.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Plungės socialinių paslaugų centro raštų, atsakovo G. M. paaiškinimų, Plungės sveikatos centro pateiktų duomenų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos (rūpybos) peržiūros bei globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų, vaiko nuomonės išklausymo akto, Plungės socialinių paslaugų centro motyvuoto siūlymo, matyti, kad nepilnametis vaikas E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) augo prižiūrimas močiutė G. Z. E. M. mama S. B. gyvena (duomenys neskelbtini), su vaiku ryšio neturi yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų. Vaiko tėvas G. M. negali užtikrinti nepilnamečio poreikių ir interesų, jam tai yra sunku padaryti dėl sveikatos būklės, todėl nepilnametį vaiką paliko senelės G. Z. priežiūroje, dėl ko buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką iš atsakovų ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta vaiko laikinoji globa, globėja paskiriant G. Z..

12. Plungės socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) d. motyvuotame siūlyme nurodyta, kad G. M. ir S. B. atvejo vadybos procesas Plungės socialinių paslaugų centre pradėtas nuo (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog S. B. tik epizodiškai dalyvauja vaiko gyvenime, o tėvas negali pilnavertiškai pasirūpinti savo vaiku dėl sunkios sveikatos būklės. Sudarius pagalbos planą G. M. su Telšių socialinių paslaugų centro darbuotojais bendravo noriai, į skambučius atsiliepdavo visada, o S. B. gyvena (duomenys neskelbtini), dėl šių priežasčių socialinės paslaugos jai nebuvo teikiamos. Nurodoma, kad šeimai būdingos problemos: socialinių, tėvų įgūdžių stoka, motyvacijos stoka keičiant gyvenimo prioritetus, ryšio su vaiku spragos, neatsakingas požiūris į vaiko auginimą, sunki vaiko tėvo sveikatos būklė. Motyvuotame siūlyme taip pat pažymėta, jog S. B. kaip vaiko motinos vaidmuo silpnas, stebima motinystės įgūdžių stoka, vaiko pasiekimais domisi tik iš dalies, vaiką buvo aplankiusi jau labai seniai, nebendradarbiauja su ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų specialistais. Plungės socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) d. motyvuotame siūlyme priimta išvada, kad ir visos įmanomo pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad nepilnametis vaikas nori gyventi kartu su senele – laikinąja globėja G. Z. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

14. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

15. Aukščiau išdėstyti duomenys byloje patvirtina, kad atsakovė S. B. būdama nepilnamečio E. M. biologinė mama, ilgą laiką yra visiškai nusišalinusi ne tik nuo savo sūnaus atstovavimo, interesų užtikrinimo, rūpybos, tačiau ir nuo nuoseklių ryšių palaikymo su skyriumi gyvenančiu sūnumi ir jo aplinka. Atsakovė nededa pastangų kurti bei palaikyti nuolatiniam, saugiam ryšiui su vaiku, juo domėtis. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė S. B. nesirūpina savo vaiku E. M., domisi tik epizodiškai. Byloje esantys duomenys patvirtina, tai, jog vaiko motinai nėra galimybės teikti socialių paslaugų ar pagalbos, tikslu vaiką grąžinti į motinos šeimą, kadangi atsakovė gyvena užsienio valstybėje. Dėl šios priežasties, valstybinės institucijos, galinčios padėti šeimai, neturi galimybės daryti įtakos sprendžiant situaciją su vaiko motina. S. B. nerodo motyvacijos, aktyvumo ar asmeninio noro dėti visas pastangas, kad jos sūnus augtų jos šeimos aplinkoje, žinioje ir priežiūroje. Tai liudija aplinkybė, jog vaiko mama apie pasikeitusią sūnaus gyvenimo situaciją, jog vaiko tėvas neturi galimybės tinkamai rūpintis sūnumi ir jo globą bei priežiūrą yra perdavęs kitiems asmenims, faktiškai žino nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Tačiau per šį laiką atsakovė, žinodama apie sprendžiamą sūnaus globos klausimą, būdama vaiko mama, nė karto neaplankė vaiko jo gyvenamoje vietoje, nesidomėjo sūnaus situacija, jo aplinka, nesusitiko nei su vaiko tėvu ar globėja, pačiu sūnumi aptarti jo situacijos ir E. galimybių gyventi su ja. Priešingai, kaip žinoma iš pateiktų ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų, moteris grįžusi (duomenys neskelbtini) vasara į Lietuvą, sūnaus neaplankė ir su juo nesusitiko, taip tikėtina sąmoningai vengdama savo atsakomybės sūnaus atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog per šį laikotarpį neatsirado teigiamų pokyčių, kurie leistų daryti prielaidą, jog vaiko mama deda/pradėjo dėti pastangas dėl sūnaus pasiėmimo pas save tam, kad galėtų atkurti per ilgus metus prarastą ryšį. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovė S. B. nevykdo jai įstatymu nustatytų savo kaip motinos pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą nesiėmė. Atsakovė nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovei S. B. motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu laikytinas pargrįstu ir tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

16. Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo jo tėvo.

17. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovo G. M. atžvilgiu taikyti CK 3.179 straipsnyje numatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę – atskyrimą. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma laikinai, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

18. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

19. Ieškovė kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios prašoma spręsti tėvo ir vaiko atskyrimo klausimą, nurodo aplinkybes, kad atsakovas dėl sunkios sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

20. Šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino vaiko tėvų sudarytą taikos sutartį, kuria vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko tėvu, kuris perėmė savo sūnaus E. kasdienę rūpybą ir auklėjimą. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų atsakovas tinkamai rūpinosi sūnumi, nėra jokių duomenų apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus iš tėvo pusės. Todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, jog vaiko tėvas, gyvendamas su sūnumi, gebėjo juo rūpintis savarankiškai, nors, tikėtina ir su savo mamos, E. močiutės, pagalba, jį atstovauti, sudarant sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystis savo šeimos aplinkoje.

21. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad atsakovui nustatyta: senas miokardo infarktas, stacinis širdies nepakankamumas, lėtinė inkstų liga, 4 stadija, 1 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, organinė depresija, smegenų navikas ir kt. ligos / būklės, kurios suponuoja, kad sūnaus auginimas yra objektyviai negalimas. E. tėvas G. pastoviai geria vaistus, leidžiasi insuliną, jam ne visada pavyksta tinkamai savimi pasirūpinti. Šiuo metu atsakovo ir jo sūnaus gyvenimas kartu nėra įmanomas, kadangi tėvo sveikatos būklė išlieka sunki. Akivaizdu, kad tėvui ir sūnui negyvenant kartu, tėvas negali įgyvendinti savo, kaip tėvo teisių ir pareigų į sūnų.

22. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, vertindamas atsakovo paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nepilnamečio vaiko nuomonę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovas dėl objektyvių priežasčių (sunkios sveikatos būklės) negali tinkamai įgyvendinti, realizuoti tėvo valdžios savo sūnaus atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo tėvo geriausiai atitiktų jo interesus. Teismas ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo jo tėvo tenkina.

23. Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (pav. teisė vaiką lankyti). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

24. Atsakovų sūnus E. M. šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją (rūpintoją) G. Z., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Teismas nenustatė duomenų, kad rūpyba G. Z. šeimoje prieštarautų vaiko interesams, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. M. nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

27. Atsakovas gauna 464,38 Eur netekto darbingumo ir 42,29 Eur vienišo asmens kasmėnesines išmokas.

Atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką – E. M.. Atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, jam nustatytą dalyvumo lygį (25 proc.), ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 100,00 Eur dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo G. M. laikomas pagrįstu ir tenkinamas. Pažymėtina, kad 100,00 Eur dydžio periodinė išmoka, kuri priteisiama iš atsakovo, laikytina minimalia ir būtina suma vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ir išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

28. Ieškovė taip pat prašo padidinti iš S. B. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą 87,00 Eur išlaikymą jos nepilnamečio sūnaus E. M. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovės S. B. po 350,00 Eur išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis jos nepilnamečio sūnaus E. M. atžvilgiu, išlaikymą padidinti nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos, išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

29. Byloje nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovė privalo mokėti sūnaus išlaikymui po 87,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nuo teismo taikos sutarties priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik dešimt metų, atsakovės sūnus yra paauglys, jo poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jam reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, sveikatinimui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

30. Sprendžiant išlaikymo padidinimo iš atsakovės klausimą, svarbu paminėti, kad S. B. be E. M. turi dar du nepilnamečius vaikus – G., gimusią (duomenys neskelbtini) d. ir E., gimusią (duomenys neskelbtini) d., kaip nurodė G. Z., šiuo metu yra susilaukusi dar vieno vaiko, taigi kartu su E. atsakovė turi keturis vaikus, atsakovė (duomenys neskelbtini) yra sukūrusi kitą šeimą, kiti trys vaikai gyvena kartu su atsakove. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė privalo išlaikyti ir kitus savo nepilnamečius vaikus, teismo vertinimu tikslinga prašomą išlaikymo dydį sumažinti iki 300,00 Eur, kuris priteisiamas iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

31. Nepilnamečiui vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina laikina globėja G. Z. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Nustatyta, kad atsakovė S. B. ir nesant teismo sprendimo teikė išlaikymą sūnui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis muo (duomenys neskelbtini) mėnesio, atsakovas taip pat pagal galimybes teikia išlaikymą sūnui, nėra nuo pareigos išlaikyti vaiką nusišalinęs, todėl nepriteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (padididino) (CPK 96 straipsnio 5 dalis), šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl vaiko atskyrimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti E. M., gimusį (duomenys neskelbtini) nuo jo tėvo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos E. M. nustatymo įsiteisėjimo nustatyti E. M. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M., po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) d., iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą išlaikymo iš S. B. dydį ir priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. M. periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.