Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-397-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-10
Bylos Nr.
1A-436-397-2009
Teisminio proceso Nr.
91-1-00450-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. S. V.
Nukentėjusysis
I. L.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-397/2009

Teisėjas Giedrius Endriukaitis (Proceso Nr. 91-1-00450-08)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajam V. S. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. L. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžio, kuriuo V. S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo I. L. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltintas tuo, kad pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį, tai yra, kad jis 2007 m. lapkričio 7 d., 10.15 val., Šakių rajono policijos komisariate, esančiame Birutės g. 2, Šakiuose, Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, protokolu - pareiškimu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra, kad I. L. išžagino J. V. ir B. P., ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2007 m. lapkričio 8 d., 11.30 val., Šakių rajono policijos komisariato, esančio Birutės g. 2, Šakiuose, Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., pakartotinai patvirtino anksčiau nurodytas melagingas aplinkybes dėl nebūto nusikaltimo, dėl kurio buvo pradėtas persekioti nekaltas asmuo – I. L., kuriam buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. padarymo, apklaustas įtariamuoju bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis I. L. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendį pakeisti: V. S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis niekada nebuvo išteisintojo namuose, B. P. ir J. V. pirmą kartą pamatė pas ikiteisminio tyrimo pareigūną per akistatas, kurių metu pastarosios patvirtino nukentėjusįjį pamačiusios pirmą kartą ir kad V. S. V. privertė duoti parodymus, jog jas išžagino apeliantas. Teisme B. P. ir J. V. davė teisingus parodymus ir patvirtino, jog V. S. V. buvo įbaugintos duoti parodymus prieš nukentėjusįjį ir kad pats išteisintasis priekabiavo prie jų. Anot apelianto, byloje yra surinkta pakankamai V. S. V. kaltę patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusysis teigia, kad jo pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti patenkintas, nes dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jis patyrė didelį stresą ir nepatogumus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, išteisintasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo I. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai V. S. V. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Vertindamas pagrindinius faktinius duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas V. S. V. padarius Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad V. S. V. į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl išžaginimo kreipėsi sąžiningai manydamas (klysdamas), kad padaryta nusikalstama veika. Iš išteisintojo V. S. V. parodymų seka, kad jis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį bei ją įvykdžiusį asmenį sužinojo iš savo dukterėčių B. P., J. V. ir J. L., kurios apklaustos liudytojomis teisme, šį išteisintojo aiškinimą patvirtino, o liudytoja B. P. netgi pripažino, kad ne tik pažįsta I. L., bet ir bendrauja su juo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kurios analogiškai išdėstytos ir apeliaciniame skunde, tai yra, kad jis niekada nebuvo išteisintojo namuose, B. P. ir J. V. pirmą kartą pamatė pas ikiteisminio tyrimo pareigūną per akistatas, pagrįstai nelaikė išteisintojo kaltę patvirtinančiais įrodymais ir jais nesivadovavo. Apeliacinio skundo argumentas, jog V. S. V. vertė minėtas liudytojas duoti melagingus parodymus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pastarajam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl poveikio liudytojui duoti melagingus parodymus, be to, šių argumentų ir apeliantas nepatvirtina jokiais objektyviais duomenimis.

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. S. V. kaltės klausimą, išanalizavo visus byloje surinktus ir kaltinimo teismui pateiktus objektyvius duomenis, detaliai argumentavo, kodėl jie nelaikytini V. S. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir pagrįstai išteisinamąjį nuosprendį grindė ne tik paties išteisintojo parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais (tame tarpe ir liudytojų B. P., J. V. ir J. L. parodymais), jų visuma ir logine seka.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teisingai konstatuota, jog V. S. V. į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl išžaginimo kreipėsi, sąžiningai klysdamas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi šiuo atveju V. S. V. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios, dėl ko jis pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, išteisintas pagrįstai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., kuriame nurodyta, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Tadgi, įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad V. S. V. veiksmuose nėra kaltės, pagrįstos ir teisingos, dėl ko, nesant pastarojo veikoje nusikaltimo požymių, V. S. V. išteisintas pagrįstai (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas