- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- I-460-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01253-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- B. M.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Janinos Vitunskienės ir Gintaro Čekanausko,
dalyvaujant pareiškėjui B. M., atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atstovei J. C.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. cspr1-102; 2) panaikinti Registrų centro Kauno filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. KAKT-631/2017; 3) įpareigoti Registrų centro Kauno filialą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 16-18) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998 m. kovo 28 d. pirko žemės sklypą SB „Dainava“ namui statyti. Iš pardavėjos V. J. nupirko 5,78 arų žemės sklypą, esantį Kryžiasnapių take 6, Kaune. Nurodė, jog kartu su žemės sklypu nupirko ir dalį ūkinio pastato. Notaras ūkinio pastato pirkimo -pardavimo sutarties neformino, kadangi statinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl ūkinio pastato dalies, kurioje Jociai buvo įsirengę patalpas gyventi, pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta laisvos formos. 1998-03-28 sudarė nenotarinės formos rašytinį sandorį, kuriame nurodė, jog V. J. pardavė B. M. įrengtą gyventi vasaros metu sandėlį (yra sudėtos grindys, yra langas, du kambariai), plotas apie 16 kv. m. Šioje sutartyje nurodyta, jog Sandėlis pažymėtas 178 numeriu sodų sklypo numeriu ir yra priešais J. sklypą“. Ginčo pastatui yra suteiktas adresas, nes ant Ginčo pastato sienos yra pritvirtina lentelė su užrašu „178“. Dokumentuose taip pat figūravo adresas (duomenys neskelbtini). V. J. nebuvo viso ūkinio pastato savininkė. Ji disponavo tik ta nuosavybės dalimi, kuri jai priklausė, ką ji buvo pasistačiusi savo lėšomis ir darbu. Tą dalį ir pardavė pareiškėjui, o ne visą ūkinį pastatą. Nurodė, jog VĮ Registrų centro Kauno filialui 2017 m. kovo 2 d. pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - I grupės nesudėtingo ūkio pastato 1I1ž (unikalus Nr. 4400-2949-8040), esančio Kryžiasnapių take, Kauno mieste, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Kartu su prašymu pateikė reikiamus dokumentus, kurių pagrindu būtų galima įrašyti ūkinio pastato kadastro duomenis į registrą bei įregistruoti nuosavybės teises. VĮ RC Kauno filialas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. KAKT-631/2017 atsisakė prašymą tenkinti. Nesutikdamas su VĮ RC Kauno filialo sprendimu kreipėsi į Centrinį registratorių, kuris 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. cspr 1-102 paliko galioti Kauno filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. KAKT-631/2017. Tvirtino, kad su priimtais sprendimais nesutinka, nes sprendimai priimti neįvertinus pateiktų dokumentų ir neišanalizavus pilnai visos susiklosčiusios situacijos, vertino, kaip naują statybą, valstybės nesuformuotame žemės sklype, kuris neturi adreso. Ginčo pastas yra pastatytas 1963 m. sodininkų piniginėmis lėšomis ir sodininkų fiziniu darbu. Sklypas yra suformuotas pilnai ir turi adresą (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas kompiuterinėje duomenų sistemoje. Ūkio pastatas – sodininkų sandėlis niekada nebuvo sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens nuosavybė, nebuvo apskaitomas bendrijos buhalterijos balanse, nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto kadastre, todėl notaras dėl ūkinio pastato pirkimo - pardavimo neformino notarinės formos sutarties, o liepė surašyti laisvos formos sutartį. Pažymėjo, jog 1998-03-28 pirkimo- pardavimo sutartis patvirtina, kad kartu su žemės sklypu jis įsigijo ir dalį ūkio pastato, kurio kadastro duomenis prašė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą (b. l. 68-70) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą įrašyti Ginčo pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Kartu su prašymu pateikė eilę dokumentų. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas nustatė, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nėra galimybės pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu įregistruoti Ginčo pastatą ir pareiškėjo nuosavybės teises į jį. 2017-03-15 buvo priimtas VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas Nr. KAKT-631/2017, kurį pareiškėjas apskundė Centriniam registratoriui. Pažymėjo, jog pareiškėjo kartu su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla pateikti dokumentai negali būti laikomi tinkamu pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nei viename iš jų nėra užfiksuota jokių Ginčo pastato kadastro duomenų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat tai nėra dokumentai, patvirtinantys Ginčo pastato suformavimo teisėtumą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktas reglamentuoja, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė 1998-03-28 sudarytą nenotarinės formos rašytinį sandorį, kuriame jokių konkrečių ir tikslių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų nenurodyta. V. J., prieš perleisdama pareiškėjui nuosavybės teises į „<...> įrengtą gyventi vasaros metu sandėlį <...>", teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistravusi nei Ginčo statinio, nei savo nuosavybės teisių į jį. Sandorio sudarymo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis reglamentavo, jog nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda tik jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre. V. J. sandorio sudarymo metu perleido jai nuosavybės teise net nepriklausiusį statinį. 1998-03-28 sudaryto sandorio metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis reglamentavo, jog „Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Civilinio kodekso 255 straipsnio redakcija, numačiusi privalomą notarinę viso nekilnojamojo turto, o ne tik gyvenamųjų namų, pirkimo - pardavimo sutarčių formą, įsigaliojo nuo 1994-06-10. Ginčo pastatui teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas ir Adresų registre įregistruotas adresas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4 punktas reglamentuoja, jog adreso objektu yra pastatai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3 punktas numato, jog numerius žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktas numato, jog nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, išskyrus tuos atvejus, kai registruojamas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgaliotų teritorinių padalinių įgaliotų darbuotojų pateiktus dokumentus. Taigi, akivaizdu, jog nėra galimybės įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kartu neįregistruojant daiktinių teisių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reiškiamas įpareigojimas VĮ Registrų centro Kauno filialo atžvilgiu prieštarauja teisės aktų nuostatomis ir dėl šios priežasties. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 97-101) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog Kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai prašoma įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įsigyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Statinys, kurio kadastro duomenis pareiškėjas prašo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, yra pastatytas Kryžiasnapių take, Kauno mieste, sodininkų bendrijos „Dainava“ teritorijoje 1963 m. Pareiškėjas kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto - ūkio pastato 1I1ž (unikalus Nr. 4400-2949-8040) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, pateikė 1998-03-28 pirkimo- pardavimo sutarties kopiją. Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikiami dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys(Registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Ginčo ūkio pastato 1998-03-28 pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Civilinio kodekso 149 straipsnyje, buvo numatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau - Instrukcija), galiojusi ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu (originali redakcija), numatė, kad turi būti teisiškai registruojami visi negyvenamieji pastatai ir statiniai. Instrukcijos 10 punkte numatyta, kad registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus - tokių dokumentų sąrašas yra pateikiamas Instrukcijos 8-9 punktuose ir vienas tokių dokumentų - notariškai nepatvirtintos sutartys, kai įstatymo tas numatyta. Instrukcija, kuri laikytina įstatymu Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme, numatė privalomą ginčo turto - ūkio pastato - registraciją, taip pat ir privalomą nuosavybės teisių į jį registravimą - vadinasi 1998-03-28 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti registruojama. 1998-03-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 96 straipsnio normos numatė, kad savininkui priklauso teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti įstatymo nustatytose ribose. Pardavėja V. J., nebūdama ginčo sandėlio savininke, neturėjo įstatymų suteiktos teisės disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu ir 1998-03-28 pirkimo- pardavimo sutartimi perleisti jo pareiškėjui. Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), o šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje 10 punkte numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomas ir statinio adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Ūkio pastatui 111ž, kaip kadastro objektui nėra suteiktas ir įregistruotas adresas. Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. 44/1698338) duomenimis nekilnojamasis daiktas - ūkio pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, B. M. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - ūkio pastatą negali būti registruojamos, kol nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. B. M. pateikti dokumentai nepatvirtina prašomo įregistruoti daikto ir pareiškėjo daiktinių teisių į jį, nes šių dokumentų pagrindu negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 145-147) nurodė, jog prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus ir ištyrus byloje surinktus įrodymus.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. KAKT-631/2017, kuriuo buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto - I grupės nesudėtingo ūkio pastato 1I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir atsisakyta įregistruoti daiktines teises į šį nekilnojamąjį daiktą, bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. cspr1-102, kuriuo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. KAKT-631/2017 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui 2017 m. kovo 2 d. pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - I grupės nesudėtingo ūkio pastato 1I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Kartu su prašymu pateikė 2014 m. balandžio 22 d. kadastro duomenų bylą, 1998 m. kovo 28 d. pirkimo- pardavimo sutarties be numerio kopiją, plano ištrauką, sodininkų bendrijos „Dainava“ valdybos pirmininko 2017 m. vasario 24 d. pažymą Nr. 17/48, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 26 d. rašto Nr. lSS-208-(8.5.) kopiją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (15.17.)-2D-5129 kopiją ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015 m, gegužės 9 d. potvarkio Nr. P1-12 kopiją (b. l. 77-78).
Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Kauno filialo kadastro tvarkytojas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. KAKT-631/2017 atsisakė jį tenkinti. Sprendime nurodė, jog išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus ir nustatė, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nėra galimybės pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu įregistruoti Ginčo pastatą ir pareiškėjo nuosavybės teises į jį (b. l. 73-75). 2017 m. kovo 31 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje buvo gautas skundas dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. KAKT-631/2017. Išnagrinėjusi skundą, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. cspr 1-102 paliko galioti Kauno filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. KAKT-631/2017 (b. l. 119-122).
Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad su priimtais sprendimais nesutinka, nes sprendimai priimti neįvertinus pateiktų dokumentų ir neišanalizavus pilnai visos susiklosčiusios situacijos. Nurodė, jog 1998-03-28 pirkimo- pardavimo sutartis patvirtina, kad kartu su žemės sklypu pareiškėjas įsigijo ir ūkio pastatą, kurio kadastro duomenis prašė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjas B. M. 1998-03-28 privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4VJ- 1-5364 pagrindu nupirko iš pardavėjos V. J. 5,78 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 124). Iš į bylą pateiktos1998-03-28 privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4VJ- 1-5364 nustatyta, kad pareiškėjas B. M. nupirko iš pardavėjos V. J. 5,78 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 128-129). Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nieko paminėta apie galimai kartu su žemės sklypu perkamą ir ūkinį pastatą ar jo dalį.
Kaip buvo anksčiau paminėta, pareiškėjas kreipdamasis į VĮ RC Kauno filialą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto - ūkio pastato lI1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, pateikė 2014 m. balandžio 22 d. kadastro duomenų bylą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2014 m. balandžio 22 d. kadastro duomenų bylos nustatyta, jog I grupės nesudėtingas ūkio pastatas 1I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) pradėtas statyti 1963 metais ir baigtas statyti 1963 metais (b. l. 50). Yra atlikti šio nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuotos koordinatės X/Y (6084914/499631) parodo, jog ginčo pastatas yra laisvoje valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu ( b. l. 42-50). Ginčo ūkio pastatas 111 ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas valstybinėje žemėje ir nepatenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ir nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui.
Ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus atsisakymo įregistruoti ūkio pastatą ir pareiškėjo nuosavybės teises į jį. Pareiškėjas prašė teritorinio registratoriaus įrašyti nekilnojamojo daikto - ūkio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Atsakovas atsisakė pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu įregistruoti Ginčo pastatą ir pareiškėjo nuosavybės teises į jį.
Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1136/2011).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai ir tvarka yra reguliuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jį įgyvendinančių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir jį įgyvendinančių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – Registro nuostatai), taip pat Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (toliau – Sąrašas), nuostatų.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pažymėtina, jog toje pačioje teisės normoje įtvirtinta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė ( 4 d.). Sąrašo 2 punktas numato, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažymą apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m. liepos 25 dienos (Sąrašo 2.4 punktas). Jau minėtas Sąrašas numato, kad senų statinių valdytojai, neturintys nei vieno iš šio sąrašo 2.2-2.4 ir 3.2 punktuose išvardintų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir atitinkamą teismo sprendimą (Sąrašo 8 punktas), o Sąrašo 9 punkte yra teigiama, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.
Taigi remiantis nurodytomis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą procedūra yra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas teritorinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto - I grupės nesudėtingo ūkio pastato 1I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, taip pat kartu su prašymu pateiktus dokumentus: 2014 m. balandžio 22 d. kadastro duomenų bylą, 1998 m. kovo 28 d. pirkimo- pardavimo sutarties be numerio kopiją, plano ištrauką, sodininkų bendrijos „Dainava“ valdybos pirmininko 2017 m. vasario 24 d. pažymą Nr. 17/48, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 26 d. rašto Nr. lSS-208-(8.5.) kopiją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (15.17.)-2D-5129 kopiją ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015 m, gegužės 9 d. potvarkio Nr. P1-12 kopiją.
Kaip jau nustatyta, pareiškėjas kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto - ūkio pastato lI1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė 1998-03-28 nenotarinės formos pirkimo - pardavimo sutarties kopiją. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikta 1998-03-28 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo. Minėto sandorio metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnis vienareikšmiškai reglamentavo, jog „Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančią“. 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnio redakcija, numačiusi privalomą notarinę viso nekilnojamojo turto, o ne tik gyvenamųjų namų, pirkimo - pardavimo sutarčių formą, įsigaliojo nuo 1994-06-10. Taip pat 1964 metų Civilinio kodekso 96 straipsnio normos numatė, kad savininkui priklauso teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti įstatymo nustatytose ribose.
1998-03-28 pirkimo- pardavimo sutartyje sudarytoje tarp V. J. ir B. M. (b. l. 116) nurodyta, jog V. J. pardavė B. M. ,,<...> įrengtą gyventi vasaros metu sandėlį (yra sudėtos grindys, yra langas, du kambariai), plotas apie 16 m2“. Sandėlis pažymėtas 178 numeriu sodų sklypo numeriu ir yra priešais mano sklypą“.
Kaip matyti šioje sutartyje jokių konkrečių ir tikslių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų nebuvo nurodyta. Ankstesnė žemės sklypo savininkė V. J., prieš perleisdama pareiškėjui minėto nenotarinės formos rašytinio sandorio pagrindu nuosavybės teises į „<...> įrengtą gyventi vasaros metu sandėlį <...>", teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistravusi nei Ginčo statinio, nei savo nuosavybės teisių į jį. Todėl šiuo atveju pažymėtina, kad pardavėja V. J., nebūdama ginčo sandėlio savininke, neturėjo įstatymų suteiktos teisės disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu ir 1998-03-28 pirkimo- pardavimo sutartimi perleisti jo B. M..
Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, jog ūkio pastatui 1I1ž, kaip adreso objektui nėra suteiktas ir įregistruotas adresas.
Pareiškėjas su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, jog Ginčo pastatui yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų šiems faktams patvirtinti nepateikia.
Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3dalyje, t. y. turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), o 8 straipsnio 3.10 punkte nustatyta, jog nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai. Adresų formavimo taisyklių 4.3 punkte nustatyta, jog adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis Nuostatų 139.9 punktu, Nekilnojamojo turto registre yra įrašomi tie adresai, kurie įregistruoti Adresų registre.
Šiuo atveju kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad ūkio pastatui 1I1ž nebuvo suteiktas ir įregistruotas adresas Adresų registre, teisėtai atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog ant Ginčo pastato sienos yra pritvirtina lentelė su užrašu „178“ ir tai yra adresas, atmestina kaip nepagrįsta, nes Ginčo pastatui teisės aktų nustatyta tvarka turi būti suteiktas adresas, kuris būtų įregistruotas Adresų registre.
Registro įstatymo 29straipsnio 2 punktas numato, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. 3 punktas reglamentuoja, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka šio įstatymo reikalavimų.
Tai reiškia, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, tačiau turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti tam tikrus duomenis į nekilnojamojo turto registrą ar įregistruoti daiktines teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2976/2012, 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2302/2012 ir kt.).
Registro įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – pagal įstatymą ši institucija įsteigta nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14–938/04; 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-172/2013). Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Registro įstatymo 23 straipsnis savo ruožtu įtvirtina prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką. Šis straipsnis inter alia įtvirtina, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu suprašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.
Teismo vertinimu, pareiškėjo VĮ Registrų centro Kauno filialui su prašymu pateikti duomenys nebuvo pakankami įregistruoti statinį ir pareiškėjo daiktines teises į jį, nes jais nebuvo pagrįsta esminė sąlyga, būtina daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimui – paties nekilnojamojo daikto įregistravimas nekilnojamojo turto registre (Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) (pareiškėjas registratoriui nepateikė įsigyto ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1998-03-28 pirkimo - pardavimo sutarties originalo arba notariškai patvirtinto šios sutarties nuorašo, Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarės patvirtintoje žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad B. M. kartu su žemės sklypu įsigijo ir ginčo statinį - ūkio pastatą).
Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad teritorinis ir centrinis registratorius netinkamai atliko savo funkcijas, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, ar priimdami sprendimus viršijo savo kompetenciją. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl panaikinti juos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nepanaikinus skundžiamų sprendimų, nėra pagrindo įpareigoti Registrų centro Kauno filialą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo B. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.