Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyvenęs adresu - (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) - 4 mėnesiams laisvės apribojimu;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 20 parų arešto;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta subendrinta bausmė - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė - 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 1 metų laisvės atėmimo, į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki bausmės vykdymo pradžios išbūtą laiką. Bausmės pradžia - 2022 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 10 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią bausmę (duomenys neskelbtini) sąlygomis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 28 d. apie 18.08 val., be pataisos įstaigos administracijos leidimo, pabėgo per kontrolės praleidimo punkto Nr. (duomenys neskelbtini) duris iš (duomenys neskelbtini) teritorijos ir taip pasišalino iš jam priskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltę nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, jis dirbo, tačiau darbas jam nepatiko. Paskui jis nedirbo. Tačiau jis turėdavo galimybę eiti už kolonijos ribų su pareigūnų palyda. Kaltinamojo E. S. paaiškinimu, įvykio dieną, palaukęs kol atsidarys įkalinimo įstaigos vartai, kai kažkas eis pro juos, nutaikęs tokį momentą, kada žmogus per vartus išėjo iš įkalinimo įstaigos, jis pro juos (vartus) pabėgo. Po to suprato, kad jis bus pagautas ir gaus didesnę bausmę, todėl nusprendė grįžti į įkalinimo įstaigą. Jis buvo sustabdytas pareigūnų, gal buvo praėję pusė valandos nuo pabėgimo. Jis buvo sulaikytas pareigūnų prie parduotuvės, jam einant link įkalinimo įstaigos. Tai buvo pirmas jo pabėgimas. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką (b. l. 139).

Kadangi kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Ikiteisminiame tyrime, po pareikšto įtarimo, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį, E. S. pilnai pripažino šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. E. S. paaiškino, kad yra turėjęs galvos traumų, dalyvavo (duomenys neskelbtini) metais autoįvykyje, tačiau yra pakaltinamas, tai žino, nes jam buvo atlikta ekspertizė ankstesnėje byloje, psichinėmis ligomis neserga ir psichiatro įskaitoje neregistruotas, narkotinių medžiagų nevartoja, narkologo įskaitoje neregistruotas. Nuo (duomenys neskelbtini) jis atlieka teismo paskirtą terminuotą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Pataisos įstaigos administracijos paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis buvo įsidarbinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo vieną dieną, tačiau darbas nepatiko, todėl iš jo išėjo. Dabar nedirba niekur. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis yra gavęs įkalinimo įstaigos pareigūnų leidimą ir paskyrus pareigūnų palydą, jis galėdavo išeiti iš (duomenys neskelbtini) teritorijos tik į parduotuvę. 2022 m. rugsėjo 28 d. jis buvo įkalinimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Maždaug apie 18.00 val., po telefoninio pokalbio su drauge, kurio metu apsipyko, po ko jam spontaniškai kilo noras pabėgti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, jis pritaikęs momentą, kai vienas iš nuteistųjų išeidinėjo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į parduotuvę, pro pirmą kontrolės praleidimo punktą ir buvo atidaręs metalinius vartus, staigiai prabėgo pro vartus ir pateko į laisvę. Jį dar vijosi pataisos įstaigos pareigūnas, tačiau pavyko pabėgti. Pabėgęs iš pataisos namų jis visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), kažkuriame iš gyvenamųjų namų kieme sutiko nepažįstamus asmenis, kurie gėrė alų, jų paprašė šio gėrimo. Jį pavaišino ir kažkiek išgėrė alaus. Visą vakarą lijo, peršlapo jo drabužiai, darėsi šalta, pradėjo mąstyti apie pabėgimą iš įkalinimo įstaigos, suprato, kad pasielgė neleistinai, kad už pabėgimą bus iškelta baudžiamoji byla, todėl nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini). Grįžtant į (duomenys neskelbtini) patalpas, pagrindine gatve, jį sulaikė pataisos įstaigos pareigūnas ir pristatė į (duomenys neskelbtini). Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 45-46, 47-48).

Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja V. S. ((duomenys neskelbtini) jaunesnioji specialistė) parodė, kad įstaigos direktoriaus įsakymu ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji dirba pagal iš anksto sudarytą grafiką. 2022 m. rugsėjo 28 d. darbą ji pradėjo nuo 8.00 val. Atliekant tarnybą (duomenys neskelbtini) kontrolės praleidimo punkte, apie 18.08 val. įleidžiant ir išleidžiant nuteistuosius iš atvirosios kolonijos ir atidarius kontrolės praleidimo vartus, tuo metu kai išeidinėjo nuteistasis D. S., greitai prie vartų pribėgo ir pro juos be leidimo išėjo (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), atliekantis teismo nuosprendžiu paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurio bausmės atlikimo pabaiga 2023 m. balandžio 26 d. Ji davė nuteistajam E. S. nurodymą „stok, kur eini“, tačiau nuteistasis į nurodymą nereagavo, pasišalino link (duomenys neskelbtini) administracinio pastato. Apie kalinio pabėgimą buvo informuota policija, įstaigos pareigūnai ėmėsi neatidėliotinų bėglio paieškos priemonių. 2022 m. rugsėjo 28 d. apie 20.20 val., nuteistasis E. S. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir pagal galiojančią tvarką pristatytas į įstaigos (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26, 27, 28).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. K. ((duomenys neskelbtini) specialistas) parodė, kad įstaigos direktoriaus įsakymu dirba (duomenys neskelbtini) grupėje. Jis dirba pagal iš anksto sudarytą grafiką. 2022 m. rugsėjo 28 d. darbą jis pradėjo nuo 8.00 val. Atliekant tarnybą, apie 18.10 val. gavo pranešimą iš atvirosios kolonijos budėtojo apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) pabėgo nuteistasis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Liudytojo V. K. parodymu, jis ėmėsi neatidėliotinų paieškos veiksmų, tarnybiniu automobiliu vykdė pabėgusio nuteistojo E. S. paiešką (duomenys neskelbtini) ir jo prieigose. Maždaug 20.20 val. (duomenys neskelbtini), ties kavine „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo ieškomo asmens apibūdinimą atitinkantį asmenį. Jis privažiavo prie šio asmens ir staigiai sustabdė automobilį, pribėgo prie minėto asmens. Jis pakėlė rankas aukštyn, nesipriešino ir pasišalinti nemėgino, prisistatė nuteistuoju E. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). Pastarasis pasisakė, kad yra pabėgęs iš (duomenys neskelbtini). Paklaustas kur eina, atsakė, kad grįžta į (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. K. sulaikė nuteistąjį ir pagal tvarką pristatė jį į (duomenys neskelbtini), kur perdavė vyriausiajam specialistui G. U. (b. l. 31-32, 33,34).

Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji patalpa ir pirmos KPP įėjimo durys, kurios apžiūrėtos ikiteisminiame tyrime (2022 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, b. l. 14-15, 16, 17, fotolentelė Nr. 1., b. l. 18-21, 22).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Savavališkai, be leidimo palikus šių įstaigų teritoriją, t. y. atsidūrus už tvoros ar sienos ar už nustatytos (duomenys neskelbtini) ribos, iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Pabėgimo būdai gali būti įvairūs: pasinaudojant laisvės atėmimo įstaigų administracijos pareigūnų ir darbuotojų, apsaugos, konvojaus aplaidumu arba juos paperkant, apgaunant ir pan. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, būti nekontroliuojamam ir pan.).

Paties kaltinamojo E. S. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojų V. K. ir V. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamojoje byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. S. būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią bausmę (duomenys neskelbtini) sąlygomis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 28 d. apie 18.08 val., be pataisos įstaigos administracijos leidimo, pabėgo per kontrolės praleidimo punkto Nr. (duomenys neskelbtini) duris iš (duomenys neskelbtini) teritorijos ir taip pasišalino iš jam priskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Nuteistasis E. S. 2022 m. rugsėjo 28 d. 20.20 val. buvo sulaikytas.

Kaltinamojo E. S. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-55 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis E. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau teistas 6 kartus, padarė naują nusikalstamą veiką atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 52-77, 79-85), yra baustas administracine tvarka už padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 86-93), priklausomybių ar psichikos ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 97), pataisos įstaigos administracijos jis charakterizuojamas neigiamai, nes atlikdamas bausmę E. S. tris kartus pažeidė vidaus tvarkos režimo reikalavimus, skirtos trys ir pradėta viena administracinio nusižengimo teisena už psichotropinių medžiagų vartojimą (AMP ir THC), neskatintas (b. l. 100-101). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis), nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėtina atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. S. savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, kuri 2022 m. gruodžio 5 d. sudaro – 4 mėnesius 21 dieną terminuoto laisvės atėmimo.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 207,44 Eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. anksčiau teistas šešis kartus, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms E. S. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

E. S. nepaskirta byloje jokia kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę įkalinimo įstaigoje, o neatlikta bausmės dalis 2022 m. gruodžio 5 d. sudaro – 4 mėn. 21 d. (keturis mėnesius dvidešimt vieną dieną) terminuoto laisvės atėmimo, todėl tikslinga skirti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo – pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius 21 (dvidešimt vieną) dieną laisvės atėmimo ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmę – 10 mėn. 21 d. (dešimt mėnesių dvidešimt vieną dieną) terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 5 d.

Paskirti E. S. kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jį suimti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Skubiai vykdyti nuosprendį dalyje dėl E. S. atžvilgiu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 207,44 Eurų išlaidų priteisimo iš E. S..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.