- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- 2YT-463-1158/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantė Buikuvienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Irmantė Buikuvienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti turtą (b. l.1-2).
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis A. G., kuris asmeninės nuosavybės teise turėjo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. G. priklausė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). A. G. sutuoktinei R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais, įskaitant gyvenamąjį namą, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Mirus A. G. pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į broliui priklausančią turto dalį, kadangi jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo mirus jo sutuoktinei R. G. Teisę į pastarajai priklausančią turto dalį turi jos sūnus A. V., byloje trauktinas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjo brolis A. G. mirus jo sutuoktinei į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, manant, jog po sutuoktinės mirties jis savaime tampa jiems priklausančio turto savininku. Mirus sutuoktinei R. G., A. G. toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki mirties, jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką. A. G., mirus sutuoktinei priėmė visus tiek R. G. priklausančius asmeninius bei namų apyvokos daiktus, naudojosi prie namo esančiais ūkiniais pastatais, tiek namų valdai, tiek jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Tam, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jo broliui jo mirties dieną priklausiusį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo brolis iš karto po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą pareiškėjo brolio turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, nėra. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turi esminę reikšmę pareiškėjo turtinėms teisėms.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo A. V. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio vietą bei laiką informuotas tinkamai (b. l.29, 34).
Byla pareiškėjo sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. V.
L. V. R. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškėją pažįsta, gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat pažinojo A. G. ir R. G., esant jiems gyviems bendravo, jiems padėdavo. A. G. ir R. G. iki jai mirštant gyveno kartu. Mirus R. G., A. G. toliau liko gyventi ir gyveno iki savo mirties, jų bendruose namuose, juos prižiūrėjo, tvarkėsi, dirbo žemę, augino avis, karves, arklius.
Liudytoja J. B., kuri yra pareiškėjo sesuo, teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. ir R. G. iki jai mirštant gyveno kartu, (duomenys neskelbtini). M. R. G., A. G. toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, prižiūrėjo ūkę, tvarkėsi, dirbo žemę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. mirė būdama santuokoje su A. G. Teismo iniciatyva išreikalautais Gyventojų registro išrašo duomenimis, R. G. ir A. G. buvo susituokę, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), R. G. turėjo tris vaikus Z. V., E. V. ((duomenys neskelbtini)) ir sūnų A. V. (suinteresuotą asmenį). P. R. G. mirė (duomenys neskelbtini), o A. G. – (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad R. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); A. G. ir R. G. vardu (duomenys neskelbtini) ir A. G. vardu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); A. G. vardu žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Testamento registro išrašas, patvirtina, kad po R. G. mirties į notarių biurą niekas nesikreipė, palikimo priėmimo faktų neregistruota. A. G. po sutuoktinės R. G. mirties ir toliau iki savo mirties gyveno sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame mane adresu (duomenys neskelbtini), perėmė į savo valdymą sutuoktinės turėtus asmeninius ir namų apyvokos daiktus, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo su išlaikymu susijusius mokesčius, turtu rūpinosi, palaikė jo būklę, dirbo žemę, augino gyvulius.
Teismo iniciatyva išreikalautais Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas K. G. yra mirusio A. G. brolis, pastarasis mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nenustatyta. Byloje pateiktas testamento registro išrašas, Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus 2024 m. rugsėjo 11 d. liudijimas patvirtina, kad po A. G. mirties į notarių biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminis atstovas K. G.
Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. G. aktyviais savo veiksmais priėmė sutuoktinės R. G. palikimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, visu turtu rūpinosi kaip savu. Kiti įstatyminiai įpėdiniai – suinteresuotas asmuo A. V. dėl palikėjo palikimo priėmimo nesikreipė.
Byloje pateikto Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjos palikimo priėmimo faktų neregistruota, niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo turto valdyti faktiniu valdymu, paveldėjimo byla neužvesta, ginčo dėl paveldimo turto nėra.
Tiek palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - 1964 m. LR CK) 587 straipsnio 2 dalis, tiek šiuo metu galiojančios CK nuostatos numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinės R. G. mirties, A. G. priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – liko ir toliau gyventi mirusiai sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusiame turte, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius už turtą, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Nors į notaro biurą per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo A. G. kaip įpėdinis nesikreipė, tačiau nuo palikimo atsisakęs nebuvo, turtu rūpinosi, naudojosi juo ir prižiūrėjo kaip savą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. G., po savo sutuoktinės R. G. mirties, priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 85 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (1964 m. LR CK 587 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo brolis A. G. po sutuoktinės R. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Byloje susidarė 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 443 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.