- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- 1-311-1133/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25649-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- G. B.-S.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kategorijos
- 25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. B.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti du nepilnamečius vaikus, aukštojo išsilavinimo, dirbanti pagal individualią veiklą įmonių vadove bei mažosios bendrijos (toliau – MB) „O.“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. B.-S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent ji, 2024-05-10, apie 17.45 val. Vilniuje, vairuodama automobilį „Land Rover Discovery“ (v. n. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje Vytauto-Liubarto gatvių sankryžoje, važiuodama Vytauto gatve, sukdama į kairę pusę (į Liubarto gatvę), nepraleido per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui ėjusios L. K. ir ją partrenkė, dėl ko L. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais G. B.-S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį“. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01).
2. Kaltinamoji G. B.-S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad pažeidė KET 27 punkto reikalavimus. Taip pat pripažino, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sutiko, jog turėjo praleisti pėsčiąją. Parodė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui suko į kairę. Jos greitis buvo nedidelis, nes koncentravosi į priešpriešinį eismą, girdėjo už savęs esančio automobilio signalą. Nukentėjusioji ėjo tokiu kampu, kad ji (kaltinamoji) nepastebėjo jos. Nežino, koks šviesoforo signalas degė nukentėjusiajai. Toje sankryžoje sukant į kairę žalios rodyklės nėra, eismas reguliuojamas šviesoforais. Sukdama kairėn išgirdo duslų garsą, lyg kažkas atsitrenktų į jos automobilį. Sustojo, išlipo. Kai pėsčioji buvo partrenkta, ji buvo suklupusi, bandė stotis, o ji (kaltinamoji) išlipusi iš automobilio ištiesė nukentėjusiajai ranką ir padėjo atsistoti. Tuo metu nukentėjusioji kažkokiais konkrečiais skausmais nesiskundė, tik pergyveno dėl savo kojos, kuri buvo operuota. Pasiūlė moteriai pagalbą, palydėjo nukentėjusiąją iki stotelės, pasiteiravo dėl jos būsenos. Moteris sakė, kad jai buvo operuota koja, todėl pergyveno dėl savo kojos. Paskambino (kaltinamoji) savo vyrui, kuris pasiūlė iškviesti policiją ir greitąją. Tą patį pasiūlė (kaltinamoji) nukentėjusiajai. Nukentėjusioji atsisakė, sakė, kad policijos ir greitosios nereikia. Dar kurį laiką siūlė (kaltinamoji) nuvežti nukentėjusiąją iki ligoninės ar kaip kitaip padėti, bet moteris visko atsisakė. Pasakė, kad ji (kaltinamoji) gali važiuoti, todėl tą ir padarė. Policijos ir greitosios pagalbos nekvietė (kaltinamoji), nes nukentėjusioji labai kategoriškai to atsisakė. Žino, jog pagal KET tokioje situacijoje privalo kviesti policijos pareigūnus, bet tuo metu neiškvietė. Greitosios pagalbos taip pat neiškvietė, nes nukentėjusioji nesiskundė skausmais, atsisakė tarnybų pagalbos, nerodė ženklų, jog jai yra reikalinga medikų pagalba. Nukentėjusioji nesakė, kad jai reikia į gydymosi įstaigą. Ji (kaltinamoji) pati siūlėsi nuvežti ją iki ligoninės, siūlė visokią pagalbą.
3. Nukentėjusioji L. K. apklausiama teisme parodė, kad eismo įvykis įvyko maždaug iki 18 valandos. Perėjo Vytauto g. ir nusprendė vieną ar dvi stoteles pavažiuoti troleibusu. Sustojo prie perėjos ir laukė, kol jai užsidegs žalias šviesoforo signalas, o užsidegus žaliai šviesai pradėjo eiti. Perėjo šiek tiek daugiau nei pusę perėjos ir tada ją partrenkė. Nematė atvažiuojančio automobilio, nes nežiūrėjo, kas atvažiuoja iš Vytauto g., nes ten yra posūkis. Smūgį pajuto į dešinę pusę kūno, labiau į klubą ir koją. Po smūgio nukrito ir nelabai galėjo atsikelti. Kaltinamoji išlipo iš automobilio ir šaukė ant manęs, kaltino, kad ji (nukentėjusioji) ėjo per raudoną šviesą. Kaltinamoji klausė jos, ar reikia kviesti policiją, greitąją, dar skambino savo vyrui. Ji siūlė nuvežti ją (nukentėjusiąją) į ligoninę, bet ji (nukentėjusioji) nesutiko važiuoti su ja ypač po to, kai ją (nukentėjusiąją) apšaukė, todėl tik paprašė kaltinamosios, kad padėtų atsikelti ir pereiti į kitą gatvės pusę – tą padaryti ji padėjo.
3.1. prieš 10 metų jai buvo lūžusi ta pati dešinė koja ir daryta labai sudėtinga operacija, todėl po šio eismo įvykio labiausiai bijojo, kad metalas, esantis dešinėje kojoje, nebūtų pažeistas ar pasislinkęs. Paskambinusi savo marčiai ir sūnui paprašė, kad jie atvažiuotų jos paimti ir nuvežtų į greitosios pagalbos ligoninę. Ligoninėje po 3 valandų laukimo nustatė, kad pagal padarytas rentgeno nuotraukas dešinės kojos lūžio nėra, bet gydytojas rekomendavo po 7-10 dienų kreiptis į gydytoją chirurgą apžiūrai ar reikia tolimesnio gydymo, nes buvo tinimai, kraujosruva, o būnant namie rekomendavo daugiau gulėti. Iš greitosios pagalbos ligoninės namo ją parvežė marti ir sūnus.
3.2. Būdama namuose praktiškai visą laiką gulėjo, naudojo šaltus kompresus. Apie 7 valandą ryte jai paskambino policija, todėl įleido pareigūnus vidun. Policijai pasakė, kad jai nieko nereikia ir jokių teisminių procesų nenori, tik norėjo, kad kaltinamoji patirtų kokias nors pasekmes, būtų nubausta, nes jos vietoje ji nebūtų rėkusi ant partrenkto žmogaus. Policijos pareigūnai pasakė, kad tada ji turi aprašyti tą įvykį ir ji tai padarė.
3.3. Būdama namuose negalėjo niekur išeiti, jai labai skaudėjo koją, kuo toliau tuo blogiau buvo. Visą savaitę niekur nėjo. Pirmadienį susirado gydytoją, kuris dirba V. G. g. privačioje klinikoje, ir po 10 dienų pas jį nuvyko. Išsikvietė „Bolt“, pas gydytoją atvažiavo be ramentų, be pagalbos, sunkiai nuėjo į jo kabinetą. Gydytojas ją apžiūrėjo, lūžių nenustatė, nors ji gydytojui sakė, kad kuo toliau tuo labiau jai skauda, todėl gydytojas pasiūlė patikrinti dubens kaulus ir nukreipė ją papildomam tyrimui. Kitos dienos ryte, po atlikto tyrimo, jai paskambino ir pasakė, kad yra kryžkaulio lūžiai. Jai vėl rekomendavo pagrinde gulėti, kuo mažiau vaikščioti arba vaikščioti su ramentais, o kitą vizitą paskyrė birželio mėnesį. Pas gydytoją (duomenys neskelbtini) g. lankėsi du kartus. Jai padarė kompiuterinę tomografiją, o viską aprašė turbūt kitą dieną, kai jai paskambino. Rentgenogramą darė du kartus.
3.4. Prieš šį eismo įvykį jai nieko neskaudėjo. Jautėsi puikiai. Po eismo įvykio ji nebuvo nukritusi, nebuvo jokių kitų sveikatos sutrikimų. Laikėsi gydytojų rekomenduoto gulėjimo režimo. Neturėjo jėgų vaikščioti. Gijimas prasidėjo maždaug po pusantro mėnesio, kai pradėjo ramiai, lėtai vaikščioti. Ji į gydytojus kreipiasi tik tada, kai tikrai labai būtina, pvz. kaip šiuo atveju. Nėra mėgėja lankytis pas gydytojus. Per tą pusantro mėnesio gijimo laikotarpį finansiškai nepralobo, bet ir labai nenukentėjo.
4. Specialistas D. F. teisme palaikė teisme paskelbtą 2025-01-20 specialisto išvadą bei parodė, kad 2024-05-10 nukentėjusiajai nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais. Rentgeno tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie kaulų lūžiai. Rentgeno aprašomojoje dalyje nenurodyta, ar kaliusas buvo, ar ne, neparašyta, ar gijimas vyksta, ar ne. Nuotraukos turėjo būti daromos. Negali pasakyti, ar tas nuotraukas matė. Atliekant tyrimus jie naudojasi pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, tai šiuo atveju gydytojų-radiologų aprašymais. Tik tais atvejais, kai būna kas nors neaiškumas (pvz. rašoma „įtariamas lūžis“), tada jie pareikalauja originalaus rentgeno vaizdo ir siunčia jį savo teismo medicinos radiologei. Mano, kad gydytojas-radiologas, įvertinęs nuotrauką, galėtų pasakyti apie gijimo požymius, ar jie matosi, ar ne. Galbūt galėtų pasakyti, ar tai yra ūmus lūžis, ar lūžis pasidarė praėjus laikui. Yra labai retų atvejų, kai net po mėnesio nesimato gijimo požymių. Neįsivaizduoja, ką gydytojas turėjo omenyje rašydamas, jog „nėra naujų lūžių“. Nedislokuotas lūžis yra tada, kai lūžę kaulai vienas kito atžvilgiu nepaslinkę. Patvirtina, kad kaulų lūžis galėjo būti padarytas tiek nurodyto įvykio metu, tiek vėliau. Kategoriškai teigti negali. Galbūt po mėnesio turėjo matytis kažkokie gijimo požymiai, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytas teigimas, kad yra toks lūžis, morfologinės apraiškos neaprašytos, tai jie nežino, ar buvo gijimo požymiai, ar ne. Jeigu kaulų lūžis yra nedislokuotas, ir rentgeno nuotrauka yra daroma iškart po įvykio, tuomet dažnai jis gali likti nepastebėtas. Prasidėjus gijimui, po 10 dienų rekomenduojama atvykti pasidaryti kontrolinę rentgenogramą, tada dažniausiai lūžiai gali išryškėti. Literatūroje aprašyti tokie atvejai, kokius nurodė kolega, kad lūžis, aptiktas po mėnesio, galėjo būti padarytas buitinėmis aplinkybėmis, pvz. atsistojus, pargriuvus ir pan. Duomenų, kad šis sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti buitinėmis aplinkybėmis, nebuvo. Jam buvo nurodytos aplinkybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Kitų aplinkybių neturėjo.
5. Specialistas P. P. teisme palaikė paskelbtą 2025-11-26 konsultacinę išvadą. Parodė, kad tos nuotraukos negalėjo matyti. Savo išvados 4 punktą rašė vertindamas radiologo aprašymą. Reikėtų vertinti abi rentgeno nuotraukas ir duoti radiologui peržiūrėti. Dėl aplinkybės, kad pirminės apžiūros metu padarytų nuotraukų lūžių nesimato, o vėliau jie išryškėja, tai visaip būna. Rentgeno aparatų galingumai skiriasi, todėl vienos nuotraukos gali būti ryškesnės už kitas.
6. Liudytojas R. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis kartu su žmona ir vaiku važiavo iš Senamiesčio pusės link Žvėryno, pervažiavus tiltą sustojo, nes jam tuo metu degė raudona šviesa. Neatsimena gatvės ir įvykio datos. Stovėdamas prie raudono šviesoforo iš šono pamatė G. automobilį ir nukentėjusiąją, kuri buvo maždaug vidury sankryžos kertant gatvę. G. buvo išlipusi iš mašinos ir stovėdama kartu su nukentėjusiąja apie kažką kalbėjo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo toliau. Po įvykio paskambino G. paklausti dėl šios situacijos. Judviejų pokalbio detalių neprisimena, G. tiesiog pasakojo apie avariją, tačiau nepamena, ką konkrečiai kalbėjo. Tuo metu viską atsiminė geriau, todėl jo surašytame paaiškinime policijai yra tikslesnė informacija. Jis pačio įvykio nematė.
7. Iš ROIK įvykio kortelės ir 2024-05-10 tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-05-11 apie 7.30 val. iš RVUL ligoninės gautas pranešimas dėl eismo įvykio metu nukentėjusios pėsčiosios. Pėsčioji L. K. paaiškino, kad 2024-05-10 apie 17.30 val. (Teismo pastaba. Tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta data 2024-05-11) ėjo Vytauto g. ir, kaip pati teigia, degant žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui kirto važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją ties Liubarto g. Pirmąją važiuojamąją dalį, kur automobiliai atvažiuoja nuo Liubarto tilto, ji praėjo. Tada kertant kitą važiuojamąją dalį, automobilis :Land Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris atvažiavo iš Vytauto g., partrenkė pėsčiąją. L. K. nukrito, negalėjo atsikelti, nes sunkiai susižalojo koją. Moteris, kuri vairavo minėtą automobilį, išlipo, pasiūlė kviesti policiją, tačiau L. K. teigė, jog buvo pasimetusi, nesuprato situacijos rimtumo. Vairuotoja skubino, sakė, kad yra su vaiku ir nori išvažiuoti. L. K. jai pasakė, kad palauks savo sūnaus ir važiuos į ligoninę. L. K. nuvyko į ligoninę savarankiškai, kur jai diagnozuotas dešinio Kelio sumušimas (t. 1, b. l. 22-23).
8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 291/2025 (01) nurodyta, kad remiantis L. K. medicinos dokumentų duomenimis pateikta išvada, kad:
8.1. L. K. nustatytas dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais būkais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į UAB „SK I. M. D. C.“ 2024-06-11;
8.2. sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;
8.3. sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;
8.4. neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje minimos avarijos metu;
8.5. objektyvių duomenų, nurodančių kad L. K. be dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio buvo padaryti ir kiti sužalojimai, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra (t. 1, b. l. 47-19.
9. Vaizdo įraše ir jo 2024-07-12 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėtas 2024-05-10 dienos vaizdo įrašas „Video_58249977“. Vaizdo įraše užfiksuota vaizdo įrašo data ir laikas nuo 2024-05-10, 17:44:13, iki 2024-05-10, 18:11:02, ir kameros pavadinimas „Liubarto tiltas“. Vaizdo fiksavimo kamera yra įrengta lauko teritorijoje, priešais sankryžą ir Liubarto tiltą. Užfiksuota, kad per sankryžą važiuoja tamsiai pilkos spalvos automobilis „Land Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiuoja link Liubarto tilto per sankryžą, o per gatvę eina nukentėjusioji (vilkinti juodos spalvos paltą, juodos spalvos kepurę ir tamsios spalvos kelnes). Einančiai moteriai dega žalias šviesoforo signalas. Matyti, kad automobilis partrenkia moterį ir sustoja. Tada vaizdo įrašo laiku 17:44:22 val., iš automobilio išlipa kaltinamoji (vilkinti juodos spalvos striukę, po apačia šviesios spalvos marškinėlius ir mėlynos spalvos kelnes). Kaltinamoji nueina prie partrenktos moters ir kalbasi. Tada 17:45:00 val. persistato automobilį prie šaligatvio, tuo metu partrenkta moteris nueina prie šaligatvio. Kaltinamoji prieina prie partrenktos moters ir kalbasi. Tada 17:52:54 val. kaltinamoji išvažiuoja. 18:08:39 val. prie partrenktos moters atvažiuoja automobilis, ją pasiima ir išvažiuoja. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas kaltinamosios automobilis ir pėsčiųjų perėją kertanti nukentėjusioji (t. 1, b. l. 56-58).
10. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-07-08 specialisto išvadoje Nr. 11-532 (25) nurodyta, kad:
10.1. eismo įvykio mechanizmas buvo toks: Vytauto g. – Liubarto g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje pėsčioji įžengė nuo saugumo salelės į važiuojamąją dalį, kai jos judėjimo krypčiai švietė žalias šviesoforo signalas. Pėsčioji judėjo kryptimi link J. I. K. g. Pėsčiajai iš dešinės apytiksliai 20 km/h greičiu nuo Vytauto g. į kairę link J. J. g. judėjo automobilis „Land Rover Discovery“. Automobilis „Land Rover Discovery“ priekine dalimi, labiau dešine puse, susidūrė su pėsčiąja, kai šviesoforas reguliuojantis eismą pėsčiajam švietė žalią mirksintį signalą. Po pėsčiosios partrenkimo automobilis buvo sustabdytas. Pėsčioji po eismo įvykio pasitraukė ant šaligatvio;
10.2. pėsčiosios partrenkimo momentu šviesoforas, kuris reguliavo eismą automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos judėjimo kryptimi ir šviesoforas, kuris reguliavo eismą pėsčiajai, signalizavo žalią mirksintį signalą. Pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį nuo saugumo salelės momentu šviesoforas, kuris reguliavo eismą automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos judėjimo kryptimi ir šviesoforas, kuris reguliavo eismą pėsčiajai, švietė žalią signalą;
10.3. automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos veiksmai, – šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje sukdama į kairę nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptimi švietė žalias šviesoforo signalas, ir ją partrenkė, kai šviesoforas reguliuojantis eismą pėsčiajai švietė žalią mirksintį signalą, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nėra pagrindo teigti, kad pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 94-98).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad:
11.1. L. K. 2024-05-10 18.40 val. apžiūros metu VšĮ RVUL objektyvių sužalojimų nebuvo nustatyta. Buvo atliktos klubų ir dešinio kelio rentgenogramos, lūžių nebuvo nustatyta. Specialiojoje apžiūroje minima saiki hermartrozė, tačiau ji nepagrista kraujo išpunktavimu iš kelio;
11.2. 2024-05-10 VšĮ RVUL nebuvo nustatyta objektyvių sužalojimų, todėl sveikatos sutrikdymu nevertinami;
11.3. 2024-05-10 VšĮ RVUL atliktų dubens ir dešinio kelio rentgenogramų aprašo duomenimis, L. K. nebuvo nustatyta kaulo lūžių, tame tarpe ir dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio. Tokio pobūdžio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, koks aprašytas 2024-06-11 UAB „SK I. M. diagnostikos centras“ dokumentuose, paprastai turėtų būti matomas standartiniame 2024-05-10 atliktame rentgenologiniame tyrime;
11.4. kaulo gijimo radiologiniai vaizdai duoda orientacinį sužalojimo padarymo laiką, kuris vertintinas iki kelių savaičių intervalu. Vertinant kaulo lūžio radiologinius radinius, nėra duomenų, kad formuotųsi kaliusas, kuris būna matomas nuo 2-3 savaitės, todėl labiausiai tikėtina, kad gaktikaulio lūžis galėjo būti padarytas vėliau, jau po autoavarijos;
11.5. atsižvelgiant į turimus medicininius dokumentus, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis galėjo būti padarytas vėliau po eismo įvykio – laikotarpiu nuo 2024-05-10 iki L. K. kreipimosi į UAB „SK I. M. diagnostikos centras“ 2024-06-11;
Žemesnės instancijos teismas
11.6. toks dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis gali atsirasti ne tik nuo didelės energijos traumos (automobilio partrenkimo), bet ir nuo santykinai mažesnės energijos traumos (pvz. paprasto kritimo, paslydimo, nepatogaus judesio, ypač jeigu asmuo turi kaulų tankį silpninančių būklių (osteoporozę, osteopeniją ir pan.). Medicinos moksle pripažįstama, jog esant osteoporozei ar kitoms kaulus silpninančioms būklėms gaktikaulio lūžiai gali atsirasti ir nuo nedidelių traumų, pakeliant nedidelį svorį, pasisukus lovoje, stojant iš kėdės, net be konkretaus judesio – vadinamieji spontaniniai (insuficijos) lūžiai;
11.7. turimuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie L. K. kaulų būklę (osteoporozės, osteopenijos, vitamino D stokos, hormonų terapijos, kortikosteroidų vartojimo ir kt. rizikos veiksnių buvimą ar nebuvimą). Jei tokių duomenų nėra, ar žmogus netirtas, tai tokia galimybė nėra atmetama, tačiau mediciniškai darytina išvada, jog minėtos būklės negalėjo turėti įtakos lūžio atsiradimui, nes tokių duomenų nėra;
11.8. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 291/2025 (01) vartojama formuluotė „neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis“. Medicininiu požiūriu, tiksliai reiškia „neatmetama galimybė“ – kas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Ši formuluotė reiškia, jog toks priežastinis ryšys yra teoriškai įmanomas ir negali būti atmestas, esant ir kitoms galimoms aplinkybėms. Nurodyta formuluotė nėra kategorinė ir nėra neginčytina išvada, jog lūžis atsirado būtent 2024-05-10 eismo įvykio metu (t. 2, b. l. 25-29).
12. Nukentėjusioji L. K. teismui pateikė tris rentgeno/kompiuterinės tomogramos nuotraukas: dvi — darytas medicinos diagnostikos ir gydymo centre „H.“, pirma nuotrauka daryta 2024-05-20 (10 dienų po įvykio), antra – 2024-06-11; viena daryta 2024-05-10 Respublikinėje Vilniaus universtitetinėje ligoninėje (vokas, prisegtas prie bylos 2 t. viršelio).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
13. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą.
14. Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta per pėsčiųjų perėją ėjusi nukentėjusioji L. K.. L. K. ėjo pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui. Partrenkta buvo G. B.-S. vairuojamu automobiliu. Šio eismo įvykio metu L. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šios aplinkybės nustatytos G. B.-S. visišku prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, vaizdo įrašu ir jo 2024-07-12 apžiūros protokolu su fotolentele, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-07-08 specialisto išvada Nr. 11-532 (25), kuri patvirtina, kad būtent automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos veiksmai, kai ji šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje sukdama į kairę nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptimi švietė žalias šviesoforo signalas, ir ją partrenkė, kai šviesoforas reguliuojantis eismą pėsčiajai švietė žalią mirksintį signalą, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; kad pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti.
15. Tai, kad dėl eismo įvykio L. K. lūžo dešinio gaktikaulio viršutinė šaka, kuris, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 291/2025 (01), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į UAB „SK I. M. D. C.“ 2024-06-11. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad specialistui apžiūrai nebuvo pateikta pirma UAB „SK I. M. D. C.“ dalyta fotonuotrauka, todėl gynyba kėlė klausimą, ar tikrai lūžis padarytas eismo įvykio metu. Nukentėjusioji teismui pateikė dvi rentgeno/kompiuterinės tomogramos nuotraukas, darytas medicinos diagnostikos ir gydymo centre „H.“, patvirtino, kad po eismo įvykio kitų trauminių poveikių neturėjo, nes laikėsi gulėjimo režimo. Pirma nuotrauka daryta 2024-05-20 (10 dienų po įvykio), antra – 2024-06-11. Gynyba susipažinusi su nuotraukų turiniu sutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad kilo kaltinime nurodytos ir specialisto išvadoje nurodytos pasekmės — nukentėjusiosios dubens kaulų lūžis — kurios priežastiniu ryšiu susijusios su autoįvykiu. Abu teisme apklausti specialistai patvirtino, kad pirminės apžiūros metu, nesant kaulų poslinkio, lūžio gydytojai gali nepamatyti.
16. Šiuo atveju KET reikalavimai pažeisti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltinamoji vairuodama ir sukdama į kairę nebuvo pakankamai atidi, kaip pati teisme parodė, jog koncentravosi į priešpriešinį eismą ir dėl to per pėsčiųjų perėją einančios nukentėjusiosios nematė, nematė, koks šviesoforo signalas degė nukentėjusiajai. Taigi, nors nukentėjusioji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau būdama vairuotoja, sukdama į kairę ir kirsdama pėsčiųjų perėją, stebint pagrinde ne perėją, o priepriešinį automobilių eismą, galėjo ir turėjo numatyti, kad perėja, degant pėstiesiems žaliam šviesoforo signalui, eis pėstieji. Taigi būtent dėl kaltinamosios pažeistas KET 27 punkto reikalavimas buvo eismo įvykio būtinoji sąlyga ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su kilusiais padariniais, o būtent, nukentėjusiosios L. K. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vairavusiam asmeniui, sulėkusiam eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, atsakomybė nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.
17. Įvertinus tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri švelnina kaltinamosios teisinę padėtį (straipsnio sankcijoje numatyta dar viena alternatyvi švelnesnė bausmė – viešieji darbai), G. B.-S. padarytas neatsargus nusikaltimas kvalifikuojamas pagal nuo 2025-02-01 įsigaliojusią BK 281 straipsnio 1 dalį (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01, BK 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų.
18. Prokuroras teisme kaltinamąją G. B.-S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Teisme gauta 2026-04-07 taikos sutartis, kurioje kaltinamoji G. B.-S. ir nukentėjusioji L. K. patvirtino, jog susitaikė bei prašo, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, G. B.-S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius bei G. B.-S. baudžiamąją bylą nutraukti. Šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, pretenzijų neturi. Šalys susitarė, kad nukentėjusioji pirmiausia kreipsis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo iš transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Jeigu AB „Lietuvos draudimas“ išmokės mažesnę nei 3 500 Eur sumą, G. B.-S. įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo draudiko sprendimo priėmimo dienos sumokėti nukentėjusiajai L. K. tokią sumą, kuri kartu su draudiko išmokėta suma sudarytų 3 500 Eur. Taip pat susitarė, jog nukentėjusioji išsaugojo teisę atskirai reikšti likusios žalos dalies (nuo 3 500 Eur iki 6 200 Eur) tiesiogiai iš AB „Lietuvos draudimas“, o tokio reikalavimo pareiškimas ir (arba) bylinėjimasis su draudiku nelaikomas G. B.-S. sutarties pažeidimu. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog po šios taikos sutarties pasirašymo jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajai G. B.-S. dėl nagrinėjamo eismo įvykio neturi ir ateityje nereikš, išskyrus aiškiai nustatytą kaltinamosios pareigą sumokėti trūkumą tuo atveju, jeigu draudikas išmokės mažiau nei 3 500 Eur. Dėl visų sumų, viršijančių 3 500 Eur iki 6 200 Eur, L. K. gali laisvai reikšti reikalavimus draudikui be jokių apribojimų. Nukentėjusiosios atstovas advokatas R. R. teisme patvirtino, kad įvyko susitaikymas, aptartos visos sąlygos dėl žalos kompensacijos, draudimas yra informuotas bei nurodė, kad šalys patvirtino, kad iš dalies priklausys nuo draudimo kaip toliau viskas bus, tačiau šio nelaimingo atsitikimo prasme šalys viena kitai pretenzijų neturi. Taip pat sutartyje šalys patvirtino, kad joms žinomos pasekmės, numatytos BK 38 straipsnio 3, 4 dalyse.
19. Pagal BK 38 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
20. Kaltinamoji ir nukentėjusioji yra susitarusios dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, todėl, svarstant galimybę kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taikoma iki 2025-01-31 galiojusi BK 38 straipsnio redakcija, nes nuo 2025-02-01 BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai reikalaujama ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo arba susitarimo dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, o ankstesnė redakcija galėjo būti vertinama įvairiai.
21. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji G. B.-S. praeityje nebuvo teista, taip pat anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnio nuostatas (t. 1, b. l. 148). Taip pat nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių kaltinamoji G. B.-S. negalėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
22. G. B.-S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos bei savo elgesio gailėjosi. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamosios atsakomybę lengvinančia. Sunkinančių kaltinamosios aplinkybių nėra.
23. Teisme nukentėjusiosios L. K. atstovas patvirtino, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Kaltinamoji ir nukentėjusioji yra susitarusios dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir abi prašo baudžiamąją bylą kaltinamajai nutraukti joms susitaikius.
24. Taigi iš išdėstyto matyti, jog nustatytos trys sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. Tačiau be minėtų sąlygų būtina įvertinti ir tai, ar yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji G. B.-S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
25. G. B.-S. yra darbingo amžiaus, dirba (vykdo individualią veiklą bei yra (duomenys neskelbtini)). Ji yra ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus. Taip pat byloje nėra duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą. Praeityje neteista (t. 1, b. l. 148). 2024-12-11 duomenimis, kaltinamoji per paskutinius 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracinėn atsakomybėn traukta 9 kartus, iš kurių daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Nepaisant to, jog pareiškėja iki nagrinėjamos veikos padarymo 9 kartus bausta administracine tvarka, jos padaryti nusižengimai nėra sistemingi, t. y. ji 2023 m. – padarė tris nusižengimus, 2022 m. – 3 nusižengimus, 2021 m. – vieną nusižengimą; 2020 m. – 2 nusižengimus, o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 150-153). Yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra sunkinančių. Todėl teismas, įvertinęs visą tai, kas pirmiau išdėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji išvadas dėl padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tad yra nustatyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
26. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse).Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).
27. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
28. Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltės turinį (neatsargus nusikaltimas), pasekmes (eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata); kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o eismo įvykį lėmė atidumo stoka, o ne sąmoningas KET reikalavimų ignoravimas; dėl savo nusikalstamos veikos kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi ir apgailestavo. Kaltinamoji taikos sutartyje prašė netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes teisė jai vairuoti reikalinga buityje (augina nepilnamečius vaikus) ir darbe. Nukentėjusioji, nukentėjusiosios atstovas, prokuroras taip pat neprašė kaltinamajai taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Dėl kitų klausimų
29. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
30. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu ir šviesoforo darbo režimo grafiku (prisegti prie 1 t. bylos viršelio) paliekami saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Trys USB laikmenomis su nukentėjusiosios medicininiais dokumentais (prisegti prie 2 t. bylos viršelio) po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinamos nukentėjusiajai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
31. Byloje yra pateikti duomenys apie patirtas nukentėjusiosios išlaidas už teisinę advokato pagalbą, kadangi šis išlaidų atlyginimo klausimas aptartas taikos sutartyje, teismas šioje byloje jų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305-306, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
G. B.-S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
G. B.-S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti.
Patvirtinti tarp G. B.-S. ir L. K. sudarytą 2026-04-07 taikos sutartį nurodytomis sąlygomis:
1. Šalys pripažįsta, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Visą patirtą žalą (kartu su bylinėjimosi išlaidomis) nukentėjusioji vertina 6 200 Eur.
2. Eismo įvykio metu automobilis „Land Rover Discovery“ (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas TPVCAPD draudimo bendrovėje AB „L.“ (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Šalys susitaria, kad nukentėjusioji pirmiausia kreipsis į AB „L.“ dėl žalos atlyginimo iš transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Jeigu AB „L.“ išmokės mažesnę nei 3 500 Eur sumą, G. B.-S. įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo draudiko sprendimo priėmimo dienos sumokėti nukentėjusiajai L. K. tokią sumą, kuri kartu su draudiko išmokėta suma sudarytų 3 500 Eur. Nukentėjusioji išsaugo teisę atskirai reikšti likusios žalos dalies (nuo 3 500 Eur iki 6 200 Eur) tiesiogiai iš AB „L.“, o tokio reikalavimo pareiškimas ir (arba) bylinėjimasis su draudiku nelaikomas G. B.-S. sutarties pažeidimu.
4. Nukentėjusioji patvirtina, kad po šios taikos sutarties pasirašymo jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajai G. B.-S. dėl 2024-05-10 eismo įvykio neturi ir ateityje nereikš, išskyrus aiškiai nustatytą kaltinamosios pareigą sumokėti trūkumą tuo atveju, jei draudikas išmokės mažiau nei 3 500 Eur. Dėl visų sumų, viršijančių 3 500 Eur iki 6 200 Eur, L. K. gali laisvai reikšti reikalavimus draudikui be jokių apribojimų. Toks bylinėjimasis su draudiku nelaikomas šios sutarties sąlygų pažeidimu ir nesukelia jokių papildomų įsipareigojimų G. B.-S.
5. Šalims yra žinomos pasekmės, numatytos BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
6. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai ir teismui.
Išaiškinti, kad patvirtinus taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir šviesoforo darbo režimo grafiku (prisegtus prie 1 t. bylos viršelio) palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Tris USB laikmenas su nukentėjusiosios su rentgeno/kompiuterinės tomogramos nuotraukamis, darytas medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (prisegtas prie 2 t. bylos viršelio), po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti nukentėjusiajai L. K..
G. B.-S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.