Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamoji G. B.-S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad pažeidė KET 27 punkto reikalavimus. Taip pat pripažino, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sutiko, jog turėjo praleisti pėsčiąją. Parodė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui suko į kairę. Jos greitis buvo nedidelis, nes koncentravosi į priešpriešinį eismą, girdėjo už savęs esančio automobilio signalą. Nukentėjusioji ėjo tokiu kampu, kad ji (kaltinamoji) nepastebėjo jos. Nežino, koks šviesoforo signalas degė nukentėjusiajai. Toje sankryžoje sukant į kairę žalios rodyklės nėra, eismas reguliuojamas šviesoforais. Sukdama kairėn išgirdo duslų garsą, lyg kažkas atsitrenktų į jos automobilį. Sustojo, išlipo. Kai pėsčioji buvo partrenkta, ji buvo suklupusi, bandė stotis, o ji (kaltinamoji) išlipusi iš automobilio ištiesė nukentėjusiajai ranką ir padėjo atsistoti. Tuo metu nukentėjusioji kažkokiais konkrečiais skausmais nesiskundė, tik pergyveno dėl savo kojos, kuri buvo operuota. Pasiūlė moteriai pagalbą, palydėjo nukentėjusiąją iki stotelės, pasiteiravo dėl jos būsenos. Moteris sakė, kad jai buvo operuota koja, todėl pergyveno dėl savo kojos. Paskambino (kaltinamoji) savo vyrui, kuris pasiūlė iškviesti policiją ir greitąją. Tą patį pasiūlė (kaltinamoji) nukentėjusiajai. Nukentėjusioji atsisakė, sakė, kad policijos ir greitosios nereikia. Dar kurį laiką siūlė (kaltinamoji) nuvežti nukentėjusiąją iki ligoninės ar kaip kitaip padėti, bet moteris visko atsisakė. Pasakė, kad ji (kaltinamoji) gali važiuoti, todėl tą ir padarė. Policijos ir greitosios pagalbos nekvietė (kaltinamoji), nes nukentėjusioji labai kategoriškai to atsisakė. Žino, jog pagal KET tokioje situacijoje privalo kviesti policijos pareigūnus, bet tuo metu neiškvietė. Greitosios pagalbos taip pat neiškvietė, nes nukentėjusioji nesiskundė skausmais, atsisakė tarnybų pagalbos, nerodė ženklų, jog jai yra reikalinga medikų pagalba. Nukentėjusioji nesakė, kad jai reikia į gydymosi įstaigą. Ji (kaltinamoji) pati siūlėsi nuvežti ją iki ligoninės, siūlė visokią pagalbą.

3. Nukentėjusioji L. K. apklausiama teisme parodė, kad eismo įvykis įvyko maždaug iki 18 valandos. Perėjo Vytauto g. ir nusprendė vieną ar dvi stoteles pavažiuoti troleibusu. Sustojo prie perėjos ir laukė, kol jai užsidegs žalias šviesoforo signalas, o užsidegus žaliai šviesai pradėjo eiti. Perėjo šiek tiek daugiau nei pusę perėjos ir tada ją partrenkė. Nematė atvažiuojančio automobilio, nes nežiūrėjo, kas atvažiuoja iš Vytauto g., nes ten yra posūkis. Smūgį pajuto į dešinę pusę kūno, labiau į klubą ir koją. Po smūgio nukrito ir nelabai galėjo atsikelti. Kaltinamoji išlipo iš automobilio ir šaukė ant manęs, kaltino, kad ji (nukentėjusioji) ėjo per raudoną šviesą. Kaltinamoji klausė jos, ar reikia kviesti policiją, greitąją, dar skambino savo vyrui. Ji siūlė nuvežti ją (nukentėjusiąją) į ligoninę, bet ji (nukentėjusioji) nesutiko važiuoti su ja ypač po to, kai ją (nukentėjusiąją) apšaukė, todėl tik paprašė kaltinamosios, kad padėtų atsikelti ir pereiti į kitą gatvės pusę – tą padaryti ji padėjo.

3.1. prieš 10 metų jai buvo lūžusi ta pati dešinė koja ir daryta labai sudėtinga operacija, todėl po šio eismo įvykio labiausiai bijojo, kad metalas, esantis dešinėje kojoje, nebūtų pažeistas ar pasislinkęs. Paskambinusi savo marčiai ir sūnui paprašė, kad jie atvažiuotų jos paimti ir nuvežtų į greitosios pagalbos ligoninę. Ligoninėje po 3 valandų laukimo nustatė, kad pagal padarytas rentgeno nuotraukas dešinės kojos lūžio nėra, bet gydytojas rekomendavo po 7-10 dienų kreiptis į gydytoją chirurgą apžiūrai ar reikia tolimesnio gydymo, nes buvo tinimai, kraujosruva, o būnant namie rekomendavo daugiau gulėti. Iš greitosios pagalbos ligoninės namo ją parvežė marti ir sūnus.

3.2. Būdama namuose praktiškai visą laiką gulėjo, naudojo šaltus kompresus. Apie 7 valandą ryte jai paskambino policija, todėl įleido pareigūnus vidun. Policijai pasakė, kad jai nieko nereikia ir jokių teisminių procesų nenori, tik norėjo, kad kaltinamoji patirtų kokias nors pasekmes, būtų nubausta, nes jos vietoje ji nebūtų rėkusi ant partrenkto žmogaus. Policijos pareigūnai pasakė, kad tada ji turi aprašyti tą įvykį ir ji tai padarė.

3.3. Būdama namuose negalėjo niekur išeiti, jai labai skaudėjo koją, kuo toliau tuo blogiau buvo. Visą savaitę niekur nėjo. Pirmadienį susirado gydytoją, kuris dirba V. G. g. privačioje klinikoje, ir po 10 dienų pas jį nuvyko. Išsikvietė „Bolt“, pas gydytoją atvažiavo be ramentų, be pagalbos, sunkiai nuėjo į jo kabinetą. Gydytojas ją apžiūrėjo, lūžių nenustatė, nors ji gydytojui sakė, kad kuo toliau tuo labiau jai skauda, todėl gydytojas pasiūlė patikrinti dubens kaulus ir nukreipė ją papildomam tyrimui. Kitos dienos ryte, po atlikto tyrimo, jai paskambino ir pasakė, kad yra kryžkaulio lūžiai. Jai vėl rekomendavo pagrinde gulėti, kuo mažiau vaikščioti arba vaikščioti su ramentais, o kitą vizitą paskyrė birželio mėnesį. Pas gydytoją (duomenys neskelbtini) g. lankėsi du kartus. Jai padarė kompiuterinę tomografiją, o viską aprašė turbūt kitą dieną, kai jai paskambino. Rentgenogramą darė du kartus.

3.4. Prieš šį eismo įvykį jai nieko neskaudėjo. Jautėsi puikiai. Po eismo įvykio ji nebuvo nukritusi, nebuvo jokių kitų sveikatos sutrikimų. Laikėsi gydytojų rekomenduoto gulėjimo režimo. Neturėjo jėgų vaikščioti. Gijimas prasidėjo maždaug po pusantro mėnesio, kai pradėjo ramiai, lėtai vaikščioti. Ji į gydytojus kreipiasi tik tada, kai tikrai labai būtina, pvz. kaip šiuo atveju. Nėra mėgėja lankytis pas gydytojus. Per tą pusantro mėnesio gijimo laikotarpį finansiškai nepralobo, bet ir labai nenukentėjo.

4. Specialistas D. F. teisme palaikė teisme paskelbtą 2025-01-20 specialisto išvadą bei parodė, kad 2024-05-10 nukentėjusiajai nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais. Rentgeno tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie kaulų lūžiai. Rentgeno aprašomojoje dalyje nenurodyta, ar kaliusas buvo, ar ne, neparašyta, ar gijimas vyksta, ar ne. Nuotraukos turėjo būti daromos. Negali pasakyti, ar tas nuotraukas matė. Atliekant tyrimus jie naudojasi pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, tai šiuo atveju gydytojų-radiologų aprašymais. Tik tais atvejais, kai būna kas nors neaiškumas (pvz. rašoma „įtariamas lūžis“), tada jie pareikalauja originalaus rentgeno vaizdo ir siunčia jį savo teismo medicinos radiologei. Mano, kad gydytojas-radiologas, įvertinęs nuotrauką, galėtų pasakyti apie gijimo požymius, ar jie matosi, ar ne. Galbūt galėtų pasakyti, ar tai yra ūmus lūžis, ar lūžis pasidarė praėjus laikui. Yra labai retų atvejų, kai net po mėnesio nesimato gijimo požymių. Neįsivaizduoja, ką gydytojas turėjo omenyje rašydamas, jog „nėra naujų lūžių“. Nedislokuotas lūžis yra tada, kai lūžę kaulai vienas kito atžvilgiu nepaslinkę. Patvirtina, kad kaulų lūžis galėjo būti padarytas tiek nurodyto įvykio metu, tiek vėliau. Kategoriškai teigti negali. Galbūt po mėnesio turėjo matytis kažkokie gijimo požymiai, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytas teigimas, kad yra toks lūžis, morfologinės apraiškos neaprašytos, tai jie nežino, ar buvo gijimo požymiai, ar ne. Jeigu kaulų lūžis yra nedislokuotas, ir rentgeno nuotrauka yra daroma iškart po įvykio, tuomet dažnai jis gali likti nepastebėtas. Prasidėjus gijimui, po 10 dienų rekomenduojama atvykti pasidaryti kontrolinę rentgenogramą, tada dažniausiai lūžiai gali išryškėti. Literatūroje aprašyti tokie atvejai, kokius nurodė kolega, kad lūžis, aptiktas po mėnesio, galėjo būti padarytas buitinėmis aplinkybėmis, pvz. atsistojus, pargriuvus ir pan. Duomenų, kad šis sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti buitinėmis aplinkybėmis, nebuvo. Jam buvo nurodytos aplinkybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Kitų aplinkybių neturėjo.

5. Specialistas P. P. teisme palaikė paskelbtą 2025-11-26 konsultacinę išvadą. Parodė, kad tos nuotraukos negalėjo matyti. Savo išvados 4 punktą rašė vertindamas radiologo aprašymą. Reikėtų vertinti abi rentgeno nuotraukas ir duoti radiologui peržiūrėti. Dėl aplinkybės, kad pirminės apžiūros metu padarytų nuotraukų lūžių nesimato, o vėliau jie išryškėja, tai visaip būna. Rentgeno aparatų galingumai skiriasi, todėl vienos nuotraukos gali būti ryškesnės už kitas.

6. Liudytojas R. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis kartu su žmona ir vaiku važiavo iš Senamiesčio pusės link Žvėryno, pervažiavus tiltą sustojo, nes jam tuo metu degė raudona šviesa. Neatsimena gatvės ir įvykio datos. Stovėdamas prie raudono šviesoforo iš šono pamatė G. automobilį ir nukentėjusiąją, kuri buvo maždaug vidury sankryžos kertant gatvę. G. buvo išlipusi iš mašinos ir stovėdama kartu su nukentėjusiąja apie kažką kalbėjo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo toliau. Po įvykio paskambino G. paklausti dėl šios situacijos. Judviejų pokalbio detalių neprisimena, G. tiesiog pasakojo apie avariją, tačiau nepamena, ką konkrečiai kalbėjo. Tuo metu viską atsiminė geriau, todėl jo surašytame paaiškinime policijai yra tikslesnė informacija. Jis pačio įvykio nematė.

7. Iš ROIK įvykio kortelės ir 2024-05-10 tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-05-11 apie 7.30 val. iš RVUL ligoninės gautas pranešimas dėl eismo įvykio metu nukentėjusios pėsčiosios. Pėsčioji L. K. paaiškino, kad 2024-05-10 apie 17.30 val. (Teismo pastaba. Tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta data 2024-05-11) ėjo Vytauto g. ir, kaip pati teigia, degant žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui kirto važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją ties Liubarto g. Pirmąją važiuojamąją dalį, kur automobiliai atvažiuoja nuo Liubarto tilto, ji praėjo. Tada kertant kitą važiuojamąją dalį, automobilis :Land Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris atvažiavo iš Vytauto g., partrenkė pėsčiąją. L. K. nukrito, negalėjo atsikelti, nes sunkiai susižalojo koją. Moteris, kuri vairavo minėtą automobilį, išlipo, pasiūlė kviesti policiją, tačiau L. K. teigė, jog buvo pasimetusi, nesuprato situacijos rimtumo. Vairuotoja skubino, sakė, kad yra su vaiku ir nori išvažiuoti. L. K. jai pasakė, kad palauks savo sūnaus ir važiuos į ligoninę. L. K. nuvyko į ligoninę savarankiškai, kur jai diagnozuotas dešinio Kelio sumušimas (t. 1, b. l. 22-23).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 291/2025 (01) nurodyta, kad remiantis L. K. medicinos dokumentų duomenimis pateikta išvada, kad:

8.1. L. K. nustatytas dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais būkais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į UAB „SK I. M. D. C.“ 2024-06-11;

8.2. sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

8.3. sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

8.4. neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje minimos avarijos metu;

8.5. objektyvių duomenų, nurodančių kad L. K. be dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio buvo padaryti ir kiti sužalojimai, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra (t. 1, b. l. 47-19.

9. Vaizdo įraše ir jo 2024-07-12 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėtas 2024-05-10 dienos vaizdo įrašas „Video_58249977“. Vaizdo įraše užfiksuota vaizdo įrašo data ir laikas nuo 2024-05-10, 17:44:13, iki 2024-05-10, 18:11:02, ir kameros pavadinimas „Liubarto tiltas“. Vaizdo fiksavimo kamera yra įrengta lauko teritorijoje, priešais sankryžą ir Liubarto tiltą. Užfiksuota, kad per sankryžą važiuoja tamsiai pilkos spalvos automobilis „Land Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiuoja link Liubarto tilto per sankryžą, o per gatvę eina nukentėjusioji (vilkinti juodos spalvos paltą, juodos spalvos kepurę ir tamsios spalvos kelnes). Einančiai moteriai dega žalias šviesoforo signalas. Matyti, kad automobilis partrenkia moterį ir sustoja. Tada vaizdo įrašo laiku 17:44:22 val., iš automobilio išlipa kaltinamoji (vilkinti juodos spalvos striukę, po apačia šviesios spalvos marškinėlius ir mėlynos spalvos kelnes). Kaltinamoji nueina prie partrenktos moters ir kalbasi. Tada 17:45:00 val. persistato automobilį prie šaligatvio, tuo metu partrenkta moteris nueina prie šaligatvio. Kaltinamoji prieina prie partrenktos moters ir kalbasi. Tada 17:52:54 val. kaltinamoji išvažiuoja. 18:08:39 val. prie partrenktos moters atvažiuoja automobilis, ją pasiima ir išvažiuoja. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas kaltinamosios automobilis ir pėsčiųjų perėją kertanti nukentėjusioji (t. 1, b. l. 56-58).

10. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-07-08 specialisto išvadoje Nr. 11-532 (25) nurodyta, kad:

10.1. eismo įvykio mechanizmas buvo toks: Vytauto g. – Liubarto g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje pėsčioji įžengė nuo saugumo salelės į važiuojamąją dalį, kai jos judėjimo krypčiai švietė žalias šviesoforo signalas. Pėsčioji judėjo kryptimi link J. I. K. g. Pėsčiajai iš dešinės apytiksliai 20 km/h greičiu nuo Vytauto g. į kairę link J. J. g. judėjo automobilis „Land Rover Discovery“. Automobilis „Land Rover Discovery“ priekine dalimi, labiau dešine puse, susidūrė su pėsčiąja, kai šviesoforas reguliuojantis eismą pėsčiajam švietė žalią mirksintį signalą. Po pėsčiosios partrenkimo automobilis buvo sustabdytas. Pėsčioji po eismo įvykio pasitraukė ant šaligatvio;

10.2. pėsčiosios partrenkimo momentu šviesoforas, kuris reguliavo eismą automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos judėjimo kryptimi ir šviesoforas, kuris reguliavo eismą pėsčiajai, signalizavo žalią mirksintį signalą. Pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį nuo saugumo salelės momentu šviesoforas, kuris reguliavo eismą automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos judėjimo kryptimi ir šviesoforas, kuris reguliavo eismą pėsčiajai, švietė žalią signalą;

10.3. automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos veiksmai, – šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje sukdama į kairę nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptimi švietė žalias šviesoforo signalas, ir ją partrenkė, kai šviesoforas reguliuojantis eismą pėsčiajai švietė žalią mirksintį signalą, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nėra pagrindo teigti, kad pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 94-98).

13. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą.

14. Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta per pėsčiųjų perėją ėjusi nukentėjusioji L. K.. L. K. ėjo pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui. Partrenkta buvo G. B.-S. vairuojamu automobiliu. Šio eismo įvykio metu L. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šios aplinkybės nustatytos G. B.-S. visišku prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, vaizdo įrašu ir jo 2024-07-12 apžiūros protokolu su fotolentele, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-07-08 specialisto išvada Nr. 11-532 (25), kuri patvirtina, kad būtent automobilio „Land Rover Discovery“ vairuotojos veiksmai, kai ji šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje sukdama į kairę nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptimi švietė žalias šviesoforo signalas, ir ją partrenkė, kai šviesoforas reguliuojantis eismą pėsčiajai švietė žalią mirksintį signalą, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; kad pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti.

15. Tai, kad dėl eismo įvykio L. K. lūžo dešinio gaktikaulio viršutinė šaka, kuris, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 291/2025 (01), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į UAB „SK I. M. D. C.“ 2024-06-11. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad specialistui apžiūrai nebuvo pateikta pirma UAB „SK I. M. D. C.“ dalyta fotonuotrauka, todėl gynyba kėlė klausimą, ar tikrai lūžis padarytas eismo įvykio metu. Nukentėjusioji teismui pateikė dvi rentgeno/kompiuterinės tomogramos nuotraukas, darytas medicinos diagnostikos ir gydymo centre „H.“, patvirtino, kad po eismo įvykio kitų trauminių poveikių neturėjo, nes laikėsi gulėjimo režimo. Pirma nuotrauka daryta 2024-05-20 (10 dienų po įvykio), antra – 2024-06-11. Gynyba susipažinusi su nuotraukų turiniu sutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad kilo kaltinime nurodytos ir specialisto išvadoje nurodytos pasekmės — nukentėjusiosios dubens kaulų lūžis — kurios priežastiniu ryšiu susijusios su autoįvykiu. Abu teisme apklausti specialistai patvirtino, kad pirminės apžiūros metu, nesant kaulų poslinkio, lūžio gydytojai gali nepamatyti.

16. Šiuo atveju KET reikalavimai pažeisti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltinamoji vairuodama ir sukdama į kairę nebuvo pakankamai atidi, kaip pati teisme parodė, jog koncentravosi į priešpriešinį eismą ir dėl to per pėsčiųjų perėją einančios nukentėjusiosios nematė, nematė, koks šviesoforo signalas degė nukentėjusiajai. Taigi, nors nukentėjusioji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau būdama vairuotoja, sukdama į kairę ir kirsdama pėsčiųjų perėją, stebint pagrinde ne perėją, o priepriešinį automobilių eismą, galėjo ir turėjo numatyti, kad perėja, degant pėstiesiems žaliam šviesoforo signalui, eis pėstieji. Taigi būtent dėl kaltinamosios pažeistas KET 27 punkto reikalavimas buvo eismo įvykio būtinoji sąlyga ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su kilusiais padariniais, o būtent, nukentėjusiosios L. K. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vairavusiam asmeniui, sulėkusiam eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, atsakomybė nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.

19. Pagal BK 38 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.