Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1007-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
1-1007-743/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39515-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
I. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1007-743/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39515-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­publikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2017 m. lapkričio 10 d. Lazdijų rajo­no apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 48 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio (1 807,68 eurų) bauda; bauda nesu­mo­­kė­ta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis I. A. 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas aps­vai­gęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplin­ko­je prieš savo artimą giminaitį bei šeimos narį – brolį R. K., kuriam kilusio konflikto metu du kartus peiliu įpjovė į dešinę ranką, tuo padarydamas dešinio riešo ir dešinės alkūnės srities pjau­tines žaizdas, tuo nukentėjusiajam R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. A., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kal­­­­tę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu R. K., motina ir jos sutuoktiniu. 2018 m. rugpjūčio 16 d. su broliu R. pas draugą dirbo ūkio darbus, po to išgėrė alaus ir parėjo namo. Namuose su broliu išgėrė dar litrą degtinės. Bro­­lis pradėjo tėvus vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, to­dėl jis lie­­­­pė jam apsi­ra­minti. Po to jis kepė kotletus, o brolis priėjęs kažką pasakė apie ėdimą, lyg, kad jis per daug valgo, pavadino jį gaidžiu. Jis norėjo suduoti broliui smūgį, tačiau jis smūgio iš­ven­­gė ir tuo­­­­­met sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Jis pajautė fizinį skausmą, tačiau šis skausmas buvo trum­palaikis, truko apie keletą minučių, išorinių sužalojimų neliko, dėl šio smūgio broliui pretenzijų ne­tu­­ri. Būdamas virtuvėje jis turėjo peilį, oranžine rankena. Sudavęs jam smūgį brolis nuėjo žiūrėti tele­­­­­vizoriaus. Tuomet jis, priėjęs prie brolio, sugriebė jį ir abu, nugriuvę ant grindų, pradėjo galy­­­­­­­­nėtis. Jam brolis smūgių galy­­nėjimosi metu nesudavė. Jis brolį nuo savęs nusistūmė ir dešinėje ran­­­koje turėtu peiliu įpjovė jam į ranką, kurią tiksliai negali pasakyti, nes dėl girtumo nepamena. Dau­­­giau nieko broliui nedarė. Tuoj prie jų atėjo mama D. K. ir liepė greičiau kviesti grei­­tąją medicinos pagalbą, nes R. kraujavo ranka. Pamatęs, kad R. iš dešinės rankos inten­­­­syviai bėga kraujas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir aprišo žaizdas. Suvokia, kad pjau­­­ti­nės žaizdos brolio rankoje atsirado dėl jo kaltės, nes jis, būdamas neblaivus, rankoje turėtu peiliu įpjo­­­vė broliui į ranką. Abu su broliu buvo neblaivūs. Kitą dieną brolio atsiprašė, brolis jam atlei­do. Bu­vo nuteistas 1 807,68 eurų bauda už automobilio vaira­vi­­mą, būnant neblaiviam, tačiau baudos nesu­­mokėjo, nes neturi pinigų. Dėl nusikalstamos veikos gai­lisi (b. l. 86–87, 93–94).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl smur­­­­­to artimoje aplinkoje fakto (b. l. 1, 35–38), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. ank­­sti ryte, pagal pranešimą nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 23 val. 30 min. gyvenamojo namo kam­ba­­­ry­­je I. A. peiliu dvejose vietose perpjovė dešinę ranką broliui R. K.. Padarytos dvi pjautinės žaizdos. I. A. paaiškino, kad tarp jo ir brolio R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jį pavadino gaidžiu, dėl to jis dūrė du kartus peiliu broliui į dešinę ran­­ką;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 17–24), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo virtuvėje, dešinėje pusėje sto­­vi šviesios spalvos medinė spintelė, ant kurios padėtas peilis oranžine rankena, ant peilio gele­žtės ma­­tosi raudonos spalvos pėdsakas, panašus į kraujo. Patalpos, skiriančios vir­tu­­vę nuo miegamojo, kai­­rėje pusėje stovi metalinis kibiras, prie jo, ant grindų yra raudonos spal­vos dėmė, galimai krau­jo. Ši dėmė tęsiasi nuo įėjimo į miegamąjį kambarį iki minėto metalinio kibi­ro. Dėmės skersmuo yra 1,5 metro;

- daiktų apžiūros protokolu (b. l. 26–30), kuriuo apžiūrėtas įvykio vietos paimtas oranžinės spal­­vos, plastmasine rankena peilis. Peilio geležtės ilgis 9 cm, rankenos – 11,5 cm. Nuo peilio kak­le­lio briaunos 1,8 cm atstumu yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo, kurios skersmuo 2,5 cm; ant rankenos – 1,5 cm skersmens raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo;

- policijos pareigūno tarnybinius pranešimu dėl blaivumo patikrinimo (b. l. 39), kuriame nuro­dyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. įvykyje dėl smurto artimoje aplinkoje alkoholio kiekio ma­tuo­k­­liu 2.53 val. I. A., nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, o R. K. 2.58 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada G 791/2018 (06) (b. l. 58), kurioje nurodyta, kad R. K. kliniškai nustatyta dešinio riešo ir deši­nės alkūnės srities pjautinės žaizdos. Sužalojimai padaryti veikiant aštriu, pjaunančio tipo, žalo­jan­čiu daiktu; dviem trauminiais poveikiais; galėjo būti padaryti artimu vienas kitam laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl pada­ry­­­tų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

- I. A.ir R. K. asmens duomenų pažymomis (b. l. 101, 102), iš kurių matyti, kad jų abiejų motina yra D. K., gimusi (duomenys neskelbtini) dėl to jie abu yra broliai;

- nukentėjusiojo R. K. parodymais (b. l. 42–43, 47–48), kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu I. A., motina D. K. ir tė­vu J. K.. 2018 m. rugpjūčio 16 d. pas kaimyną pjovė žolę, kaimynas davė alaus ir deg­­­­tinės. Su broliu I. išgėrė du butelius alaus ir 0,7 litro degtinės, jautėsi aps­vai­gę. Apie 19.55 val. abu su broliu grįžo namo. Apie 21.30 val. brolis nuėjo į virtuvę šildytis val­gyt, o jis tuo metu žiūrėjo televizorių. Pamatęs, kad brolis darosi valgyt, jis jam pasakė: „vėl daraisi val­­gyt, gai­dys, dar nepriėdęs“. Pasakė tik dėl to, kad brolis valgė išgertuvių metu pas kaimyną ir dar ruo­­­šėsi val­­gyti namie, todėl jam pasirodė keista. Greičiausiai broliui I. nepatiko, kad jis jį pava­­dino „gai­­džiu“, jis, priėjęs prie jo, norėjo suduoti jam kumščiu, tačiau jis smūgio išvengė ir kum­š­čiu suda­vė vieną kartą broliui į veidą, norėdamas apsiginti. Po šio smūgio brolis suėmė jį rankomis už marškinėlių ir pasiguldė ant grindų. Besigalynėdamas brolis I. jį nuo savęs ran­ka nusistū­mė, gulėdamas šalia iš kažkur išsitraukė peilį oranžinės spalvos rankena ir laikydamas jį dešinėje ran­­­koje jam du kartus įpjovė į dešinę ranką, netoli delno ir ties alkūnės sulenkimu. Pjautinės žaizdos bu­vo gilios, iš karto pradėjo gausiai bėgti kraujas. Brolis, pamatęs, kad jam labai bėga krau­­jas, iš­kvie­­­tė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Šis konfliktas įvyko miegamajame. Po konf­lik­to bro­lis peilį padėjo virtuvėje ant šviesios, medinės spintelės. Jį greitoji medicinos pagalba pri­s­ta­­tė į Laz­di­jų ligoninės priėmimo skyrių, kur susiuvo žaizdas. Konfliktą matė jų mama D. K., kuri konflikto metu rėkė, kad jie baigtų konfliktuoti. Broliui civilinio ieškinio nei dabar, nei ateityje nereikš. Tačiau nori, kad jis atsakytų įstatymo numatyta tvarka;

- liudytojos D. K. parodymais (b. l. 65–66), kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 20–21 val. į namus, esančius(duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnūs R. K. ir I. A., abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido aitrus alko­ho­­lio kva­pas. Abu sūnūs gyvena kartu su ja. R. nuėjo žiūrėti televizoriaus, o I. nuė­jo į vir­­­tuvę gamintis valgyti. Kiek girdėjo, R. lyg pavadino I. „gaidžiu“, dėl ko, nežino, vie­nas kitą jie taip dažnai vadina, išgėrę vartoja necenzūrinius žodžius. Girdė­jo riksmus, kad jie pyks­ta­si, konfliktuoja, tačiau per daug dėmesio į tai nekreipė. Po to atsisu­ku­si į juos pamatė, kad R. iš rankos bėga kraujas. Matė, kad R. nuėjo į virtuvę, o I., galimai išsi­gan­dęs, kad brolis kraujuoja, paskambino į greitąją medicinos pagalbą ir policiją, nes R. pasi­da­­rė silpna. At­vy­kę policijos pareigūnai išsivežė I., o greitoji medicinos pagalba išsivežė R. Jų kon­­f­­liktas galėjo įvykti apie 22.30–23 val. Peilį, kuriuo sužalojo R., matė virtuvėje ant spin­te­lės, jis buvo oranžinės spalvos rankena, ant jo matėsi kraujas. Rugpjūčio 17 d. apie 7 val. paskam­bi­no I. ir paklausė kas įvyko, nes jis nieko neatsiminė. Ji paaiš­ki­no, kad jį išvežė, o R. sutvar­styta ranka grįžo namo. I. dar pasakė, kad jis yra Lazdijų po­li­­cijoje ir jį veža į Alytų. Pa­ties konflikto ji nematė, pamatė tik kai R. iš dešinės rankos pra­dė­jo bėgti kraujas.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad I. A.kaltė pada­rius jam inkri­minuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas pa­da­rė nukentėjusiajam savo artimam giminaičiui – broliui nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiks­mai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kalti­na­ma­jam viešųjų darbų bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 129–131, 133).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistas, bausmės neatlikęs (baudos nesumo­kė­jęs), teistumas neiš­ny­kęs (b. l. 103–104, 105–108), baustas admi­­nis­tracine tvarka (b. l. 109–118), ne­dir­ba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 118, 119), psichikos ir priklausomybių ligų registruose ne­įra­šytas (b. l. 122), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad gyvena su tė­vais ir broliu, nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra ga­vu­si (b. l. 125).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunki­nančios aplin­ky­bės, kad nusikalstamą veiką pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusi­kal­s­ta­mos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir pro­ku­­ro­rė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakteri­zuo­jan­čius duo­me­nis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kalti­­na­ma­sis, ir nu­kentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad proku­ro­rės siūloma bausmė – viešie­ji dar­­bai, kurių trukmė nustatytina di­­desnė nei vidur­­kis (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama baus­mė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų da­ry­mo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis pri­si­­pa­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama baus­mė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama bausmė subendrintina su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pa­skirta ir neatlikta bausme – 48 MGL dydžio (1 807,68 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­ti­­na baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (to­liau – BPK) 139 straip­snio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis – saugo­­­mas Aly­taus apskri­ties vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate (b. l. 32, 34), – su­nai­­­kintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straip­s­nio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams vie­šųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, I. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paski­riant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Lazdijų ra­jo­no apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pa­skirta ir neatlikta bausme – 48 MGL dydžio (1 807,68 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir nustatyti galutinę suben­drintą bau­s­mę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) va­lan­­­dų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui, ir 48 MGL dy­džio (1 807,68 eurų) baudą.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, I. A. išbūtą lai­ki­­name su­lai­ky­me 2018 m. rugpjūčio 17 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį – saugo­­­mą Aly­taus aps­kri­­ties vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, – sunai­­kinti.

Išaiškinti I. A., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešų­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­ty­tą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti I. A., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams pra­šy­mą reika­laudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­tei­sėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė