- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-138-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Kategorijos
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.2.1.4.2Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (BPK 168 str. 1 d.)
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo K. V. (K. V.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
K. V. 2009-05-04 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su skundu dėl Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato tyrėjos L.Misevičienės atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo 10000 litų vertės turto grobimo ir pasisavinimo. K. V. taip pat prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato pareigūnų G.Mačiulaičio ir L.Misevičienės padarytos žalos Lietuvos valstybei, policijos darbuotojų vardo diskreditavimo ir nusikalstamų veikų dangstymo.
Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros prokurorės I.Guobytės 2009-05-12 nutarimu atmestas K. V. skundas dėl policijos komisariato tyrėjos L. Misevičienės atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi K. V. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-05-12 nutarimo netenkintas.
Šalies argumentai
Skundu K. V. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiais veiksmais teisėsaugos organai parodė savo nenorą nustatyti tikrąsias aplinkybes. Nurodo, kad iš surinktų duomenų akivaizdžiai jau yra nustatyta, kad bendrijos pirmininkas J. G., neturėdamas jokio teisėto pagrindo, nulaužė jam priklausančią sandėliuko spyną ir įdėjo naują. Tokie veiksmai yra savavališki ir nusikalstami. Iki šiol pirmininkas raktų nuo rūsio neduoda. Visa tai tęsiasi nuo 2007 metų, todėl jis negali naudotis savo sandėliuku. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad tarp jo ir bendrijos pirmininko susiklostė civiliniai santykiai, nes vagystė iš negyvenamosios patalpos yra nusikalstama veika. Nurodyti, koks turtas yra pavogtas, jis negali, nes negali įeiti ir apžiūrėti savo turto, įvertinti padarytą žalą. Mano, kad J. G. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, kadangi jis, užimdamas pirmininko pareigas, piktnaudžiauja savo padėtimi ir nesiskaito su žmonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
K. V. nurodo, kad jis negali patekti į sandėliuką nuo 2007 m., tačiau tokia jo nurodyta aplinkybė nepatvirtina esant grobimo požymių. Kadangi K. V. negali patvirtinti, kad iš jo sandėliuko tikrai buvo pagrobtas turtas – jis tik daro prielaidą, spėjimą apie pagrobtą turtą. Įsibrovimo į tokias patalpas požymių nėra, duomenų apie pagrobtą ar kitokiu būdu užvaldytą K. V. turtą taip pat nėra, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.
Atitinkamai apylinkės teismas teisingai nurodė, kad tarp K. V. ir bendrijos pirmininko yra civiliniai teisiniai santykiai dėl sandėliuko naudojimosi, todėl spręstini civilinio proceso tvarka. Taigi ginčai dėl sandėliuko naudojimosi savaime negali būti vertinami kaip nusikalstami ar turintys nusikalstamos veikos požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tai yra imperatyvi norma, kad skunde, pareiškime ar pranešime turi būti nurodyti bent minimalūs nusikaltimo požymiai. Tuo tarpu K. V. skunde nėra nurodyti bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, o atitinkamai nurodyti spėjimai dėl galbūt pagrobto turto iš jo sandėliuko ir šiuos veiksmus įvardijant kaip nusikalstamus. Tuo tarpu Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos tiria pareiškimus ir pradeda ikiteisminį tyrimą pagal spėjimus. Konkrečiu nagrinėjamu atveju pagal spėjimą apie galbūt pagrobtą turtą.
BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Esant bent vienam numatytam procesiniui pagrindui, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakoma. Tiek prokuratūros nutarime, tiek skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad K. V. nenurodė nusikaltimo požymių, todėl atitinkamai priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Esant minėtoms aplinkybėms apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.