Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-25 · Byla Nr. ATP-965-312/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
ATP-965-312/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Administracinė byla Nr. ATP-965/2014Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-05282-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 53; 7.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo netenkintas J. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. nubaustas administracine nuobauda – 4000,00 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 17 d., apie 17.54 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,63 promilių girtumas, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir metrologines sąlygas, slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris po susidūrimo dar atsitrenkė į kitą aikštelėje stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai.

Šalies argumentai

J. R. 2014 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. nutarimu J. R. prašymo netenkino. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad patenkinus tokį prašymą, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimą ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, priimti nutartį - sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą visam likusiam laikotarpiui ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones nuo nutarties paskelbimo momento.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog, pirma, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. taikymui nereikalingos jokios išskirtinės aplinkybės, kurias vertinant būtų galima daryti išvadą, kad nuobaudos tikslai pasiekti, minėto straipsnio nuostatos nėra taikomos išimtinais atvejais, šio straipsnio taikymas nesiejamas su išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai (pvz., 2014 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-466-245/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Antra, nubaustajam pritaikytos poveikio priemonės buvo efektyvios, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos auklėjamieji tikslai pasiekti, nes jis suvokė atsakomybės neišvengiamumą, pasmerkė savo poelgį, prarado darbą, patyrė gėdą dirbdamas viešuosius darbus, negalėjo ir vis dar negali vežioti sergančio uošvio į gydymo įstaigas, dėl ko jis priverstas naudotis taksi paslaugomis arba prašyti kaimynų pagalbos, kas sąlygoja dar didesnes šeimos išlaidas, nubaustasis patiria daugybę suvaržymų savo kasdieniniame gyvenime, negali užsiimti žemės ūkio darbais, papildomai patiria išlaidas bei įvairius suvaržymus. Teismas nenurodė jokių motyvuotų argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jam taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis nepadarė reikiamos įtakos ir, kad nuobaudos tikslai gali buti pasiekti tik praėjus pilnam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Teismas, priimdamas nutarimą, nieko neužsiminė apie tai, ar pasiekti ar ne Lietuvos ATPK 20 str. numatyti tikslai.

Trečia, pirmosios instancijos teismas, savo sprendime netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino tik formaliai nurodė, kad buvo įvykdytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Padaryto pažeidimo pobūdis, pavojingumas jau buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarime, kuriuo nubaustajam už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta nuobauda atitinkamo straipsnio sankcijos ribose. Paminėtos aplinkybės neturėtų būti vertinamos dar kartą ir jomis neturėtų būti grindžiamas neigiamas sprendimas. Be to, ATPK neišskiria pavojingų pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas.

Ketvirta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 str. taikymo/netaikymo, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Teismas visiškai nenurodė, koks nubaustojo elgesys ar požiūris po nuobaudos paskyrimo, ar netgi iki pažeidimo padarymo, sąlygoja poreikį netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino.

Penkta, netinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, kad praradęs teisę vairuoti, nubaustasis prarado pragyvenimo šaltinį, nes net trisdešimt septynerius metus dirbo autobuso vairuotoju. Pažeidimą padarė būdamas 58 metų, tad būdamas vyresnio amžiaus, turėdamas išimtinai tik profesionalaus vairuotojo patirtį ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, yra nekonkurencingas darbo rinkoje. Teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma pagrindine aplinkybe, kurios pagrindu turi būti trumpinamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tačiau esant ir visai eilei kitų aplinkybių, duodančių pagrindo taikyti ATPK 329 str. nuostatą, ši aplinkybė taip pat vertintina kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis. Nubaustasis savo prašymą teismui, sutrumpinti administracinės nuobaudos terminą, grindė ne vien tik ta aplinkybe, kad administracinė nuobauda jam turi būti sutrumpinta dėl darbinių funkcijų vykdymo reikalingumo. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo apeliacine tvarka ir jo įgaliojimai žemesnių teismų sprendimų atžvilgiu buvo šiek tiek kitokie. Visose pirmosios instancijos teismo paminėtose nutartyse pažeidėjai prašė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesne nuobaudą nei įstatyme nustatyta, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonės. Todėl teismo nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui.

Žemesnės instancijos teismas

Šešta, teismas nesivadovavo formuojama praktika tokiose bylose kaip Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-211-366/2014, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-330-350/2013, nes dėl faktinių aplinkybių panašumo jos gali būti laikomos precedentu šiai bylai.

Septinta, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nubaustojo vairavimo stažas yra trisdešimt aštuoneri metai ir jis nė karto nebuvo baustas ne tik už KET pažeidimus, nebuvo padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo. Jis eilę metų drausmingai vairavo transporto priemones, niekada nebuvo baustas už jokius teisės pažeidimus, o tai byloja apie jo drausmingumą ir yra išskirtinė aplinkybė (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-242-366-2012), nes dirbant vairuotojo darbą, padaryti KET pažeidimą yra tikrai didesnė tikimybė, nei automobilį vairuojant savo poreikių tenkinimui. Padaryto pažeidimo pobūdis, pavojingumas yra tik vienos iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama ypač atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju yra rimtas ir pagrįstas pagrindas tikėti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų kaip ir iki šio pažeidimo.

Aštunta, teismas nepagristai nevertino, kad nubaustojo uošvio sveikata labai pablogėjo. Pensinio amžiaus ir silpnos sveikatos uošvis gyvena su nubaustuoju. Dėl diagnozuotų ligų, uošviui yra smarkiai sutrikusi atmintis, kraujotakos sistema, savarankiškas judėjimas. Kito asmens, be nubaustojo, kuris galėtų juo pasirūpinti nuvežant į gydymo bei reabilitacijos įstaigas - nėra. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo nubaustasis kritiniais atvejais naudojasi kaimynų ar pažįstamų pagalba, arba kviečia greitąją pagalbą. Dėl to uošvis dar labiau pergyvena, stresuoja, sveikata dar labiau blogėja. Teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas sergančių šeimos narių poreikių tenkinimui yra tik viena iš nubaustojo nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos terminą. Teismai pripažįsta ir šeimoje susiklosčiusias įvairias aplinkybes tokiomis, kurios sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 str.

Devinta, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nubaustasis negali užsiimti ūkininkavimu turimame žemės sklype, nes nuvykimas į sodą ir grįžimas yra labai apsunkintas, kadangi jis yra nutolęs nemažu atstumu nuo gyvenamosios vietos.

Dešimta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nubaustasis charakterizuojamas teigiamai tiek darbdavio, tiek (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno. Po kurio laiko jam vėl pavyko įsidarbinti, nors ir daug mažiau apmokamame darbe. Šios aplinkybės yra svarbios ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, į jas būtina atsižvelgti.

Vienuolikta, nubaustasis teigia, kad visiškai pripažino, pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Padarytu pažeidimu nesididžiuoja ir jį vertina kaip netinkamą, neatsakingą poelgį. Kaip matyti iš bylos duomenų, jo parodymai ir paaiškinimai nuo pat pažeidimo padarymo momento buvo nuoseklūs ir nekintantys per visą tyrimo ir nagrinėjimo laiką, tiek dėl išgerto alkoholio, tiek dėl aplinkybių dėl ko įvyko šis svetimo turto apgadinimas. Jis nesiekė išsisukinėti ar kitais būdais lengvinti savo teisinę padėtį, netrukdė greitai išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, kas rodo jo sąžiningumą. Nurodo, kad nėra padaręs jokių kitų KET pažeidimų, todėl teismas išvadą dėl nuobaudos tikslų pasiekimo turėjo padaryti tik išsamiai išnagrinėjęs konkretų atvejį, o ne apskritai KET pažeidimus Lietuvoje. Nubaustasis nėra piktybiškas pažeidėjas, o pažeidimas, dėl kurio skirta nagrinėjama nuobauda, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus kitas jį apibūdinančias aplinkybes ir vadovaujantis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo, protingumo kriterijais, proporcingumo principu, yra pagrindo išvadai, kad pakankamai ilgai taikoma nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Nagrinėjamu atveju, administracinės nuobaudos tikslai yra tikrai pasiekti pilnai ir, pasiekus administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nebetikslinga ir toliau taikyti sankciją, šiuo atveju, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio pažeidimo bylos medžiaga, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. J. R. įvykdė visus nurodytus reikalavimus, todėl egzistuoja formalus pagrindas jo atžvilgiu taikyti nurodytą įstatymo nuostatą.

Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Akcentuotina ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3994/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Pažymėtina, jog J. R. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti net trys automobiliai. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka nubaustojo padaryta veika nesibaigė nelaime, sukėlusia žmonių sveikatos sužalojimą ar mirtį, kurios padariniai galėjo būti neatitaisomi. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumo laipsnis (1,63 promilės) keturis kartus viršijo leistiną maksimalią normą. Nepaisant to, pažeidėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimu, buvo paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta nuobauda. Akcentuotina ir tai, kad praeityje apeliantas yra baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies, nors ir padarytus esant blaiviam, pažeidimus. Iš 2012 m. gruodžio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti, kad 2006 m. spalio 19 d. J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 2012 m. lapkričio 8 d. – nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 15 d., 10.42 val. vairavo automobilį kur leistinas greitis 50 km/h, važiavo 73 km/h ir viršijo leistiną greitį 23 km/h. Minėta nuobauda galiojo 2012 m. gruodžio 17 d., t. y. pažeidimo, už kurį J. R. yra nubaustas, padarymo metu. Paskirtos nuobaudos, t. y. baudos, J. R. nuo naujo šiurkštaus KET pažeidimo neatgrasė. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, rodo, kad asmuo atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas per trisdešimt aštuonerius metus yra padaręs vieną administracinį teisės pažeidimą, yra visiškai nepagrįstas, kadangi jį paneigia administracinio pažeidimo byloje esanti medžiaga (b. l. 14). Tai, kad apeliantas atidirbo jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimu vietoje 4000,00 Lt dydžio baudos paskirtus 200 valandų trukmės viešuosius darbus, bei atlygino savo neteisėtais veiksmais kitų automobilių savininkams padarytą žalą, laikytina privalomu pažeidimą padariusio ir nubausto, bei žalą kitam asmeniui padariusio asmens elgesiu, o ne aplinkybe, besąlygiškai lemiančia Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. taikymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nubaustasis skunde nurodo išimtinai tik tuos teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankūs sprendimai, nors teismų praktikoje yra pakankamai daug atvejų, kai net esant panašiai į nagrinėjamą situacijai, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatos pažeidėjų atžvilgiu netaikytos (pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. N575-4714/2011, Vilniaus apygardos teismo 2014 m sausio 6 d. nutartis byloje Nr. ATP-66-256/2014 ir kt.). Teisės doktrinoje buvo ne kartą pasisakyta, jog teismų precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kuriomis turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodomose bylose, ne visos faktinės aplinkybės buvo vienodos nagrinėjamai situacijai, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo jomis vadovautis kaip precedentais (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-330-350/2013, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-330-366/2012).

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad J. R. atgavus teisę vairuoti, jis galėtų vėl dirbti vairuotoju ir pagerinti savo materialinę padėtį, rūpintis sergančiu uošviu, dirbti turimą žemės sklypą, nelaikytinos pakankamomis pripažinti, jog apelianto atžvilgiu yra pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų neseka išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., buvo pasiekti, todėl J. R. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad paskirta administracinė nuobauda neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo ir jo šeimos narių patiriami finansiniai ir buitiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. R. skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė