Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-02-28 · Administracinė byla Nr. A-3366-415/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
A-3366-415/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02850-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Audrius Bakaveckas, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
Y. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3366-415/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02850-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Y. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (15/5-7)-11U-1177(01254) (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. lapkričio 8 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „LMInvestgroup“, kuri ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo išdavimo, vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, kurioje įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą laiką dirba įstatymo reikalavimus atitinkantys asmenys, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur pareiškėjo investuotos lėšos ir jam priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 dalis įstatinio kapitalo, t. y. pareiškėjas atitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas gyventi), kadangi pareiškėjas ir UAB „LMInvestgroup“ neatitinka Įstatymo nustatytų reikalavimų dėl darbuotojų skaičiaus.Pareiškėjo teigimu, nuo Leidimo gyventi išdavimo nesikeitė nei viena iš Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas skubos tvarka apie tai turėjo pranešti. Pareiškėjas nepažeidė Įstatyme įtvirtintos duomenų pateikimo pareigos. Pareiškėjui išduotas Leidimas gyventi galiojo iki 2017 m. lapkričio 8 d., todėl, remiantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 7³ punktu, užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bendra tvarka turi kreiptis ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams, o skubos tvarka – 1 mėnesiui iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius, skundžiamas Sprendimas priimtas nesuėjus nustatytam terminui kreiptis dėl Leidimo gyventi išdavimo nauju pagrindu.Pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu atitiko ir šiuo metu atitinka net du pagrindus, remiantis kuriais jis gali kreiptis dėl Leidimo gyventi išdavimo. Kreipimosi metu pareiškėjas buvo ne tik UAB „LMInvestgroup“ akcininkas, bet ir nuo 2014 m. buvo individualios įmonės savininku, kuri vėliau pertvarkyta į UAB „Performantis“, turinčią 28 000 Eur įstatinį kapitalą. Pareiškėjas yra vienintelis įmonės akcininkas. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu be pareiškėjo šioje įmonėje dirbo dar vienas darbuotojas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, jam mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro daugiau kaip dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Įmonė gauna pajamas iš veiklos informacinių technologijų srityje, kurią daugiausia sudaro klientų programinio kodo veikimo optimizavimo paslaugos. Bendrovė 2016 m. gavo 262 014 Eur pardavimo pajamų. Taigi skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną, pareiškėjas atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.Pažymėjo, kad UAB „Performantis“ šiuo metu kuria sportininkų treniruočių duomenų apdorojimo programą, kuri leistų sportininkams ir jų treneriams sekti sportininkų pažangą. Bendradarbiaudama su sportininkais dėl jų treniruočių duomenų, įmonė įsigijo brangų sportinį inventorių, kuriuo, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos narėmis, suteikia galimybę sportininkams neatlygintai naudotis, tuo prisidėdama prie sporto populiarinimo ir sportininkų pasirengimo tarptautinėms varžyboms. Pareiškėjas turi teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 8 d nutarimu Nr. 96 patvirtintu Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašu. UAB „Performantis“ teikia paslaugas informacinių technologijų srityje, pareiškėjas Baltarusijos universitete yra baigęs „Skaičiavimo mašinos, kompleksai, sistemos ir tinklai“ specialybės kursą. Sprendimas, kuriuo dėl trumpalaikių formalių priežasčių pareiškėjui panaikintas Leidimas gyventi, nesuteikiant galimybės per protingus terminus pašalinti priežastis, kurios sudarė pagrindą panaikinti Leidimą gyventi, ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, neišvykstant iš Lietuvos Respublikos, kurioje pareiškėjas gyvena ne tik aktyvų šeimyninį, darbinį bet ir visuomeninį gyvenimą, yra neproporcingas, neteisingas ir nesąžiningas pareiškėjo atžvilgiu.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 9 d. tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti Leidimą gyventi ir dokumentus dėl Leidimo gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui Leidimą gyventi dvejiems metams ir 2015 m. lapkričio 8 d. išdavė Leidimą gyventi, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. rugpjūčio 1 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą gyventi. Migracijos departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, Sprendime konstatavo, kad UAB „LMInvestgroup“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kadangi 2017 m. birželio 1 d. buvo atleisti visi trys bendrovės darbuotojai, o nuo 2017 m. birželio 2 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos bendrovėje nebuvo įdarbintas nei vienas darbuotojas, nes direktorius M. L. L. nuo 2017 m. birželio 2 d. buvo atleistas. Migracijos departamentas sprendė, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, veiklos nevykdo, kadangi joje nėra dirbančių asmenų. Atsakovas pažymėjo, kad visi trys Lietuvos Respublikos piliečiai pareiškėjo valdomoje įmonėje buvo įdarbinti 2017 m. rugsėjo 1-2 dienomis, t. y. vos keletas dienų prieš pareiškėjui kreipiantis su prašymu pakeisti Leidimą gyventi. Pareiškėjas ir jo valdoma UAB „LMInvestgroup“ nuo 2017 m. birželio 2 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos - 2017 m. rugpjūčio 1 d., tai sudaro 2 mėnesius, neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Priimant Sprendimą buvo vadovaujamasi ne Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2017 m. sausio 1 d., bet Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., todėl UAB „LMInvestgroup“ turėjo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjo teiginius, kad jis yra ir UAB „Performantis“ akcininkas, taip pat tai, kad jis teigia dirbantis aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, nagrinėjamos bylos kontekste vertino kaip nereikšmingus, nesudarančius pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi būtent teisėtos veiklos vykdymo UAB „LMInvestgroup“ pagrindu, kartu su 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymu pakeisti Leidimą gyventi pateikė dokumentus tik dėl veiklos vykdymo UAB „LMInvestgroup“. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo kreipęsis su prašymu išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi nei teisėtos veiklos vykdymo UAB „Performantis“, nei atvykimo dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagrindais. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisingas, tačiau net nenurodo jokių konkrečių priežasčių, kodėl UAB „LMInvestgroup“ nebuvo įdarbinta nė vieno darbuotojo (skunde formaliai nurodoma „dėl trumpalaikių formalių priežasčių“). Migracijos departamento nustatyti duomenys, įrodantys, kad pareiškėjas ir jo įmonė neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, buvo aiškūs ir nedviprasmiški, todėl šiuo atveju neiškilo būtinumas kreiptis į pareiškėją ir prašyti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Be to, ginčijamu sprendimu panaikintas Leidimas gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti puikiai žinomi. Pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolat sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek jo valdoma įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jam gali būti panaikintas Leidimas gyventi.Migracijos departamentas atsiliepime akcentavo, kad UAB „LMInvestgroup“ ne tik neatitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, tačiau neperveda priklausančių įmokų VSDF biudžetui (2017 m. liepos 28 d. duomenimis skola sudarė 1 038,13 Eur). Skola 2017 m. rugsėjo 21 d. duomenimis sudaro 1 294,94 Eur, mokestinė nepriemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis sudaro 107 Eur, šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis ir mokestinių prievolių. Taigi skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo Y. H. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB „LMInvestgroup“ dalyvis ir jo atvykimo tikslas yra darbas šioje bendrovėje, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „LMInvestgroup“ įstatus, akcijų pasirašymo sutartį, balansą, dokumentus apie bendrovės vykdomą veiklą, trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas, gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus. Pareiškėjo prašymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentą, kurio Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, 2015 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, o Migracijos valdyba 2015 m. lapkričio 8 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7378512, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 8 d.Migracijos departamentas, kilus pagrįstų įtarimų dėl bendrovės „LMInvestgroup“ veiklos Lietuvos Respublikoje, manydamas, kad pareiškėjas yra atvykęs kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės duomenis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad bendrovėje „LMInvestgroup“ nuo 2017 m. birželio 1 d. nėra dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kadangi nuo 2017 m. birželio 1 d. buvo atleisti visi trys bendrovės darbuotojai (D. J., O. K. ir D. L. (D. L.)), o nuo 2017 m. birželio 2 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos bendrovėje nebuvo įdarbinta nei vieno darbuotojo, nes 2017 m. birželio 2 d. buvo atleistas ir bendrovės direktorius M. L. L. (šis asmuo yra trečiosios šalies pilietis, turėjęs leidimą laikinai gyventi). Be to bendrovės skola VSD fondo biudžetui 2017 m. liepos 28 d. duomenimis sudarė 1 038,13 Eur, t. y. bendrovė nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. Migracijos departamentas sprendė, kad UAB „LMInvestgroup“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes šioje bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, įvertinęs bylos aplinkybes, atsakovo surinktą medžiagą, sprendė, kad UAB „LMInvestgroup“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, taigi bendrovė nevykdo jokios veiklos. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, o pareiškėjas, būdamas UAB „LMInvestgroup“ akcininkas, nepaisė teisės aktų nustatyto reikalavimo, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir tokiu būdu siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Akcentavo, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas iki šiol į Migracijos departamentą nesikreipė. Teismo vertinimu, skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 8 d.Teismas pareiškėjo argumentus, kad ginčo sprendimas priimtas jam nespėjus kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nauju pagrindu, vertino kaip nesusijusius su leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūra. Pažymėjo, kad atsakovas ginčo sprendime aiškiai argumentavo, su šiais argumentais sutiko ir teismas, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies imperatyvių reikalavimų, pagal kuriuos užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Todėl pasikeitus aplinkybėms (bendrovėje nuo 2017 m. birželio 1 d. neliko trijų dirbančių asmenų), dėl kurių buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas privalėjo informuoti atsakovą, tačiau pareiškėjas elgėsi pasyviai, nesikreipė su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, neinformavo kompetentingų migracijos institucijų apie tai, kad jo valdoma bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.Teismas pareiškėjo teiginius, kad yra UAB „Performantis“ akcininkas, dirbantis aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, vertino kaip teisiškai nereikšmingus šios bylos kontekste, kadangi pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „LMInvestgroup“ veiklos pagrindu, o atsakovas šiuo pagrindu buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi, todėl bendrovei neatitikus imperatyvių reikalavimų, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsakovas pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nebuvo kreipęsis su prašymu išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi nei dėl teisėtos veiklos vykdymo UAB „Performantis“, nei dėl atvykimo dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagrindais. Teismas sprendė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 8 d. prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi, apie jas jis privalėjo pranešti atsakovui ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu, kadangi UAB „LMInvestgroup“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų.Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir nurodė, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Teismas vertino, kad pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje, nes byloje surinkta įrodymų visuma (VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. birželio 1 d. nedirbo trys darbuotojai; 2017 m. birželio 2 d. atleistas bendrovės vadovas) leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos. Pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytos išvados. Leidimo gyventi panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus). Pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai, kurių neturėjo bei nevertino Departamentas priimdamas ginčo sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti šį sprendimą, nes sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką yra vertinamas pagal tuos dokumentus bei įrodymus, kuriuos atsakovas turėjo iki priimant ginčijamą sprendimą.Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad Departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, o Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybių, kada užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, sąrašas. Nagrinėjamu atveju, nesikeitė nei viena iš Įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas būtų turėjęs pranešti skubos tvarka, taigi jis Įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas nespėjus kreiptis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nauju pagrindu, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo teisę.Pareiškėjo teigimu, kitas pagrindas, kuriuo remdamasis jis turi teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra tas, kad jis dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Taigi Leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu egzistavo ir tebeegzistuoja ir kiti pagrindai, suteikiantys teisę pareiškėjui įgyti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl sprendimas, kuriuo dėl trumpalaikių formalių priežasčių pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesuteikiant galimybės per protingus terminus ištaisyti priežastis, lėmusias leidimo laikinai gyventi panaikinimą, ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, neišvykstant iš Lietuvos Respublikos, kurioje pareiškėjas gyvena aktyvų asmeninį, šeimyninį ir visuomeninį gyvenimą, yra neproporcingas, neteisingas ir nesąžiningas jo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju atsakovas, manydamas, kad pareiškėjas prarado teisę gyventi vienu iš Įstatymo nustatytų pagrindų, tačiau turi teisę gyventi kitu to paties įstatymo pagrindu, galėjo ir privalėjo sudaryti pareiškėjui galimybę pakeisti leidimą ar gauti naują leidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų. Toks teismo sprendimas dėl savo itin formalaus pobūdžio akivaizdžiai pažeidžia Aprašo 7³ punktą, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Tiek Įstatymo, tiek ir Aprašo tikslas, atitinkamai ir atsakovo tikslas yra užtikrinti užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą. Narinėjamoje situacijoje šis tikslas galėjo būti pasiektas sudarant galimybes pareiškėjui per protingą terminą gauti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad būtent toks sprendimas būtų atitikęs įstatyminį proporcingumo principą ir nesukėlęs nei Lietuvos Respublikai, nei pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis yra ir UAB „Performantis“ akcininkas, taip pat dirbantis aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi būtent teisėtos veiklos vykdymo UAB „LMInvestgroup“ pagrindu, kartu su 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė dokumentus tik dėl veiklos vykdymo UAB „LMInvestgroup“, Migracijos departamentas sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priėmė tuo pagrindu, kad jis atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką tam, kad galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti būtent UAB „LMInvestgroup“ vykdomą veiklą. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo kreipęsis su prašymu išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi nei teisėtos veiklos vykdymo UAB „Performantis“, nei atvykimo dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagrindais. Pareiškėjas neginčija Migracijos departamento sprendime nurodytų aplinkybių, kad UAB „LMInvestgroup“ darbuotojai atleisti, o įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė ir įrodymų, galinčių paneigti šias nustatytas aplinkybes. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, jame nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Pareiškėjas, pasikeitus esminėms aplinkybėms, lėmusioms leidimo išdavimą (atleidus darbuotojus), privalėjo gauti naują leidimą gyventi, t. y. atitikti kurį nors Įstatyme įtvirtintą leidimo išdavimo pagrindą ir sąlygas. Atsakovo nuomone, Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies atveju (nesant joje įtvirtinto termino kalendorinėmis dienomis) užsienietis privalo kreiptis dėl naujo leidimo nedelsiant, t. y. iš karto pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą. Tokią išvadą pagrindžia ir Įstatymo 45 straipsnio 4 dalis, pagal kurią užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių reikalavimų daugiau kaip 2 mėnesius, toks laikotarpis vertintinas kaip pakankamas įmonei įdarbinti naujus darbuotojus ar užsieniečiui kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo.Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Aprašo 7³ punktą. Pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį pareiškėjas turėjo kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi, t. y. kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Todėl pareiškėjo atveju Aprašo 7³ punktas, reglamentuojantis prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo terminus, nėra taikytinas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies atveju turi būti laikomasi Aprašo 7³ punkte nurodytų terminų, nėra pagrįsti jokiomis teisės normomis. Laikantis pareiškėjo pozicijos, t. y. kad net ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė leidimo gyventi išdavimo pagrindą, užsienietis turi kreiptis dėl naujo leidimo tik ne anksčiau negu likus 4 mėnesiams iki leidimo gyventi pabaigos, būtų paneigtas imperatyvus Įstatymo 45 straipsnio nuostatų pobūdis.Pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde mini šeimyninius ryšius, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir paaiškinimų, susijusių su jais. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitiko proporcingumo principo, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kad jam ginčijamu sprendimu būtų padaryta žala. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas negali būti vertinamas kaip neproporcingas ir atitinka visuomenės ir valstybės interesą, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi tik tiems užsieniečiams, kurie atitinka imperatyvius Įstatymo reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punkte (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas nustačius, kad UAB „LMInvestgroup“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių).Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis, kaip nustatė Migracijos departamentas, nuo 2017 m. birželio 1 d. UAB „LMInvestgroup“ nėra dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o nuo 2017 m. birželio 2 d. bendrovėje nedirba ir įmonės direktorius. Taigi bendrovėje nėra nei vieno dirbančio asmens. Taip pat Migracijos departamentas, patikrinęs viešuosius draudėjo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje nustatė, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2017 m. liepos 28 d. duomenimis siekia 1 038,13 Eur, taigi bendrovė nevykdo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. Įvertinus šiuos duomenis, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „LMInvestgroup“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Pareiškėjas tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog UAB „LMInvestgroup“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo apskritai nebuvo dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, neginčija. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu egzistavo ir tebeegzistuoja ir kiti pagrindai, suteikiantys teisę pareiškėjui įgyti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas, kuriuo dėl trumpalaikių ir formalių priežasčių panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesuteikiant galimybės per protingus terminus ištaisyti priežastis, lėmusias leidimo laikinai gyventi panaikinimą, yra neproporcingas, neteisingas ir nesąžiningas jo atžvilgiu.Teisėjų kolegija, vertindama minėtus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atitinka kitas Įstatyme nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą, kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, juolab, kaip teigia pareiškėjas, jis atitinka kitas Įstatyme nustatytas sąlygas minėtam leidimui gauti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl proporcingumo principo pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą (žr., pvz., 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017 ir kt.). Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų, yra nepagrįsti ir atmestini.Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).Pirmosios instancijos teismas išsamų įrodymų visumos vertinimą atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindė padarytas išvadas. Tai, kad sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nereiškia, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos. Pareiškėjas kitų teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nenurodė.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė