Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:

1) 2014-05-13 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda;

2) 2016-02-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (3 veikos) galutine subendrinta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme;

3) 2016-05-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 258 str. 2 d. galutine subendrinta laisvės apribojimo 2 metams bausme, kuri 2017-05-12 Šaulių apylinkės teismo nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme;

4) 2017-09-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2, 3 dalis galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 m.,

5) 2019-01-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017-09-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimas, bausmę atlikęs, 2021-08-16 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

6) 2021-12-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme, BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, taikant intensyvią priežiūrą, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

7) 2022-04-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2021-12-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-12-24 12 val. 30 min. iki 2021-12-25 11 val. 25 min. ir laikyta M. G. atlikus dalį bausmės – vieną laisvės atėmimo dieną, vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 5 d. 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio),

8) 2022-06-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022-04-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant 2022-04-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei J. J., o būtent: 2024 m. vasario 16 d. apie 15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė nukentėjusiajai J. J. už plaukų ir juos išrovė, vertė ją ant žemės, dėl ko ji suklupo, bei kumščiu du kartus sudavė į kairįjį petį, koja vieną kartą spyrė į kairįjį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

2024-03-06 tarp nukentėjusiosios J. J. ir įtariamojo M. G. atlikta akistata, tačiau abu liko prie savo parodymų (2 tomas, b. l. 55-59).

2024-03-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra policijos registruojamų įvykių registre esantis Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus graso įrašas: „BPC operatorė: 112. Pranešėja: laba diena. BPC operatorė: laba diena. Pranešėja: taip, dabar yra pas mane atėjęs M. G., kuris turi orderį, kuris negali prie manęs artintis. BPC operatorė: koks čia miestas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: gatvė kokia? Toliau girdisi moters klyksmas, kuri šaukia sakydama: "Eikit aaa, palik telefoną". Girdisi operatorės klausimas: "Adresas". Po to girdisi grumtynių garsas, vaikų verksmas, klyksmas" Tada girdisi vyro balsas, kuris šaukia sakydamas: "Kad kūrva, paskambinės suka, stierva, suka", kitų žodžių nelabai galima suprasti. Girdisi kaip moteris sako: "O dabar, dink iš čia, von iš čia, nu va daba tai", toliau ką moteris sako nelabai galima suprasti. Po to moteris vėl sako: "Padėk telefoną valkata". Vyras kažką pasako, tačiau nelabai galima suprasti ką. Pastoviai girdisi kaip moteris sako: "Va daba tau", o vyras taip pat kažką sako, tačiau nelabai galima suprasti ką. Pastoviai girdisi grumtynės. Po to girdisi kaip trinkteli durys, garsai nutyla, girdisi kvėpavimas į telefoną. BPC operatorė: alio, alio, alio, ar kalbate? Pokalbis nutrūksta, įrašo trukmė 01:37" (2 tomas, b. l. 112-114).

2024-03-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra policijos pareigūnų kūno kameromis filmuotų vaizdo įrašų: „1) Apžiūrimas failas PSS-20240216-151823UTC+0200. Į įvykio vietą, kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Buto duris atidaro moteris, kuri kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos - tai J. J. Laiptinėje prie buto durų šalia kilimėlio padėtas mobilaus ryšio telefonas. J. J. sako: „Padėjo telefoną“ ir ji pakelia telefoną nuo žemės. Moteris kažką sako, bet negalima nieko suprasti, nes laiptinėje aidas, moteris yra toliau nuo pareigūnų. Pakėlusi telefoną moteris eina į butą ir kalba telefonu, ji sako: „Nieko, mane apstojo, vėl muša mane, jo jisai girts, dabar policiją išsikviečiau“. Moteris verkia, bute mažametis vaikas. J. J. kalbėdama telefonu liepia nevažiuoti. Pareigūnas liepia J. J. pasakoti kas nutiko, o J. J. sako: „Nu ką pasakot, nėra ką pasakot, pastoviai puol, pastoviai daužo duris“. Durys į laiptinę atidaryto. Laiptinėje girdisi balsai. J. J. išeina į laiptinę, ji sako: „Jis mane apstojo, aš išsinešiau šiukšles, supranti, nubėgau iki vaistinės, man V. serga iki keturiasdešimt temperatūra, viskas, aš čia užvažiavau, jis mane pagavo, stūmė į kambarį, išpešė plaukus, viską, jisai kiekvieną dieną daužo duris, kiek galima ir nieks nieko nedaro, visą laiką aš girta, vaikų neprižiūriu, ar aš girta?“. Pareigūnas stovintis koridoriuje liepia ateiti J. J. į butą ir sako, kad su jais bendrautų, o ne su kaimynais. J. J. sako: „Jau kaimynai patys renkasi, atsibodo“. Pareigūnas liepia pasakoti kas šiandien buvo, o J. J. sako: „Praeitą penktadienį lygiai taip pat buvo, buvo irgi daužė“. Tada pareigūnas klausia kas daužė? J. J. sako: „M. G., jis turi orderį, dabar yra dėta 15 parų orderis prie manęs nesiartinti“. Tada pareigūnas klausia ar jie vyras su žmona ar sugyventiniai, o J. J. atsako: „Ne, jisai buvo sugyventinis, bendri vaikai, čia mano būstas asmeninis, iš pirmos santuokos, vienu žodžiu“. Pareigūnas klausia J. J. ar jie kartu gyveno? J. J. atsako: „Kažkiek gyvenom kol kai vaikai gimė, kai vaikai gimė pradėjo gerti, pradėjo muštis, aš jį išvariau laukan, čia jo nieko nėra, čia mano grynai, nu ir va dabar (duomenys neskelbtini) buvo sumušęs, šonkaulius sulaužęs, dabar byla yra užvesta ir pastoviai eina, vakarais, dienos metu du tris sykius, dabar vėl buvo girtas, vėl puolė, vėl puolė, vėl daužė, nu vienu žodžiu“. Pareigūnas klausia kur puolė, o J. J. stovėdama koridoriuje rodo ranka į lauko duris ir sako: „Čia va, atsirakinau duris“. Tada pareigūnas J. J. klausia, kodėl ji rakino, o J. J. sako: „Todėl kad aš parėjau, vaistų vaikui nusipirkus, mergaitei keturiasdešimt temperatūra“. Pareigūnas klausia J. J. ar ji vienus vaikus paliko? J. J. sako: „Išnešiau šiukšles, nes nebeturiu ką, mergaitė vakar skiepyta, tai pagalvokit ką vaikui duot vaistų, pati viena“. Pareigūnas klausia tai ar ją užpuolė šiandien? J. J. sako: „Taip taip, girtas“. Pareigūnas klausia ką darė, o J. J. sako: „Čia įstūmė, taip stūmė (rodo rankom kaip stumia), plaukus išpešė ir aš taip susiriečiau, iš rankų ir iš kojų spyrė, va čia (rodo koridoriuje prie durų į laiptinę)“. Pareigūnas klausia J. J.: „Sakėt ikiteisminis pradėtas“? J. J. atsako: „Taip, pradėtas“. Pareigūnas prašo moters ir vaikų pateikt dokumentus. Moteris ieškodama dokumentų sako: „Pastoviai, nieks nieko nepadaro, jis negali artinti 15 parų, bet eina kiekvieną dieną". Pareigūnas aiškina, kad kai bus sprendimas, tada ir bus sprendžiama ką su juo daryt. Pareigūnas klausia ar moteriai medikų pagalbos nereikia, moteris sako kad nereikia. Pareigūnas klausia ar sužalota kur nors yra, J. J. sako: „Dabar šiuo metu ne, bet vėl puolė, tai pagalvokit nuo ano suspardymo nuo galvos iki kojų buvau mėlyna“. J. J. sako, kad vyras daužo duris, jau vaikas bijo. Skamba telefonas, moteris sako: „Vėl skambina“. Tada pareigūnas klausia kur gali būti vyras, J. J. sako, kad bare, per gatvę, naujai atsidaręs baras, kad jis ten sėdi pastoviai. Pareigūnas sako, kad vyksta iki baro, klausia kur vyras apsistojęs, o J. J. sako „Pas pijokus, arba čia (duomenys neskelbtini) aukšte kur yra landynė, pageria ir atėjęs daužo duris". Parodo telefone nuotrauką kaip M. G. atrodo. Moteris sako kad įžeidinėja ją visaip. Pareigūnas klausia ar šiandien pajuto fizinį skausmą? J. J. sako: „Tai aišku, taigi, jis taip iš rankų“. Pareigūnas klausia kiek 10 balų skalėje vertina skausmą, o J. J. atsako: „Ką aš žinau, va čia tai tikrai į mentis skaudžiai davė (ką rodo nesimato), va čia griebė su rankom va taip va ir davė iš abiejų rankų, paskui“. Pareigūnas vėl klausia kiek vertina, J. J. sako: „Nu ką aš žinau, 8 tai tikrai, nes įsivaizduokit“. Pareigūnas sako, kad vyksta pasižiūrėt vyro ir grįš atgal pas ją;

2) Apžiūrimas failas PSS-20240216-151830UTC+0200. Į įvykio vietą, kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnas filmuojantis šia kūno kamera apžiūri laiptinę, grįžta į (duomenys neskelbtini) butą. Buto durys atidarytos, bute yra pareigūnas, laiptinės aikštelėje stovi du kaimynai, moteris ir vyras. J. J. išeina į laiptinę. Įrašas tas pats kaip pirmame faile tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 08:09. 3) Apžiūrimas failas PSS-20240216-152848UTC+0200. Pareigūnai atvyksta į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš alaus baro į lauką išsiveda vyrą, kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai M. G. Pareigūnas klausia kas šiandien buvo su žmona, o M. G. sako: „Nieko nebuvo“. Pareigūnas sako: „Kaip nebuvo, buvo, apsipykai šiandien“. M. G. sako, kad šiandien nebuvo, bare sėdi. Pareigūnas klausia kaip telefonas atsirado prie durų, o M. G. klausia kieno? Pareigūnas sako, kad matė kaimynai. M. G. sako, kad savo telefoną jis turi su savim. Pareigūnas sako, kad jos telefoną buvo paėmęs. M. G. sako: „Nebuvo jokio telefono“. Pareigūnas sako, kad kaimynai matė. M. G. sako: „Čia visą dieną sėdžiu, visą dieną sėdžiu čia ir alų geriu“. Pareigūnas filmuojantis šia kūno kamera užeina į alaus barą ir barmeno klausia kada čia buvęs vyras, atėjo į barą. Barmenas sako gal apie 9-10, mini dvi valandas, garsiai groja muzika, blogai girdisi. Pareigūnas išeina į lauką. M. G. sako, kad jis visą laiką buvo bare, niekur nebuvo. Pareigūnas atlieka dalinę apžiūrą, įsodina M. G. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnas klausia ar jis supranta už ką yra sulaikomas, o M. G. sako: „Nesupratau, niekur nebuvau išėjęs“. Pareigūnas sako, kad už smurtą artimoje aplinkoje. M. G. kartoja, kad niekur nebuvo išėjęs iš baro. Įrašo trukmė 03:27.4) Apžiūrimas failas PSS-20240216-152850UTC+0200. Įrašas tas pats kaip trečiame faile tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 03:28“ (2 tomas, b. l. 119-122).

2024-03-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuota plaukų, paimtų 2024-02-16 iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, apžiūros metu fotografuota (2 tomas, b. l. 123-127).

2024-03-13 savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. J. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Xiomi Redmi“ (2 tomas, b. l. 159-161).

2024-03-13 daiktų apžiūro protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Xiomi Redmi“ apžiūra. Telefono dydis: 7,5 cm x 16,8 cm x 0,9 cm. Pats telefonas juodos spalvos, jo kampai užapvalinti. Viršutinėje telefono dalyje yra užklijuot plėvelė, kuri daugelyje vietų yra atsiklijavusi. Kitoje telefono pusėje, viršutinėje dalyje, kairėje pusėje yra trys kameros, o žemiau baltos spalvos dažais yra užrašas „Redmi“, bei kiti paaiškinamieji užrašai taip pat surašyti baltos spalvos dažais. Viename telefono šone yra du reguliavimo mygtukai, o kitame vieta SIM kortelei įdėti. Telefonas ne naujas, daugelyje vietų apibraižytas, vienoje vietoje įlenktas, apžiūros metu fotografuota (2 tomas, b. l. 162-167).

2024-02-16 asmens apžiūros protokole užfiksuota jog ant J. J. kūno jokių sužalojimų nėra, apžiūros metu fotografuota (3 tomas, b. l. 11-17).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikas kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nors kaltinamasis M. G. kaltu neprisipažino ir teigė, kad prieš sugyventinę nesmurtavo ir 2024-02-16, nuo ankstaus ryto buvo alaus bare ir iš jo išėjęs nebuvo, tačiau šią jo gynybinę versiją kategoriškai paneigė liudytojų R. D., J. S., Z. K., bei I. M. teisme duoti nuoseklūs ir išsamūs parodymai.

Apklaustas teisme liudytojas R. D. nors ir patvirtino, jog 2024-02-16 bare tikrai matė kaltinamąjį M. G., kuris, liudytojo teigimu, išgėrė apie 2-3 bokalus alaus, tačiau jis negalėjo patvirtinti fakto, jog kaltinamasis nuo ryto iki to momento kol atvyko policijos pareigūnai, nebuvo niekur išėjęs. Jo teigimu, baro lankytojai, tarp jų ir M. G., dažnai išeina ir vėl grįžta iš salę, nes dalis jų eina į lauką parūkyti. Tuo tarpu liudytojas J. S., nors ir nematė paties įvykio, tačiau apklausos metu parodė, kad jam pateikus paklausyti nukentėjusiosios 2024-02-16 skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, jis neabejodamas atpažino, kad įraše girdimas moters balsas yra nukentėjusiosios J. J., o vyro- kaltinamojo M. G. Liudytoja Z. K. apklausos metu nurodė, kad nors nėra iki galo įsitikinusi, jog įraše girdimas vyro balsas yra kaltinamojo M. G., tačiau įraše girdimi konflikto garsai- triukšmas, riksmai, verksmai, yra analogiški tiems, kuriuos ji girdėjo iš kaimynės buto, po ko iš nukentėjusiosios sužinojo, kad ji patyrė fizinį smurtą nuo kaltinamojo. Liudytoja I. M. taip pat patvirtino, kad kai klausėsi įrašo, J. balsą tikrai atpažino, dėl M. – negali tiksliai atsakyti, atrodo, kad tai buvo jo balsas, bet negarantuoja.

Be minėtų liudytojų parodymų, kurie leidžia daryti nenuginčijamą išvadą, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 15 val., kaltinamasis buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), ir jo koridoriuje smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, M. G. kaltę patvirtina įvykio vietos, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, kuriame yra užfiksuotas J. J. pagalbos iškvietimas bei pareigūnų „Body“ kamerų apžiūros protokolas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio kontekste labai svarbu yra tai, kad alaus barą esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykio vietą esančią adresu (duomenys neskelbtini), name, skiria nedidelis apie 230 metrų atstumas, kuriam įveikti pėsčiomis užtenka keletos minučių, kas sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis per ganėtinai trumpą laiko tarpą iš alaus baro nuėjo į nukentėjusios butą, kur smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą, po ko grįžo atgal.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas byloje esantis įrodymas neleidžia įžvelgti, jog nukentėjusioji galėjo įvykį išsigalvoti ar kad prieš ją galėjo smurtauti kitas asmuo. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą M. G. teiginį, kad jis nesmurtavo nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu, nes nuo ryto buvo alaus bare iš kurio iki atvykstant policijos pareigūnams niekur išėjęs nebuvo, atmesti kaip nepagrįstą ir vertinti jį kaip pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apibendrindamas teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymu visuma: nukentėjusiosios J. J. parodymai, liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, akistatos protokolas, pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotos aplinkybės po įvykio, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, atitinka vieni kitus, juos pagrindžia ir papildo rašytiniai bylos įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei J. J., t. y. 2024-02-16, apie 15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė nukentėjusiajai J. J. už plaukų ir juos išrovė, vertė ją ant žemės, dėl ko ji suklupo, bei kumščiu du kartus sudavė į kairįjį petį, koja vieną kartą spyrė į kairįjį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J., su kuria šeimyniniai santykiai yra nutrūkę, fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų ir juos išraudamas, parversdamas ją ant žemės, bei suduodamas smūgius, daro pavojingą baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką ir norėjo taip veikti.

Bausmės skyrimas

Skir damas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi M. G. nusikalto būdamas anksčiau teistas dėl tyčinio nusikaltimo įvykdymo ir esant neišnykusiam teistumui, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nors kaltinamasis neneigė, jog įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus - alų, ką patvirtino ir liudytojas R. D., tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ji nepripažintina atsakomybę sunkinančia.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 127-139), įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 115-126), dirbantis, nevedęs.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis už smurtinį nusikaltimą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu yra teisiamas jau ne pirmą kartą, todėl daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant didesnį už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Kadangi 2022-06-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos 2022-06-22 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš M. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. G. ir V. G., gyvenantiems su nukentėjusiąja J. J., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur, nuo 2024-06-07 iki vaikų pilnametystės, be to priteistas 8400 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (viso 16800 Eur).

Taigi kaltinamasis turi pareigą išlaikyti mažamečius jo ir nukentėjusiosios vaikus. Be to, pati nukentėjusioji J. J. teismo posėdyje prašė, atsižvelgiant į vaikų interesus, M. G. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taip sudarant jam galimybę dirbti, bei teikti priteistą išlaikymą, nes, kaip teismo posėdyje nurodė nukentėjusioji, vaikai turi rimtų sveikatos sutrikimų, kas sudaro pagrindą išvadai, kad jų priežiūrai, gydymui ir ugdymui reikalingos ženkliai didesnes finansinės išlaidos, nei analogiško amžiaus sveikatos problemų neturintiems vaikams.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ja sukeltus padarinius, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, be to, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas kaltinamajam suteikti teismo pasitikėjimą atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, gali būti pasiektas neizoliavus jo nuo visuomenės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, o atidėtos laisvės atėmimo bausmę vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti M. G. elgesį.

Atidėdamas kaltinamajam bausmės vykdymą, teismas skiria jam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktai).

Teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytų įpareigojimų laikymasis, prižiūrint bausmę vykdančios institucijos atstovams, kaltinamajam turės efektyvesnį auklėjamąjį poveikį nei realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: 1) kočėlas- perduotas saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas J. J. neribotai nuosavybei; 2) plaukų kuokštas- perduotas saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; 3) mobiliojo ryšio telefonas „Xiomi Redmi“- grąžintas nukentėjusiajai J. J., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas J. J. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2022-06-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie 2022-06-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2022-06-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

M. G. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kočėlą perduotą saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. J. neribotai nuosavybei; 2) plaukų kuokštą perduotą saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 3) mobiliojo ryšio telefoną „Xiomi Redmi“ grąžintą nukentėjusiajai J. J., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J. J. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.