Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-785-479/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
2A-785-479/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09120-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
UAB „Vitės valdos“
Ieškovas
UAB „Baltijos žaluma“
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-785-479/2015Teisėja K. Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-09120-2014-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vitės valdos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltijos žaluma“ ieškinį atsakovei UAB „Vitės valdos“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. D., A. T. D., L. P., E. V., S. A., A. L., R. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė UAB „Baltijos žaluma“ 2014-08-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vitės valdos“ dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė administruoja gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad 2010 m. balandžio mėnesį į ją kreipėsi atsakovė su prašymu atlikti medžių genėjimo darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės 2010-04-19 išduotą leidimą šiems darbams atlikti. Ieškovė nurodė, kad už atliktus darbus atsakovei 2010-05-28 buvo išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita - faktūra 600 Lt sumai. Ieškovė teigė, jog sąskaitą faktūrą priėmė atsakovės atstovas A. K.. Ieškovė nurodė ir tai, kad už atliktus darbus atsakovė turėjo sumokėti iki 2010-06-25, tačiau iki šiol skola nesumokėta. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 600 Lt (173,77 Eur) skolą, 43,20 Lt (12,51 Eur) delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-23 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 173,77 Eur skolą, 12,51 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 186,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 266,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2005-04-19 yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore. 2010-03-22 (duomenys neskelbtini) namo gyventojai kreipėsi į atsakovę su prašymu pašalinti kieme augančius avarinės būklės medžius. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-04-19 atsakovei išdavė leidimą nukirsti 1 liepą ir 1 kaštoną bei apgenėti 6 liepas, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė ir tai, kad ieškovė 2010-05-28 žemės sklype (duomenys neskelbtini), atliko medžių lajų retinimo darbus ir už juos atsakovei pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą 600 Lt (173,77 Eur) sumai. Teismas konstatavo, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirto žemės sklypo tvarkymas yra atsakovės pareiga. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje esantis atsakovės atstovo A. K. parašas yra suklastotas, todėl teismas vadovavosi šiuo rašytiniu įrodymu. Teismas pripažino, kad ginčo šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė atliktų darbų fakto ir kainos neginčijo, pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė, todėl pripažino, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir teismas ieškinį patenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vitės valdos“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė skunde nurodė, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas žemės sklypas, todėl atsakovė neprivalo tvarkyti šalia šio namo esančios teritorijos. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino liudytojos G. K. parodymų, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovės atliktus darbus užsakė namo gyventojai. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą pasirašė namo gyventojas A. E., kuris nebuvo įgaliotas veikti atsakovės vardu. Atsakovės įsitikinimu ji neprivalo sumokėti už namo gyventojų užsakytus darbus, todėl ieškovės reikalavimai turėjo būti reiškiami namo gyventojams. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje esantis atsakovės atstovo A. K. parašas yra suklastotas. Atsakovės įsitikinimu šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateikti A. K. parašų pavyzdžiai, todėl ekspertizės atlikimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. Atsakovė teigė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nesant atsakovės atstovo parašo, ji nesukuria atsakovei jokių teisinių pasekmių. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovei pareiškė tik po trijų metų nuo darbų atlikimo, nes siekė suklaidinti atsakovės darbuotojus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltijos žaluma“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neginčijo darbų atlikimo fakto, darbų kokybės, todėl ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus. Ieškovė nurodė ir tai, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra priskirtas žemės sklypas, todėl atsakovė privalo šį sklypą tvarkyti. Ieškovė teigė, kad darbų atlikimą organizavo atsakovė, todėl ji ir turėjo už šiuos darbus sumokėti ir vėliau šias išlaidas paskirstyti namo gyventojams. Ieškovės įsitikinimu atsakovė nepateikė PVM sąskaitos faktūros suklastojimo įrodymų ir tai teisingai nustatė teismas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas žemės sklypas, todėl atsakovė neprivalo tvarkyti šalia šio namo esančios teritorijos. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ginčo darbų atlikimo metu galiojusių Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 p. nustatė administratoriaus pareigą įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas 0,0522 ha dydžio žemės sklypas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, jog šis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir viešame registre yra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas su jam priskirtu unikaliu numeriu. Teisėjų kolegijos nuomone ta aplinkybė, jog dalis namui priskirto žemės sklypo nėra privatizuota ir priklauso valstybei, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad administratorės funkcijas atsakovė vykdė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymą Nr. AD1-616. Šio įsakymo priede „Administruojamų namų sąrašas“ yra nurodyta, jog atsakovės administruojamam daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), yra priskirtas 330 m² ploto žemės sklypas. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), yra priskirtas žemės sklypas ir dėl to atsakovė privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su šio žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino liudytojos G. K. parodymų, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovės atliktus darbus užsakė (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. Atsakovės įsitikinimu ieškovės reikalavimai turėjo būti reiškiami namo gyventojams, nes atsakovė neprivalo sumokėti už jų užsakytus darbus. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai 2010-03-24 kreipėsi į atsakovę su prašymu iškirsti ir apgenėti namo kieme esančius medžius. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2010-03-26 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu dėl leidimo tvarkyti (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančius medžius. 2010-04-19 atsakovei išduotas leidimas atlikti medžių kirtimo ir genėjimo darbus. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2010-05-28 šie darbai buvo atlikti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie planuojamus aplinkos tvarkymo darbus atsakovei buvo žinoma dar iki šių darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kieno iniciatyva buvo surastas konkretus rangovas darbams atlikti. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad namui priskirto žemės sklypo tvarkymas buvo atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga. Be to, leidimas atlikti medžių kirtimo ir genėjimo darbus buvo išduotas atsakovei. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė buvo atsakinga už leidime numatytų darbų organizavimą, kontrolę bei tinkamą jų atlikimą. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės bei kainos. Esant nurodytoms aplinkybėms galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už ieškovės atliktus darbus privalo sumokėti atsakovė.

Atsakovė skunde teigė, kad ji buvo netinkama atsakovė byloje, nes ieškovės reikalavimai turėjo būti reiškiami namo gyventojams. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Turto administravimo teisinių santykių pobūdis lemia tai, kad galutinis ieškovės atliktų darbų naudos gavėjas šiuo atveju buvo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. Sprendžiant klausimą dėl to, kas turi sumokėti už ieškovės atliktus aplinkos tvarkymo darbus, turi būti įvertinama tai, kad daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo priežiūra yra namo administratorės pareiga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog už administravimo paslaugų teikimą administratorei yra mokamas nustatyto dydžio atlyginimas. Akivaizdu, jog įgyvendinant teisės aktuose numatytas administratoriaus pareigas yra patiriamos išlaidos, prie kurių šiuo atveju turėtų būti priskiriamos ir išlaidos už ieškovės atliktus darbus. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pagal Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.7 p., 9 p. administratorius apskaičiuoja ir renka mokesčius už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, taip pat tvarko šių mokesčių apskaitą. Taigi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai atlygins atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su namui priskirto žemės sklypo priežiūra, laikantis administravimo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės reikalavimai buvo pareikšti tinkamam atsakovui.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje esantis atsakovės atstovo A. K. parašas yra suklastotas. Atsakovės įsitikinimu šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateikti A. K. parašų pavyzdžiai, todėl ekspertizės atlikimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2010-05-28 PVM sąskaitą faktūrą pasirašė A. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei teigiant, jog šioje PVM sąskaitoje faktūroje esantis A. K. parašas yra suklastotas, ji turėjo procesinę pareigą šią aplinkybę įrodyti (LR CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog parašo autentiškumo nustatymui yra reikalingos specialios žinios. Dėl to parašo suklastojimo faktas galėjo būti nustatytas tik šį parašą ištyrus ekspertiniu būdu, panaudojant specialias žinias ir specialias tyrimo priemones. LR CPK 212 str. 1 d. nustato, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė rašysenos ekspertizės paskirti neprašė, nors tokia procesinė teisė atsakovei buvo išaiškinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikti A. K. parašo pavyzdžiai bei paties A. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl poreikio byloje paskirti rašysenos ekspertizę, tačiau šie įrodymai parašo suklastojimo fakto savaime nepatvirtina. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje esantis atsakovės atstovo A. K. parašas yra suklastotas.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovei pareiškė tik po trijų metų nuo darbų atlikimo ir tai patvirtina reikalavimų nepagrįstumą. Ši skundo nuostata taip pat yra nepagrįsta. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato termino, per kurį kreditorius privalo kreiptis į skolininką su reikalavimu dėl prievolės vykdymo, išskyrus įstatymų ar sutarčių numatytus atvejus. Būtina įvertinti ir tai, kad asmuo laisvai disponuoja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, iš jų ir teise kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeista ar ginčijama asmens teisė yra ginama per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą. Akivaizdu, kad ieškinio senaties ieškovė nepažeidė. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ieškovė nedelsiant nesikreipė į atsakovę, ieškovės reikalavimų nepaneigia.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės ieškovei priteisiama 242 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Baltijos žaluma“ iš atsakovės UAB „Vitės valdos“ 242 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Albina PupeikienėAlvydas Žerlauskas