- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-63-366/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30300-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-12-04 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtos bausmės:
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį areštas 70 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. K. nuteistas už tai, kad jis 2019-07-17, apie 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamosios sodybos kieme įvykusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dešinėje rankoje laikytu atlenkiamu peiliu du kartus dūrė D. Š., padarydamas durtinę aklą žaizdą krūtinėje, durtinę kiaurinę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės pažeidimu, šiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Š. sveikatą,
2. S. K. nuteistas ir už tai, kad jis grasino nužudyti D. Š., o būtent : 2019-08-03, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, garsiai rėkdamas, nukentėjusiajam D. Š. grasino žodžiais : „aš tuoj atvažiuosiu ir užlenksiu, nupjausiu tave“, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad savo grasinimus įvykdys.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo švelninti jam skirtą bausmę. Nurodo kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo D. Š. elgesys, nes jis, būdamas neblaivus, automobiliu važiavo pas O. B., puikiai žinodamas, kad du metus jis (S. K.) gyveno su ja, mylėjo ir pavydėjo. Nukentėjusįjį sužalojo nesusivaldęs dėl kilusių neigiamų emocijų.
4. Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltės, kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nepripažįsta ir nėra jokių įrodymų, išskyrus nukentėjusiojo parodymus. Pripažįsta, kad su D. Š. įvyko apsižodžiavimas dėl O. B.. Taip pat nėra nustatytas jo girtumas – tai kad jis buvo girtas nustatyta nukentėjusiojo ir liudytojo subjektyvia nuomone.
5. Planuoja įsidarbinti traktorininku pas ūkininką, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Teritorinei ligonių kasai. Žada stengtis ateityje valdyti emocijas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra skatintas ir prideda prie skundo tai patvirtinantį nutarimą.
6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas atmetamas.
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be to ši veika, jo manymu, neįrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, S. K. pilnai prisipažino grasinęs nukentėjusiajam D. Š. nužudyti jį. Neneigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad šios veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, todėl prašo švelninti bausmę.
9. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, įstatymas suteikia galimybę išplėsti skundo nagrinėjimo ribas (BPK 320 straipsnis).
10. Nuteistojo skunde pateikti argumentai, kad jis BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – grasinimo nužudyti nepadarė, paneigiami ne tik jo paties prisipažinimu apeliacinės instancijos teisme, bet ir kitų byloje esančių įrodymų visuma, kurie įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Teismas įvertino jo paties duotus parodymus, kad jis, važiuodamas pro O. B. kiemą, sušuko nukentėjusiajam: „tu pats užsilenksi“, nukentėjusiojo viso proceso metu nuosekliai papasakotas įvykio aplinkybes, kad nuteistasis, būdamas aiškiai girtas, įvairiais žeminančiais išsireiškimais grasino jį nužudyti pravažiuodamas automobiliu, po to tęsė įžeidinėjimą ir grasinimą grįžęs į O. B. kiemą be automobilio, o dar vėliau – paskambinęs telefonu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino tiesioginis įvykio liudytojas – S. K. vežęs P. K., o taip pat O. B., kuriai paskambinęs nukentėjusysis papasakojo įvykio aplinkybes. Vertindamas nuteistojo brolio A. K. bei jo sugyventinės D. P. nepakankamai informatyvių parodymų įrodomąją reikšmę, teismas atsižvelgė į giminystės ryšį su nuteistuoju. Šiuos parodymus apylinkės teismas vertino susiklosčiusių santykių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kontekste, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis dėl tos pačios priežasties prieš keletą savaičių sunkiai sutrikdė D. Š. sveikatą peiliu, kas davė D. Š. pagrindą suvokti S. K. žodžius kaip realų pavojų gyvybei. Bijodamas, kad S. K. gali iš tikrųjų susidoroti, D. Š. iškvietė policiją. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad S. K. suvokė savo elgesio bauginantį poveikį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmą, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu S. K. pirmosios instancijos teismas, nustatęs jo veikoje objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, pagrįstai jį pripažino kaltu pagal minėtą straipsnį.
11. Skirdamas bausmes už S. K. padarytas nusikalstamas veikas, teismas įstatymo taip pat nepažeidė.
12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Ji turi atitikti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes, teisingai taikė BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas.
14. S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurį numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Individualizuodamas bausmes, teismas atsižvelgė į šių dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kilusias pasekmes dėl sunkaus kūno sužalojimo (ypatingai sunkių pasekmių sveikatai nekilo, tačiau sužalojimų vietose jaučia skausmą iki šiol) ir kaltininko polinkį daryti analogiškas su fiziniu smurtu susijusias nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. S. K. atsakomybę už abu nusikaltimus sunkina tai, kad juos padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir būdamas recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Dėl grasinimo nužudyti nuteistasis prisipažino tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau tam, kad prisipažinimas būtų laikomas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, iš kaltininko reikalaujama ne tik prisipažinti, bet ir nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju nuteistasis prisipažino, tačiau priremtas abejonių nekeliančiais įrodymais, todėl kolegija nelaiko tokio prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdžiais ir nevertina šios aplinkybės kaip atsakomybę lengvinančios. Įvertinus visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam paskirtos bausmės: pagal BK 135 straipsnio 1 dalį - vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios trukmė mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - areštas 70 parų, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.
15. Kolegija atmeta nuteistojo prašymą atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo D. Š. provokuojantis elgesys, nes jis, būdamas neblaivus, automobiliu važiavo pas O. B., puikiai žinodamas, kad du metus jis (S. K.) gyveno su ja, mylėjo ir pavydėjo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis D. Š. elgėsi provokuojančiai, t. y. sąmoningai skatino kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusysis, paprašytas O. B., jos kieme dirbo ūkio darbus. Tokia jo veikla negali būti laikoma provokuojančia ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančia.
16. Švelninti bausmes skundo argumentais, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje skatintas už gerą elgesį, planuoja dirbti ir žada ateityje valdyti emocijas, taip pat nėra pagrindo.
17. Bendrindamas skirtas bausmes, teismas įstatymo nepažeidė. Sunkus ir nesunkus nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu ir priklauso skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl už juos skirtos bausmės bendrintos apėmimo būdu.
18. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-12-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.