- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-745/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00388-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- M. M.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1254-104/2012 pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. D. 250 000 Lt dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs jog yra grėsmė būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui, 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Vykdant minėtą nutartį buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas: 1/2 dalis buto (patalpos), esančio adresu (duomenys neskelbtini); garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovo prašymu Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės, panaikino areštą patalpoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei areštavo kitą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: poilsio namus su statiniais bei 0,65 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
Šalims pavykus taikiai išspręsti byloje kilusius ginčus, teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį. Sutartimi šalys ne tik suderino skolos ieškovui mokėjimo tvarką, bet ir sutarties 6 punktu taip pat susitarė, jog atsakovas per 5 darbo dienas po taikos sutarties patvirtinimo savo lėšomis įkeis ieškovo naudai nekilnojamąjį turtą: poilsio namą su statiniais bei 0,65 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
2012 m. rugsėjo 21 d. atsakovas pateikė teismui prašymą panaikinti jo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi pritaikytą areštą. Atsakovas nurodė, kad siekiant įvykdyti šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punkto sąlygą, turi būti panaikintas minėto turto areštas. Siekdamas užtikrinti skolos ieškovui grąžinimą, atsakovas rado finansuotoją, kuris sutinka suteikti atsakovui reikiamas lėšas, tačiau reikalauja, jog prievolės įvykdymo užtikrinimui jo naudai būtų įkeistas taikos sutartyje aptartas nekilnojamasis turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei ieškovo atsiliepime išdėstytus argumentus sprendė, jog atsakovas nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nemoka skolos taikos sutartyje nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, jog grėsmė teismo procesinio sprendimo neįvykdymui yra pašalinta.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šalių pasirašytos taikos sutarties 6.1. punktas suteikė atsakovui galimybę papildomai įkeisti taikos sutarties 6 punkte numatytą turtą, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Atsakovas siekdamas įvykdyti prievolę ieškovui surado finansuotoją, kuris sutinka atsakovui suteikti lėšas, tačiau paskolos grąžinimo užtikrinimui reikalauja įkeisti taikos sutarties 6 punkte numatytą turtą.
2. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui taip pat yra įkeistas kitas atsakovui priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kas leidžia teigti, jog ieškovo reikalavimai yra užtikrinti visapusiškai.
3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi išimtinai ieškovo nurodytais argumentais, nors atsakovo pateikti duomenys įrodo, jog atsakovas nevengė vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o priešingai siekia bendrauti su ieškovu.
4. Atsakovo pateikiami duomenys įrodo, jog atsakovo finansinės galimybės įvykdyti ieškovo reikalavimus neturi kelti abejonių, kadangi atsakovas bankui vykdo ženkliai didesnius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti byloje taikomas laikinasias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Taikomos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys, įvykdymo dienos (CPK 150 str. 3 d.), tačiau pagrįstu dalyvaujančių byloje asmenų prašymu teismas gali pakeisti arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 – 149 str.). Nagrinėjamoje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti ieškovo 250 000 Lt dydžio turtinio reikalavimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas neįrodė nevengiantis vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę ieškovo reikalavimų neįvykdymui, todėl pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių nėra. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui ne tik mokėti skolą taikos sutartyje nustatyta tvarka, bet ir ieškovo naudai įkeisti taikos sutarties 6 punkte aptartą nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis atsakovas nėra sumokėjęs nė vieno iš privalomų mokėjimų pagal taikos sutartį, taip pat nėra įkeitęs ieškovo naudai nekilnojamojo turto, kas leidžia abejoti atsakovo ketinimais vykdyti taikos sutartį ar finansinių galimybių padengti įsiskolinimą turėjimą. Atsakovas teigia, kad tinkamam sutarties sąlygų vykdymui turi būti panaikinti jo turtui taikomi disponavimo apribojimai, po ko jis turėtų galimybę finansuotojams įkeisti taikos sutartyje aptartą turtą ir gauti lėšų įsiskolinimui padengti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui siekiant įrodyti, jog jis ketina vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pirmiausia jis turi siekti įkeisti ieškovo naudai taikos sutarties 6 punkte aptartą turtą, o jau po to kelti klausimą dėl antrinio minėto turto įkeitimo. Atsakovo teigimu, jis įkeisti turto ieškovui negali dėl 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikomų apribojimų, tačiau teismas pažymi, kad siekiant įvykdyti šį įsipareigojimą atsakovas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant jas įkeisti ieškovo naudai, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis minėtų veiksmų, nepateikta.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis rado finansuotojus, kurie ketina suteikti atsakovui lėšas, būtinas atsiskaityti su ieškovu, neparemti įrodymais. Atsakovas nurodo, kad jo kreditoriais sutinka būti tiek fiziniai asmenys, tiek kredito unijos, tačiau duomenų ir įrodymų, kas šie asmenys, ar jų ketinimai yra rimti, ar kad atsakovas derėjosi dėl kredito sąlygų, nepateikta. Taip pat nepagrįsti įrodymais ir atsakovo argumentai, jog kreditoriai atsakovui sutinka teikti finansavimą tik tuo atveju jei jų naudai bus įkeistas atsakovui priklausantis ir pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi areštuotas turtas. Remiantis byloje esančia medžiaga matyti, kad atsakovas be 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi areštuoto, turi ir kito turto, todėl neaišku, kodėl prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovo finansuotojai suinteresuoti būtent 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi areštuoto turto įkeitimu.
Atsakovas siekdamas paneigti ieškovo teiginius dėl vengimo vykdyti taikos sutartimi prisiimtas prievoles, pateikė atsakovo telefoninių pokalbių išklotinės išrašus bei antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, jog atsakovas skambino ieškovui ar šalys susirašinėjo, tik įrodo, kad šalys bendrauja tarpusavyje, bet nepatvirtina, jog atsakovas siekė įvykdyti taikos sutarties sąlygas ar derasi dėl taikos sutartimi privalomų mokėjimų atidėjimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimų įvykdymas yra pakankami užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštu, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti disponavimo apribojimų prašomam turtui, kadangi atsakovas nėra pateikęs duomenų, kokia suma yra įvertintas atsakovo minimas turtas. Atsakovo geros turtinės padėties, kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą naikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepatvirtina ir atsakovo pateiktas raštas iš kredito įstaigos, apie atsakovo vardu turimus finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymą, kadangi šalies finansinę padėtį teismas nustato įvertinęs visumą įrodymų pagrindžiančių šią aplinkybę.
Atsakovui neįrodžius, jog jis nevengia vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę ieškovo reikalavimų neįvykdymui, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.