- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- 1-2643-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33080-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- J. A.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:
jis 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.01 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,85 promilių alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu J. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio paėmė tėvo automobilį ir išvažiavo iš kiemo, neturėdamas jokio tikslo kažkur važiuoti. Matomai jį veikė alkoholis. Išvažiavęs į gatvę, už 500 metrų nuo namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Prieš tai namuose vienas gėrė degtinę, nuo pietų išgėrė 0,5 l degtinės „Lituanica“ butelį. Buvo vartojęs alkoholio ir išvakarėse. Priklausomybės alkoholiui neturi. Jam buvo laisvadienis, kai vartojo alkoholį. Automobilio rakteliai buvo namuose. Automobilis dabar yra mamos, ji mašiną paveldėjo. Mama pati nevairuoja. Jis vairuotojo teisių taip pat neturi, niekada ir neturėjo. Labai gailisi dėl savo veikos. Iš darbo jį atleido, nes į jį nenuėjo. Ieškosis kito darbo. Turi santechniko suvirintojo specialybę. Darbo pasiūlymų yra. Gyvena su mama, brolių, seserų neturi. Mama dirba. Gerti pradėjo po tėvo mirties. Jis mirė nuo vėžio prieš 2 mėnesius iki įvykio. Mama galėtų už jį laiduoti, ji neteista, administracine tvarka nebausta, turi jam autoritetą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. J. A. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. A. parodė, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti lietuviškai moka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė jam aiški, dėl jo prisipažįsta. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Vakar vienas gėrė savo namuose degtinę „Lituanica“, 40 laipsnių stiprumo, išgėrė, kiek pamena, visą 0,5 litro butelį. Pradėjo gerti apie 15 val., 16 val. jau buvo išgėręs visą minėtą butelį. Dar iki vakar dienos buvo gėręs degtinę. Prie namo stovėjo jo mirusio tėvo S. A. (S. A.) automobilis „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jam kilo mintis mašina pasivažinėti. Žinojo, kur yra automobilio raktai, ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą, jis nesidomėjo. Gyvena kartu su mama, bet ji tuo metu buvo darbe. Įsėdo į automobilį ir išvažiavo į gatvę, neturėdamas jokio tikslo. Pavažiavo iki pagrindinės gatvės, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės, apsisuko ir jau norėjo grįžti atgal, kuomet privažiavo policijos ekipažas ir jį sustabdė. Paprašė jo išlipti iš automobilio, davė papūsti į alkotesterį. Kiek pamena, pirmą kartą pripūtė 2,85 promilės, antrą kartą – 3,01 promilės. Dėl įvykio labai gailisi, supranta, kad labai blogai pasielgė. Automobilis jam nepriklauso, jis priklauso paveldėjimo teise jo mamai O. A. (dokumento Nr. IBPS-V-2329864-23) (b. l. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis J. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Išsamius parodymus yra davęs ankstesnės apklausos metu, juos atsimena ir patvirtina. 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.01 val. vairavo automobilį „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir jį adresu (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Jie davė jam papūsti į alkotesterį ir, kiek pamena, pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas 2,85 promilės girtumas. Su tuo sutiko. Dėl savo poelgio labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka (dokumento Nr. IBPS-V-2414541-23) (b. l. 46-47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. A. parodė, kad J. A. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su ja pažymoje nurodytu adresu. Po jos vyro mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), sūnus labai išgyvena, pradėjo vartoti alkoholį. Kiek žino, iki vakar dienos įvykio jis vartojo alkoholį, tačiau, kiek matė, nedaug. Prie namų stovėjo jos vyrui priklausantis automobilis „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iki mirties juo važinėjo jos vyras S. A. Jis registruotas jo vardu. Apie tai, kad jos sūnus vakar, t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 d., vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus, ji sužinojo tik vakar vakare, kai grįžo namo. Jis jai pats papasakojo. Buvo šokiruota, nes anksčiau jis taip nesielgė. Vertina jo poelgį blogai, ji jį dėl to barė, mano, kad jis suprato savo poelgio pasekmes bei gailisi. Minėtas automobilis paveldėjimo teise perėjo jos žinion, ji perėmė palikimą, turi Vilniaus miesto 20-to notarų biuro liudijimą (dokumento Nr. IBPS-V-2355319-23) (b. l. 30-31).
2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. (A. Š.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 16.54 val., patruliuojant Vilniuje kartu su specialistu O. G. (G.), iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., prieš 6 minutes namo grįžęs pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų sūnus pasakė, kad pagrindinėje gatvėje prie jo privažiavo pilkos spalvos automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas (vyras, vyresnio amžiaus, kaip apsirengęs – neatsimena) buvo neblaivus (sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai), siūlė vaiką pavežti, elgėsi neadekvačiai. Atvykus minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėtas važiuojantis minėtas automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, registruotą J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojui J. A. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,85 promilės girtumas, antru pūtimu – 3,01 promilės girtumas, patikrinus per Centrinę duomenų bazę paaiškėjo, kad vairuotojas J. A. neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra (dokumento Nr. IBPS-V-2345715-23) (b. l. 12).
2023 m. rugpjūčio 29 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. J. A. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas. Alkotesterio pirmuoju tikrinimu 17.21 val. nustatytas 2,85 % promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 17.43 val. nustatytas 3,01 % promilės neblaivumas (dokumento Nr. IBPS-V-2345739-23) (b. l. 13-16).
2023 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dokumento IBPS-V-2345732-23) (b. l. 17-23).
Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. A., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumento Nr. IBPS-V-2438982-23) (b. l. 27).
2023 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nustatyta, kad lengvojo automobilio „Peugeot 308“, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1560, pasirinkti metai – 2010, kaina Lietuvoje su PVM yra 3477 eurai (dokumento Nr. IBPS-V-2360830-23) (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog prieš sėsdamas vairuoti namuose vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Degtinę vartojo ir išvakarėse. Būdamas girtas sugalvojo pasivažinėti, todėl paėmė mirusio tėvo automobilį, stovėjusį prie namų. Pradėjęs važiuoti buvo sustabdytas policijos pareigūnų. J. A. kaltę taip pat įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Policijos patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie tai, kad gavus pranešimą apie galimai neblaivų asmenį, vairuojantį automobilį „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėta transporto priemonė pastebėta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bendraujant su vairuotoju J. A. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojui buvo nustatytas 2,85 promilės girtumas, antru pūtimu – 3,01 promilės girtumas. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys objektyviai patvirtina, jog „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusiam J. A. buvo nustatytas sunkus girtumas – 2,85 promilės. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, abejoti jo duomenimis pagrindo nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodomas faktines aplinkybes. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo ignoruodamas faktą, kad visai neseniai vartojo stiprų alkoholį, yra neblaivus, tad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo motinos O. A. prašymas perduoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji, kaip kaltinamojo mama, sutinka būti laiduotoja ir mano, kad darys teigiamą įtaką savo sūnui. Ją ir sūnų sieja artimi ryšiai, sūnui grįžus iš užsienio gyvena kartu, švenčia šventes, aptaria buities klausimus. Jų tarpusavio santykiai paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Sūnus neneigia padarytos veikos, dėl jos nuoširdžiai gailisi, suprato netinkamai pasielgęs. Ateityje nebepažeidinės teisės normų (b. l. 72).
Teisiamojo posėdžio metu O. A. prašė atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad galės daryti sūnui teigiamą įtaką. Tarp jų labai artimas ryšys, jis nuoširdžiai gailisi, suprato, kad pasielgė netinkamai. Dabar jis dirba, eis sportuoti, į baseiną. Stengiasi kartu leisti daugiau laiko. Turi daržą, sodą. Sūnus stengiasi jai padėti. Tiek ją, tiek sūnų labai paveikė vyro (kaltinamojo tėvo) mirtis. Vyras mirė (duomenys neskelbtini) d. Mano, kad tai buvo sūnaus netinkamo elgesio priežastis. Automobilis buvo vyro. Iki mirties jį vairavo tik sutuoktinis. Sūnus niekada nenorėjo jo vairuoti. Pabandė tik po tėvo mirties. Po laidotuvių buvo praėję tik 9 dienos. 2023 m. birželio 7 d. sūnus prisigėrė ir padarė avariją. Grįžęs iš policijos jai viską papasakojo pats. Galvoja kreiptis į psichologą, bet per darbus vis nespėja. Sūnus labai paveiktas tėvo mirties, jam prasidėjo galvos skausmai. Jos pačios požiūris į alkoholį labai neigiamas. Ji pati visiškai nevartoja alkoholio, nevartojo ir jos vyras. Jos alga 157 eurai. Iki mirties šeimą išlaikė vyras. Sūnus dabar jau dirba ir padeda. Turėjo santaupų. Gyvena nuosavame name, turi šiek tiek žemės.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. A. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 53), per pastaruosius vienerius metus tris kartus baustas administracine tvarka: vieną kartą – už KET pažeidimus, du – už nusižengimus viešajai tvarkai (b. l. 51-52). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Dirba.
Prokurorė nesutiko su laidavimo instituto taikymu, teigdama, kad asmens iki šiol daryti teisės pažeidimai nesuteikia pagrindo manyti, kad ateityje jis nebedarys naujų teisei priešingų veikų. Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro duomenimis (tikrinti 2023 m. spalio 26 d.), matyti, kad per pastaruosius penkerius metus J. A. ne mažiau dešimties kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau tarp padarytų administracinių nusižengimų dominuoja keleivių vežimo taisyklių visuomeniniu transportu pažeidimai. Šiurkštūs administraciniai nusižengimai pažeidimai padaryti tik 2023 m. birželio 7 d. Nei kaltinamasis, nei jo mama neslėpė, kad pastarieji metai šeimai buvo morališkai ir finansiškai sunkūs, nes šeimą išlaikęs asmuo – kaltinamojo tėvas sunkiai sirgo ir 2023 m. gegužės 30 d. mirė. Destruktyvus J. A. elgesys atsirado tik po tėvo mirties, bandant susitaikyti su netektimi ir pasikeitusia šeimos situacija. Teismas linkęs tikėti šiomis kaltinamojo mamos nurodomomis aplinkybėmis. Nors 2023 m. birželio 7 d. du administraciniai nusižengimai padaryti paeiliui, tačiau teismas neturi pagrindo vadovautis prielaidomis: byloje nėra duomenų, kad birželio 7 d. J. A. vairavo transporto priemonę irgi būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad J. A. 2023 m. spalio 3 d. vėl įsidarbino, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebepadaryta jokių naujų teisės pažeidimų, mamos teigimu, jai padeda namuose, tad manytina, kad kaltinamojo kurį laiką trukęs netinkamas elgesys sietinas su sukrėtimu dėl artimo šeimos nario netekties ir mėginimu jį įveikti vartojant alkoholį, o ne dėl ciniško požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Teismas linkęs tikėti, kad netinkamo elgesio laikotarpis buvo trumpalaikis ir sąlygotas tik išgyvenimų dėl tėvo ligos ir mirties.
Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir J. A. ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti J. A. jo motinos O. A. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad O. A. neteista (b. l. 73). Teigiamai charakterizuojama darbdavio (b. l. 74). Teismo įsitikinimu, O. A. charakterizuojantys duomenys, jos ir kaltinamojo artimas, ilgalaikis bei tvirtas šeimyninis ryšys, savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį sūnui J. A. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog O. A. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Vertinant O. A. galimybes daryti sūnui įtaką, kai ji nesulaikė jo nuo šiurkščių teisės pažeidimų birželio – rugpjūčio mėnesiais, atsižvelgtina į tai, kad paties kaltinamojo dabartinis atsakingas, į pagalbą šeimai orientuotas elgesys rodo, kad emocinės sumaišties periodas jau praeityje. Teismo manymu, praėjus adaptacijos dėl praradimo šeimoje laikotarpiui, kaltinamojo mama sugebės daryti sūnui teigiamą įtaką ir sulaikyti jį nuo neapgalvotų poelgių ateityje.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, J. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (laiduotojos atlyginimas itin mažas, kaltinamasis visai neseniai įsidarbino, šeimos finansinė padėtis nelengva) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
J. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus, kad J. A. pirmą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau jam nustatytas sunkus girtumas, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, kuris atitinka įstatymų leidėjo numatytą termino vidurkį. Kadangi kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
J. A. vairavo mirusiam tėvui priklausiusią ir motinos paveldėtą (2023 m. liepos 21 d. liudijimo, išduoto Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro, duomenimis, S. A. palikimą priėmė O. A., b. l. 32) transporto priemonę. Faktinė automobilio savininkė yra O. A. Veikos padarymo metu ji buvo darbe ir nežinojo, kad neblaivus sūnus ėmėsi vairuoti automobilį, pasinaudojęs tuo, kad jam žinoma, kur yra automobilio rakteliai. Ji neturi nukentėti dėl sūnaus padarytos nusikalstamos veikos. Atitinkamai pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas šioje byloje nagrinėtinas tik vairuoto automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo klausimas.
Atsižvelgus į aukščiau aptartą J. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas prevenciniais tikslais taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Peugeot 308“ vidutinė vertė su PVM yra 3477 eurai. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį (dirbantis asmuo, nevedęs, išlaikytinių neturi), automobilio vertė nėra tokia didelė, kad ją atitinkančios sumos konfiskavimas būtų neproporcingas padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui bei neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties.
Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.
Ikiteisminio tyrimo metu J. A. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 20 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo J. A. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 230 Eur (b. l. 91-93).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. esant būtinajam gynėjo dalyvavimo pagrindui.
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pati pasisamdyti gynėją. Kaltinamajam gynėjas buvo skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo iniciatyva, nepriklausomai nuo jo valios. Gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. A. (J. A.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį O. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 3477 (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis) eurus.
Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3477 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš nurodytų Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
J. A. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
O. A. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.