- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1164-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Euroconsult Group“, A. V., S. V., M. G., V. G.
- Atsakovas
- UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“, UAB „Ranga IV investicijos“, UAB „Schindler-Liftas“, M. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Euroconsult Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Euroconsult Group“, A. V., S. V., M. G. ir V. G. ieškinį atsakovams UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“, UAB „Ranga IV investicijos“, UAB „Schindler-Liftas“, M. R. dėl paslaugų teikimo sutarties ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais bei uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos atsiradimo grėsmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai UAB „Euroconsult Group“, A. V., S. V., M. G. ir V. G. 2009-05-11 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinę (b.l.1-10, 19-35) prašė 2008-03-11 Paslaugų teikimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu 2006-11-09 UAB „Ranga IV investicijos“ M. R. išduotą įgaliojimą nuo jo sudarymo momento; priteisti iš solidariųjų atsakovų UAB „Schindler-Liftas“ ir UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ ieškovo UAB „Euroconsult Group“ naudai 21 218,50 Lt žalos atlyginimo, 6% dydžio metines palūkanas; uždrausti atsakovui UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ atlikti bet kokius ieškovų naudojimąsi bendrąja nuosavybe, esančia adresu (duomenys neskelbtini), ribojančius veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ieškovams ateityje grėsmę. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su elektros, vandens, šaldymo, vėdinimo ir kitų inžinierinių sistemų, liftų veikimo trikdymu ir magnetinių praėjimo-pravažiavimo kortelių veikimo blokavimu, kiek tai susiję su ieškovams priklausančiomis patalpomis; įpareigoti atsakovus UAB „Schindler-Liftas“ ir UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ ne vėliau kaip per penkias dienas pašalinti biurų darbuotojams skirtų liftų, esančių pastato adresu A. T. g. 4, Vilniuje, Rytiniame įėjime, veikimo sutrikimus; įpareigoti atsakovą UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ per penkias dienas pašalinti neteisėtai uždėtas šaldymo (kondicionavimo) sistemos, esančios ieškovui UAB „Euroconsult Group“ priklausančiose patalpose, plombas. Nurodė, kad atsakovai savavališkai riboja ieškovų galimybes naudotis nuosavybe. Atsakovas UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ buvo atjungęs šaldymą ieškovų patalpoms, be to, nuo 2009-04-28 ieškovo UAB „Euroconsult Group“ darbuotojai, klientai ir kiti interesantai neturi galimybės naudotis liftais, kadangi liftai nekyla į septintame aukšte ieškovui priklausančias patalpas, advokatų kontoros laiku nepasiekia korespondencija. Atsakovas UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ sąmoningai delsia šalinti liftų veikimo sutrikimus. Tai yra tiesiogiai susiję su ieškovų ir atsakovų ginčais dėl pastato administravimo tvarkos. Todėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali tikimybė, kad atsakovai pakartotinai atjungs šalčio tiekimą, blokuos praėjimo-pravažiavimo korteles, atjungs šalto vandens tiekimą, dėl ko ieškovai patirs didelių nepatogumų ir nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-06-12 nutartimi ieškovų UAB „Euroconsult Group“, A. V., S. V., M. G. ir V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b.l.43-44). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios būtų skiriamos namui atnaujinti. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo UAB „Euroconsult Group“ įsiskolinimas už paslaugas sudaro 45 498,47 Lt. Ieškovų pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo niekur nedingtų net ir patenkinus ieškinį. Įvertinęs pateiktus argumentus ir įrodymus teismas padarė išvadą, kad pats ieškovas nevykdo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis nori užtikrinti, kad paslaugos ir toliau būtų teikiamos. Teismas taip pat konstatavo, kad pateiktas UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ raštas dėl paslaugų teikimo nutraukimo patvirtina, jog atsakovo veiksmai nėra tyčiniai, jis iš anksto perspėja ieškovą dėl tam tikrų suvaržymų, šie veiksmai atliekami dėl ieškovo UAB „Euroconsult Group“ įsiskolinimo. Be to, iš ieškovo UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ argumentų teismas sprendė, kad tarp ieškovo „Euroconsult Group“ ir atsakovo UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ kilo ginčas dėl paslaugų įkainių ir teikimo sąlygų, kas yra atskiro ieškinio dalykas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Euroconsult Group“ atskiruoju skundu (b.l.46-50) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su elektros, vandens, šaldymo, vėdinimo ir kitų inžinerinių sistemų, liftų veikimo trikdymu ir magnetinių praėjimo-pravažiavimo kortelių veikimo blokavimu, kiek tai susiję su ieškovui UAB „Euroconsult Group“ priklausančiomis patalpomis, esančiomis A. T. g. 4, Vilniuje, bei ieškovams M. G. bei V. G. priklausančiomis patalpomis, esančiomis A. T. g. 4; įpareigoti atsakovą UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ per penkias dienas pašalinti neteisėtai uždėtas šaldymo (kondicionavimo) sistemos, esančios ieškovui UAB „Euroconsult Group“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plombas. Kadangi vienas iš ieškinio reikalavimu – uždrausti atsakovams atlikti bet kokius ieškovų bendrąją nuosavybę (duomenys neskelbtini) ribojančius veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ieškovams ateityje grėsmę, tikėtina, kad atsakovas UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ pakartotinai užblokuos šalto vandens skaitiklius, magnetinių praėjimo-pravažiavimo kortelių veikimą, tuo padarydamas neįmanomą patekimą į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ar imsis kitų veiksmų, dėl kurių padidės ieškovams jau padaryta žala. Be to, jei nebus pašalinti sutrikimai, susiję su inžinierinės įrangos veikimu, padidės ieškovo nuomininko atsisakymo mokėti nuomos mokestį kilusi žala, nes ieškovo nuomininkas nemokės nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Negana to, ieškovas nebus finansiškai pajėgus vykdyti savo prievoles, kylančias iš kreditavimo sutarties, pagal kurią įmokas ieškovas moka iš lėšų, gaunamų kaip nuomos mokesčio. Ieškovo supratimu, nurodytos priežastys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, esą ieškovai nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių būsimo teismo sprendimo apsunkinto ar neįmanomo įvykdymo grėsmę, nėra pagrįsti. Atsakovo veiksmai – viena vertus, vengimas vykdyti teisėtą ieškovo reikalavimą pateikti faktines administravimo sąnaudas patvirtinančius dokumentus ir, kita vertus, ieškovų naudojimąsi bendrąja nuosavybe ribojančių veiksmų atlikimas, yra vertintini kaip akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai yra nurodyta, kad atsakovo veiksmai nėra tyčiniai. Ieškovo manymu, skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė ir dėl bylos esmės. Tokie teismo veiksmai prieštarauja teismų praktikai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje. Taip pat pažymi, jog atsakovas UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ ir UAB „Schindler-Liftas“ atliko biurų darbuotojams skirto lifto Rytiniame įėjime remonto darbus, todėl reikalavimo pašalinti lifto gedimus atsisako.
Atsiliepimas
Atsakovas „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.67-71) prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-12 nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina nėra atlikęs jokių veiksmų, dėl kurių ieškovai negalėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tokių aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose nenurodo ir ieškovai. Pažymi, jog atsakovai ginčija aplinkybę, kad ieškovo nurodoma žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, todėl ši aplinkybė yra nustatinėjama byloje, o aplinkybės, kad įmokas pagal kreditavo sutartį ieškovas moka būtent iš lėšų, kurios yra gaunamos kaip nuomos mokestis, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nors ieškovai ieškiniu prašo pripažinti 2008-03-01 paslaugų teikimo sutartį negaliojančia, tačiau prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai prašo įpareigoti atsakovą UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ teikti šioje paslaugų sutartyje numatytas paslaugas. Patenkinus ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų įteisintas ieškovų neatlygintinas naudojimasis atsakovo teikiamomis paslaugomis per visą bylos nagrinėjimo laiką, nors vėliau paslaugų teikimo sutartis ir būtų pripažinta negaliojančia. Mano, jog ieškovas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesąžiningai siekia išvengti mokėjimo už atsakovo teikiamas paslaugas ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėti. Priešingai nei teigia ieškovas, būtent įpareigojus atsakovą teikti 2008-03-01 paslaugų teikimo sutartyje numatytas paslaugas būtų apsunkintas restitucijos taikymas net ir palankaus ieškovui sprendimo atveju.
Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 61-63) prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-12 nutartį. Pažymi, jog vienas ieškovų pateiktų reikalavimų – uždrausti atsakovui UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ atlikti bet kokius ieškovų naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe ir asmenine nuosavybe ribojančius veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ieškovams ateityje grėsmę, yra bendras prevencinis reikalavimas, detalizuojamas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį patenkinus, iš esmės būtų patenkinti ir ieškovų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami patikslintame ieškinyje. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ne iš esmės patenkinti ieškovų ieškinį. Pabrėžia, jog atskirajame skunde, kaip ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nepateikia jokių pagrįstų faktinių aplinkybių ir argumentų, dėl kurių teismas turėtų jas pritaikyti. Ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovo interesus gina ne tik prievolinės, bet ir daiktinės teisės normos ir ieškovai turi teisę netrukdomai naudotis bendrąja nuosavybe, nėra jokiu reikšmingu priežastiniu ryšiu susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtinumu šioje byloje. Teigia, jog teismo nuomonės, kokie klausimai apskritai šioje byloje turi būti sprendžiami, išreiškimas nesudaro pagrindo ieškovams teigti, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kartu sprendė ir ieškinio pagrįstumo klausimą.
Atsakovas UAB Schindler-Liftas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.65-66) nurodo, kad ieškovas atskirajame skunde atsisakė reikalavimo pašalinti biuro darbuotojams skirtų liftų, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo sutrikimus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, pagrįstai sprendė šiuo atveju nesant prielaidų iki ginčo išsprendimo taikyti tokias preliminarias priemones, kurių prašė ieškovai ir apeliantas. Skundžiama nutartis teisėta, ją panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai nebegalimu. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.
Apeliantas UAB „Euroconsult Group“ patikslintu ieškiniu (19-35) šalia kitų reikalavimų pareiškė bendrą prevencinį reikalavimą (CK 1.138 str. 3 p.) – uždrausti atsakovui UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ atlikti bet kokius ieškovų naudojimąsi bendrąja nuosavybe, esančia adresu (duomenys neskelbtini), ribojančius veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ieškovams ateityje grėsmę, kuriuo siekiama ieškovo civilines teises ginti uždraudžiant atsakovams atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti ateityje. Prevencinis ieškinys reiškiamas tuomet, kai jokia reali ieškovo civilinė teisė ar teisėtas interesas nėra pažeisti, o tokios bylos nagrinėjimo dalyką ir sudaro ne tik galimai būsimų atsakovo (atsakovų) veiksmų neteisėtumo, bet ir šių veiksmų galimos įtakos ieškovo turtiniams interesams (žalai atsirasti) nustatymas bei vertinimas. Ar galimi atsakovų veiksmai įtakoja žalos ieškovui padarymą, taip pat, ar jie neteisėti, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 259 str. 1 d., 265 str. 1 d.), todėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės yra tapačios ieškinio dalykui, tik labiau detalizuoja ieškovų reikalavimus, pritaikymas prieštarautų vienam iš esminių teisminės veiklos principų – teisingumo principui (CK 6 str.). Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, neįvertinus ir nenustačius reikšmingų bylos aplinkybių, iš esmės būtų išspręstas ginčas, kurio kaip ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne pažeistą teisę ginanti, o tik prevencinė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Šiuo atveju viena iš ieškovo pareikštų reikalavimų – pripažinti 2008-03-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 8/2008 negaliojančia. Tuo tarpu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai prašo įpareigoti atsakovą UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ teikti šioje paslaugų sutartyje numatytas paslaugas, t.y. įpareigoti priešingą sutarties šalį šią jų ginčijamą ir prašomą pripažinti negaliojančia sutartį realiai vykdyti. Toks apelianto prašymas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, kadangi nėra susijęs su būsimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo prevenciją, todėl negali būti tenkinamas dar ir dėl šios priežasties. Kolegija iš esmės sutinka su atsakovo UAB „Ranga IV pastatų aptarnavimas“ atsikirtimų į skundą argumentais, jog tokiu atveju įteisinamas ieškovų neatlygintinas naudojimasis atsakovo teikiamomis paslaugomis per visą bylos nagrinėjimo laiką, nors vėliau paslaugų teikimo sutartis ir būtų pripažinta negaliojančia.
Atskirajame skunde apelianto išdėstyti argumentai, susiję su ieškovų interesus reglamentuojančiomis daiktinėmis teisės normomis, šioje bylos procesinėje stadijoje – sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus - nėra reikšmingi, todėl dėl jų kolegija nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto skundo motyvais, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą, pirmosios instancijos teismas plačiau nei derėjo esamoje situacijoje ėmėsi analizuoti bylos aplinkybes, vertinti pastato bendraturčių pareigas bei jų įvykdymo tinkamumą, kas yra reikalinga tik sprendžiant šalių ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, jų poveikį (įtaką) šalių teisėms ir teisėtiems interesams, ši aplinkybė pati savaime nesudaro teisinių prielaidų panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, priešingas traktavimas neatitiktų draudimo vertinti formaliai principo (CPK 328 str.).
Konstatavusi, jog UAB „Euroconsult Group“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.