Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresniojo tyrėjo K. A. 2014-07-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-14918139-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresnysis tyrėjas K. A. 2014-07-07 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-14918139-14, kuriuo A. M. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 110 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jai 300 litų baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2014-06-15 apie 11 val. viešoje vietoje, Sietyno gatvėje, link Pilaitės Vilniuje A. M. vedėsi savo du šunis B. Z. veislės, kurių vardai Alvaras ir Coldly be pavadėlių. Minėti šunys pribėgo prie pareiškėjo V. K. šuns Amerikiečių stafordšyro veislės vardu bardas ir jį sužalojo, tuo savo veiksmais pažeidė 2013-09-18 Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos taisyklių Nr. 30-2001, 5.4 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 14).

Teismo posėdyje A. M. skundą palaikė, iš esmės ji analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes išdėstytas raštu. Papildomai nurodė, kad ji pažeidė taisykles, paleido šunis nuo pavadėlio, bet ne jos šunys kalti, nes jie ne dėl to užpuolė šunį, kad yra agresyvūs, jie tiesiog gynėsi, tai buvo jų reakcija į Valdo šuns agresyvumą.

Teismo posėdyje apklaustas V. K. paaiškino, kad tą dieną jis vedė šunį pasivaikščioti, susitiko kaimynę su šunimis, pastebėjo, kad šunys buvo palaidi ir be antsnukio. Jis sušuko, kad ji pasiimtų šunis, bet jie atbėgo link jo ir šunys susipešė ir buvo sužalotas šuo. Jo šuo buvo su pavadėliu ir su antsnukiu. Jo šunys į jos šunis reaguoja agresyviai, nes jos šunys jau tris kartus užpuolė jo šunį.

Iš Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atsiliepimo matyti, kad prašoma nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovė D. B. teismo posėdyje prašė priimtą nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Iš surinktų byloje duomenų – A. M. paaiškinimų bei V. K. paaiškinimų nustatyta, kad 2014-06-15 apie 11 val. viešoje vietoje, Sietyno gatvėje, link Pilaitės Vilniuje A. M. vedėsi savo du šunis B. Z. veislės, kurių vardai Alvaras ir Coldly be pavadėlių. Tarp V. K. vedžiojamo šuns bei A. M. vedžiojamų šunų įvyko konfliktas (šunys sužalojo vieni kitus). Iš pateiktų dokumentų (b. l. 22) matyti, kad V. K. vedžiojamas šuo patyrė sužalojimus. Tai, kad buvo sužalotas A. M. vedžiojamas šuo matyti iš pateiktų nuotraukų ir aprašymo tinklalapyje facebook.com. bei atspausdintos nuotraukos, b. l. 9. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykusio konflikto tarp šunų aplinkybių niekas iš pašalinių žmonių, apart pačių šunų šeimininkų nematė, kiti liudytojai, kurie galėtų paaiškinti aplinkybes, nenustatyti. A. M. teigia, kad jos šunys gynėsi, o V. K. tvirtina, kad būtent A. M. šunys užpuolė jo vedžiojamą šunį. Teismo vertinimu, yra neįrodyta aplinkybė, kad būtent A. M. vedžiojami šunys užpuolė V. K. šunį, kaip ir nėra patikimų duomenų, jog situacija buvo priešinga. Remtis tik dviejų asmenų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir kurių paaiškinimai kardinaliai skiriasi parodymais būtų neteisinga, nes nei vieno jų pateiktos versijos nepatvirtina kiti duomenys.

Teismo manymu, nesurinkta patikimų duomenų, kad būtent A. M. šunys užpuolė kitą vedžiojamą šunį, todėl ji pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį negali būti pripažinta kalta. Visgi abejonių nekyla, kad A. M. vedėsi savo augintinius paleidusi nuo pavadėlių, tai nurodo ji pati tiek pirminiame paaiškinime (b. l. 18), tiek teisme.

ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teismui teisę atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, kai teisės pažeidimo veika įrodyta.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, jog A. M. padaryta veika atitinka pažeidimo, kuris numatytas ATPK 110 straipsnio 1 dalyje sudėtį, ji 2014-06-15 apie 11 val. viešoje vietoje, Sietyno gatvėje, link Pilaitės Vilniuje vedėsi savo du šunis B. Z. veislės, kurių vardai Alvaras ir Coldly be pavadėlių. Ji tokiais savo veiksmais pažeidė 2013-09-18 Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos taisyklių Nr. 30-2001, 5.4 punkto reikalavimus, įtvirtinančius, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. niekada nėra bausta administracine tvarka, jai skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pateiktą skundą tenkinti iš dalies - panaikinti 2014-07-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-14918139-14.

Pripažinti A. M. kalta padarius ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.