- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2-32061-600/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25075-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Kristinai Bernadišiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui S. S. dėl savavališkai pastatyto pastato nugriovimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 12,60 m ilgio ir 9,20 m pločio gyvenamąjį namą bei 6 m ilgio ir 5 m pločio medinio karkaso statinį bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė 12,60 m ilgio ir 9,20 m pločio gyvenamą namą bei 6 m ilgio ir 5 m pločio medinio karkaso statinį. LR statybos įstatymo 2 str. 6 d. nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv.m. ir kurio rūsys yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Atsakovo medinio karkaso statinys priskirtinas I grupės nesudėtingam statiniui. Gyvenamojo namo plotas viršija 80 kv.m., todėl jis laikytinas neypatingu statiniu (Statybos įst. 2 str. 94 d.). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra draudžiama. Naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju rengiamas statybos projektas. Statybą leidžiantis dokumentas yra statybos leidimas. Be to, kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame žemės sklype, privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Tad atsakovui gyvenamojo namo statybai būtina turėti statybos projektą bei leidimą statyti, o medinio karkaso statinio statybai – įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus supaprastintam statybos projektui. 2012-11-14 buvo surašyti du savavališkos statybos padarinių šalinimo aktai ir pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-05-14 likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatus. Reikalavimo patikrinimo metu 2013-05-31 aktais nustatyta, kad reikalavimai nebuvo įvykdyti, taip pat nebuvo kreiptasi į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, apie iškeltą bylą bei paskirtą 2013-10-29 teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu (b.l. 35-36), kadangi atsakovas gyvenamosios vietos adresu nerastas, darbo vieta nežinoma (b.l. 29-32).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu (b.l. 24-26). Žemė, kurioje buvo vykdomi statybos darbai, yra valstybinė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nėra išdavusi sutikimo naudotis valstybinės žemės sklypu. Prašymo dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo (ar įsigijimo) atsakovas nepateikė.
Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui, apie teismo posėdį pranešus viešo paskelbimo būdu (b.l. 35-36, LR CPK 130 str.).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko procesiniame dokumente išdėstytą poziciją ir prašo ieškinį tenkinti, esminių papildymų neturi.
Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko procesiniame dokumente išdėstytą poziciją, su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti, esminių papildymų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012-06-27 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. FAK-2061 ir FAK-2052 (b.l. 4, 10), kuriuose nurodė, kad valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastatyti medinio karkaso statinys ir gyvenamas namas. 2012-11-14 buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-121114-00333 ir Nr. SSA-00-121114-00335 (b.l. 6, 12), kuriais konstatuota, kad nėra statybą leidžiančių dokumentų bei 2012-11-14 reikalavimais atsakovas įpareigotas iki 2013-05-14 pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, kurie atsakovui buvo įteikti asmeniškai (b.l. 7, 13). Atsakovas prašymo pratęsti terminą reikalavimo įvykdymui neteikė (b.l. 1-3). 2013-05-31 aktais Nr. RPA-00-130531-00155 bei Nr. RPA-00-130531-00153 (b.l. 8, 14) buvo konstatuota, kad statiniai nenugriauti.
CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Minėta tvarka įtvirtinta Statybos įstatyme. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnis. Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 ir kt.). Ieškovas reikalauja taikyti įstatyme numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę - įpareigojimą statinius (medinį karkasinį statinį ir gyvenamą namą) nugriauti.
2010-07-02 buvo patvirtinta Statybos įstatymo 28 str. nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2010-10-01 (2010 07 02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija, Žin., 2010, Nr. 84-4401). Taigi, šiuo metu Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatyti keturi alternatyvūs savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, tame tarpe ir galimybė įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Iš bylos medžiagos ir ieškovo, trečiojo asmens atstovų paaiškinimų nenustatyti aktyvūs atsakovo veiksmai siekiant gauti statybas įteisinančius dokumentus – 2012-11-14 surašius Savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovas S. S. nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (b.l. 1-3). Todėl, atsižvelgus į pasyvius atsakovo veiksmus, pagrįstai svarstytinas klausimas dėl Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 punkte numatyto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo taikymo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo dalyku yra nekilnojamojo turto registre neužfiksuoti, neturintys unikalaus numerio, be priskirto adreso (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte įvardyti statiniai. Į bylą nepateikta nė vieno dokumento, suteikiančio atsakovui teisę valdyti, naudoti ir disponuoti statybos reikalavimų neatitinkančiais ginčo statiniais (CPK 178 straipsnis). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju savavališkas statinys, kuris neatitinka jokių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, stovi ant valstybinės žemės sklypo ir byloje nėra įrodymų, kad šia žeme atsakovui yra leista ar gali būti leidžiama naudotis (pavyzdžiui, pagal nuomos, panaudos ar kitokią sutartį), todėl šiuo atveju neegzistuoja jokių teisinių prielaidų taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą (t. y. leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą). Pažymėtina, kad atsakovas po reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo neišreiškė valios imtis aktyvių veiksmų statinių įteisinimui. Todėl šiuo atveju, vertinant ir atsakovo veiksmus, darytina išvada, kad vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovo reikalavimas nugriauti savavališkai atsakovo pastatytus statinius, kurie buvo užfiksuoti 2012-11-14 savavališkos statybos aktuose, yra nepagrįstas ir netenkintinas, o atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą.
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įvertinus faktinę situaciją bei metų laiką, kurio metu priimamas teismo sprendimas (ruduo, spalio mėnesio pabaiga), pripažintina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas neskųs teismo sprendimo, įpareigojimo nugriauti statinius terminas prasidėtų žiemos pradžioje (gruodžio mėnesį), baigtųsi žiemos pabaigoje (vasario mėnesį), todėl būtų teisinga ir protinga nustatyti ne trijų, o šešių mėnesių terminą, per kurį atsakovas turi įvykdyti įpareigojimą nugriauti savavališkos statybos statinius savo lėšomis. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įgyvendinimą, ieškovui suteikiama teisė, remiantis šiuo sprendimu, nugriauti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Šioje byloje teismas patyrė 9,90 Lt teismo pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, teismo šaukimų siuntimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovo, 9,90 Lt sumą apvalinant iki 10 Lt (CPK 96 str., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., 88 str. 1 d., 6 p., 96, 260, 263, 269, 270, 279 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Atsakovui per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytą 12,60 m ilgio ir 9,20 m pločio gyvenamąjį namą, nurodytą 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00335, bei 6,0 m ilgio ir 5,0 m pločio medinio karkaso statinį, nurodytą 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00333, bei sutvarkyti statybvietę.
Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius - savavališkai pastatytus valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytą 12,60 m ilgio ir 9,20 m pločio gyvenamąjį namą, nurodytą 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00335, bei 6,0 m ilgio ir 5,0 m pločio medinio karkaso statinį, nurodytą 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00333 - atsakovo S. S. lėšomis, t.y. reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovo.
Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 10 Lt bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.