Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. I. (A. I.) gynėjo P. E. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. I. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 1999-09-02 nutartimi A. I., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 105 str. 1 ir 2 punktuose, nepakaltinamumo būsenoje buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri 2003-04-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pakeista į sustiprinto stebėjimo sąlygas. Rokiškio apylinkės teismo 2004-04-30 nutartimi A. I. taikytos sustiprinto stebėjimo sąlygos pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas. 2009-05-07 to paties teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą. 2010-07-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi A. I. padarius naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą. Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-07-30 nutartimi A. I. taikytas ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-05nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą, tačiau Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-08-29 nutartimi minima priverčiamoji medicinos priemonė vėl pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri taikoma iki šiol.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-21 nutartimi Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. I. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo buvo tenkintas ir jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas A. I. gynėjo advokato P. E. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-21 nutartį panaikinti - atmesti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir A. I. grąžinti į globos namus. Pažymima, kad šiuo metu A. I. psichinė būklė yra nepablogėjusi, netgi vertinama kaip gera. Skunde detaliai lyginamos Komisijos pateiktos išvados prieš 6 mėnesius su nagrinėjamoje byloje esančiomis. Teigiama, kad Komisijos išvados dėl A. I. psichinės būklės yra skirtingos, o teismas priemė vienodą sprendimą – pratęsti priverčiamą medicinos priemonę. Toliau skunde nurodoma, kad teismas pažeidė BK 98 str. nuostatas, kadangi vertino ne paskutinių šešių mėnesių A. I. psichinę būklę, o visą jo ligos eigą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-21 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 2 ir 3 dalys).

Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo A. I., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai rėmėsi Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada Nr. 39, kurioje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu griežtai struktūrizuotoje aplinkoje ligonio, tai yra A. I., psichinė būsena nepablogėja, tačiau dėl patekimo į ligoninę kaltina socialinę darbuotoją, kuri neva prie jo kabinėjasi dėl neišgertos vienos tabletės, yra nekritiškas savo elgesiui, alkoholizacijai, nesugeba adaptuotis globos namuose ir jau ketvirtą kartą gražinamas į stacionarą.

BPK 405 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Tačiau iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad A. I. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašoma jam paskirti, šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Nors, kaip teigiama skunde, Komisijos išvadoje pasisakyta, kad A. I. psichinė būklė yra nepablogėjusi, tačiau kartu įvertinus kitus pateiktus duomenis konstatuotina, kad ji nėra pakankamai stabili, o nebuvimas kritikos savo ankstesniam elgesiui rodo, kad A. I. socialinis pavojingumas vis dėlto yra išlikęs. Būtent tai vienas iš veiksnių, kas sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 str. 3 d. 1 p. ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio apylinkės teisme metu, padarė teisingą išvadą, kad A. I. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. I. praeityje jau ne kartą buvo skirtas priverstinis ambulatorinis gydymas ir stebėjimas, tačiau vėliau pakeistas į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kas rodo, jog socialinės globos namuose dirbantis personalas negali užtikrinti A. I. gydimo kokybės ir režimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu medicinos įstaigos atstovė nurodė, kad A. I. nesugeba adaptuotis socialinės globos namuose, linkęs pažeisti medikamentų vartojimo tvarką (40 b. l.).

Apygardos teismui nekelia abejonių Komisijos išvada, Komisijos kompetencija ir objektyvumas. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu A. I. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir sveikatai. Nėra pagrindo abejoti šia Komisijos išvada, todėl manyti, kad A. I. sugebės savarankiškai padedant socialinės globos namuose dirbančiam personalui gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, pagrindo nėra. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. I. psichinė būklė, nors ir neblogėjanti, tačiau nėra stabili, o jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus A. I. stebėjimas bei gydymas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-02-21 nutartis, kuria A. I. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. I. (A. I.) atstovo advokato P. E. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.