- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- e2-316-876/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento, Lietuvos
- Atsakovas
- P. D.
dalyvaujant ieškovo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento atstovui L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės, juridinio asmens kodas 188732677, ieškinį, pareikštą atsakovui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2017 m. vasario 8 d. priimtas ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinys, pareikštas atsakovui P. D., kuriuo ieškovas prašė iš atsakovo P. D. priteisti Lietuvos kariuomenei 345 Eur dydžio mokymosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad P. D. tarnavo Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. P-1217 „Dėl drausminės nuobaudos eil. P. D. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ buvo išleistas į atsargą. Į atsargą atsakovas buvo išleistas jam paskyrus drausminę nuobaudą, tai yra su kariu tarnybos santykiai buvo nutraukti prieš profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) sutartyje įsipareigotą terminą dėl paties kario padaryto drausmės pažeidimo, o sutartis nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi iš kario, su kuriuo karo tarnybos sutartis nutraukiama jo iniciatyva, išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu rengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. P-1217 4 punkte nurodoma atsakovui grąžinti mokymo išlaidas 345 Eur arba iš karto visą sumą, arba, pasirašius išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, dalimis. Atsakovas Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vado 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. KKM-84 siųstas į Šarvuočio M113 vairuotojo kursą 2015 m. rugsėjo 7-25 d., o šio kurso pilna kaina (687,30 Eur), todėl mano, kad iš atsakovo išieškoma 345 Eur suma, įvertinus proporcingą sumos mažinimą kiekvieniems atsakovo ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje metams po kursų baigimo, yra pagrįsta ir turėtų būti Lietuvos kariuomenei priteista. Atsakovas 2016 m. spalio 10 d. pasirašytinai susipažindamas su 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. P-1217, kuriuo buvo išleidžiamas į atsargą, nurodė, kad nesutinka pasirašyti išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, nors jau 2016 m. spalio 6 d., t. y. iki išleidimo į atsargą dienos - 2016 m. spalio 10 d., buvo pasirašytinai supažindintas su Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma Nr. MS-27, kurios 4 dalyje pateikta jo atžvilgiu Lietuvos kariuomenės patirta apskaičiuota išlaidų sumą - 345 Eur. Atsakovas Lietuvos kariuomenei nei išleidimo į atsargą dieną - 2016 m. spalio 10 d., nei iki 2016 m. spalio 14 d. pretenzijoje „Dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, neatlyginimo pasekmių“ nustatyto 1 mėnesio, skirto atsakovo susisiekimui dėl atsiskaitymo organizavimo, termino pabaigos, nei iki šio ieškinio pareiškimo teismui dienos nėra sumokėjęs jo atžvilgiu krašto apsaugos sistemos patirtų, tiesiogiai susijusių su jo mokymu, profesiniu rengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, išlaidų visa apimtimi. Atsakovas iki šiol taip pat nėra pasirinkęs gražinimo dalimis būdo, kai būtų pasirašyta išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartis, ir jokia forma nėra informavęs Lietuvos kariuomenės dėl kokių priežasčių iki šiol jis nėra atsiskaitęs. Pažymėjo, kad atsakovą išleidus iš profesinės karo tarnybos į atsargą atsakovui atsirado įstatyminė prievolė atlyginti mokymosi išlaidas - KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis2017 m. vasario 10 d. Šakių rajono apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį tenkino visiškai ir priteisti iš atsakovo P. D. 345 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) mokymosi išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovui Lietuvos kariuomenei,. Taip pat priteisti iš atsakovo P. D. 6 Eur (šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovas P. D. pateikė prieštaravimus į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi tarnaudamas Lietuvos Respublikos kariuomenėje nebuvo supažindintas su tvarka, kad nutraukus sutartį savo / ne savo noru privalės atlyginti tiesiogiai su jo mokymu, profesiniu rengimu ir kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas, prieš siunčiant jį į 2015-09-25 šarvuočio M133 vairuotojo kursą. Nurodė, kad jis nesutiko ir nepasirašė jokios sutarties dėl galimų išlaidų grąžinimo, ar kompensavimo. Pažymėjo, kad buvo išsiųstas į Šarvuočio M133 vairuotojo kursą, tačiau neturėjo jokios laisvos valios pasirinkti ar nori vykti į šį kursą ar ne, tai buvo vykdoma Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vado 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. KKM-84, neatsižvelgiant į jo valią ir laisvą teisę rinktis. Nurodė, kad jo atveju, ne jis pats nutraukė sutartį, o su juo sutartis buvo nutraukta. Nuo jo pačio valios nepriklausė ar jis nori palikti tarnybą ar ne, kadangi buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. P-1217. Pažymėjo, kad profesinėje karo tarnybos sutartyje neužsimenama apie tai, kad bus privaloma grąžinti ar kompensuoti tiesiogiai su jo mokymu, profesiniu rengimu ir kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas akcentavo ir tai, kad mokymosi išlaidos negali būti priteistinos už pirmuosius studijų metus.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. P-1217 „Dėl drausminės nuobaudos j. eil. P. D. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ P. D. 2016 m. spalio 10 d. buvo išleistas į atsargą vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 44 straipsnio 2 dalimi. Tame pačiame įsakyme atsakovui buvo nurodyta grąžinti mokymo išlaidas, pasirašius su ieškovo struktūriniu padalinio - Birutės ulonų bataliono vadu Kario mokymo, profesinio parengtumo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2016 m. spalio 10 d. pasirašytinai susipažindamas su 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. P-1217, kuriuo buvo išleidžiamas į atsargą, nurodė, kad nebesutinka pasirašyti išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, nors 2016 m. spalio 6 d., t. y. iki išleidimo į atsargą dienos - 2016 m. spalio 10 d., buvo pasirašytinai supažindintas su Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma Nr. MS-27, kurios 4 dalyje pateikta jo atžvilgiu Lietuvos kariuomenės patirta apskaičiuota išlaidų sumą - 345 Eur, ir šios pažymos atsakovas niekada neginčijo, su apskaičiuota suma pasirašytinai sutiko. Atsakovui atsisakius pasirašyti išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, jam, išleidus į atsargą, registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas informacinis pranešimas dėl apskaičiuotų mokymo išlaidų neatlyginimo pasekmių. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovui iki šiol nėra sumokėjęs jo atžvilgiu krašto apsaugos sistemos patirtų, tiesiogiai susijusių su jo mokymu, profesiniu rengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, išlaidų visa apimtimi, o taip pat nėra ir nepasirinkęs gražinimo dalimis būdo, kad būtų pasirašyta Išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartis, ir jokia forma nėra informavęs ieškovo dėl kokių priežasčių iki šiol jis nėra atsiskaitęs.
Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo pateikta argumentacija, kad atsakovas ne savo valia nutraukė tarnybos santykius. Nurodė, kad Profesinės karo tarnybos (toliau - PKT) karių tarnybos santykius, PKT sutarčių sudarymo ir nutraukimo pagrindus, sąlygas, įskaitant ir pareigą gražinti išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu bei karių atleidimo tvarką nustato specialusis krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantis įstatymas - KASO KTĮ. Pažymėjo, kad ginčas, pateikus atsakovui prieštaravimus, tarp šalių kyla iš esmės dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. P-1217 „Dėl drausminės nuobaudos j. eil. P. D. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 4 punkto pagrįstumo, todėl jam išspręsti yra aktualus sisteminis KASO KTĮ (įskaitant 44 straipsnio 2 - 4 dalių) (galiojusi redakcija atsakovą išleidžiant į atsargą 2016 m. spalio 10 d.) ir jį įgyvendinančių teisės aktų įvertinimas bei taikymas.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtino Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisykles (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 26 ir 27 punktuose numatyta, kad kario išleidimo įsakyme kartu nurodoma grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma, ko pasekoje paskutinės jo tarnybos vietos vadovas pasiūlo kariui sudaryti krašto apsaugos sistemos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Taigi, pažymėjo, kad jei su kariu prieš terminą nutraukiama tarnybos sutartis, jis turi iš karto ar dalimis atlyginti, sudarius su paskutinės tarnybos vietos vadovu susitarimą, ne didesnes kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį jo atžvilgiu patirtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, kai ši grąžintiną suma nurodoma kario išleidimo į atsargą įsakyme. Pabrėžė, kad į atsargą atsakovas buvo išleistas jam paskyrus drausminę nuobaudą, t. y. su kariu tarnybos santykiai buvo nutraukti prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą dėl paties atsakovo padaryto drausmės pažeidimo, numatyto Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas). Kadangi iš esmės su atsakovu PKT sutartis buvo nutraukta dėl paties atsakovo priešingos teisei veikos, kai skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, ir pradėtos KASO KTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos sutarties nutraukimo procedūros, tai suponuoja KASO KTĮ 44 straipsnio 2 - 4 dalių taikymą, todėl atsakovas ir turėtų atlyginti jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.
Ieškovas nesutinka ir su atsakovo pateikta argumentacija, kad atsakovas neturėtų atlyginti ieškovo patirtų išlaidų vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais. Ieškovas atkreipė dėmesį į KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Pažymėjo, kad nuo KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės (grąžinti kario parengimo išlaidas) įvykdymo atleidimui atsirasti yra būtini visi šie elementai (sąlygos): kario tarnybos sutartis turi būti nutraukta ne tik dėl pripažintų svarbių aplinkybių (priežasčių), bet ir kartu tos aplinkybės (priežastys) turi būti nuo kario valios nepriklausančios bei nepašalinamos. Nagrinėjamame ginče įvertinus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. P-1217 „Dėl drausminės nuobaudos j. eil. P. D. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ preambulėje nurodytus atsakovo atleidimo iš tarnybos pagrindus matyti, kad su atsakovu tarnybos santykiai nutraukti dėl jo paties padaryto drausmės pažeidimo - kario vardo pažeminimo, todėl tokia priešinga teisei atsakovo veika, kurios vertinimas pasireiškė griežčiausia drausmine sankcija, vertinama tikrai kaip svarbi, tačiau akivaizdu, kad taip pat tokia atsakovo veika negalėtų būti laikytina nuo kario valios nepriklausanti ir nepašalinama. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas paskirtos drausminės nuobaudos, kaip ir atleidimo iš tarnybos į atsargą procedūrų, neginčijo.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad iš atsakovo prašoma atlyginti jo sėkmingai baigto Šarvuočio M113 vairuotojo kurso (2015 m. rugsėjo 7-25 d.), kurio metu įgijo Šarvuočio M113 vairuotojo kvalifikaciją, jam buvo perteiktos žinios apie kovos mašinos sandarą ir jos eksploataciją, suteiktas kovos mašinos karinės specialybės kodas, leidžiantis karį, kaip paruoštą specialistą, skirti į pareigas ir duoti vykdyti tarnybos užduotis su paskirtomis kovos mašinomis. Atsakovas sėkmingai baigęs aptariamą kursą gavo karybos žinių, pagerino turimus praktinius ir teorinius įgūdžius ir visą savo profesinį parengimą bei patobulino kvalifikaciją ne tik profesinėje (atsakovas įgijo profesinių žinių reikalingų pareigoms eiti), bet ir asmeninių įgūdžių tobulinimo srityje (sunkiasvorių mašinų vairavimo), todėl jam galėjo būti pavesta vykdyti motorizuotosios pėstininkų kuopos vairuotojo pareigas (iš kurių buvo atleistas skiriant drausminę nuobaudą). PKT kariai, įskaitant atsakovą, savo noru pradėję PKT, kai pasirašė PKT sutartis, įsipareigojo KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų sąlygomis bei tvarka vykdyti visas kario pareigas (PKT sutarties 3 p.). Ieškovas, būdamas suinteresuotas Karo tarnybos statute atsakovui apibrėžtų pareigų įgyvendinimu, sudarė atsakovui galimybę įgyti pareigoms eiti reikalingą kvalifikaciją (kovos mašinos motorizuotoje pėstininkų kuopoje vairuotojas) ir siuntė atsakovą į Šarvuočio M113 vairuotojo kursą 2015 m. rugsėjo 7-25 d. (Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vado 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. KKM-84). Pažymėjo, kad atsakovas minėto įsakymo neskundė, į kursą vyko, jį baigė, t. y. pareigą realizavo ir žinias įgijo.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. P-1217 atsakovui nurodytų grąžintinų mokymo išlaidų suma, kurios paskaičiavimas grindžiamas išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažymos 4 dalimi, iš esmės buvo skirta atsakovo, kaip būtent PKT kario, reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Su atsakovu pasirašyta PKT sutartimi, atsakovas ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos mokydamos karį, keldami jo kvalifikaciją, turi pagrindą tikėtis, kad karys, gavęs krašto apsaugos sistemos sąskaita žinių, tęs PKT santykius iki įsipareigoto pagal PKT sutartį termino ir savo įgytų žinių realizavimu tarnybos vietoje taip kompensuos krašto apsaugos institucijų patirtas išlaidas, o jei PKT sutartis bus nutraukta prieš terminą kario iniciatyva (kaip ir nagrinėjamu atveju), tai, esant teisės aktais nustatytiems pagrindams, sąžiningai atlygins tokias išlaidas. Minima išieškoma 345 Eur suma grindžiama KASOKTĮ 44 straipsnio 2-4 dalies nuostatomis, kad išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tuo atveju, jeigu karys neištarnauja PKT 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos, ir iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems PKT metams (po kursų pabaigos). Atsakovas Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vado įsakymu siųstas į Šarvuočio M113 vairuotojo kursą 2015 m. rugsėjo 7-25 d., o šio kurso pilna kaina (687,30 Eur) patvirtinta Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų J. L. mokymo centro viršininko 2015 m. birželio I d. įsakymu Nr. V-321, todėl mano, kad iš atsakovo išieškoma 345 Eur suma, įvertinus proporcingą sumos mažinimą kiekvieniems atsakovo ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje metams po kursų baigimo, yra pagrįsta ir turėtų būti Lietuvos kariuomenei priteista.
Ieškovas nurodė, kad grąžintinos kvalifikacijos kėlimo išlaidos už Šarvuočio M113 vairuotojo kursą nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. apskaičiuotos remiantis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vado 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. KKM-84 „Dėl siuntimo į M113 vairuotojo kursą“ ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. L. mokymo centro viršininko 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl 2015 m. J. L. mokymo centro vykstančių kursų kainų sąrašo tvirtinimo“, kuriame yra nurodyta visa kvalifikacijos kėlimo kursų kaina - 687,32 Eur. Grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma apskaičiuota taip: pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. P-1217 „Dėl drausminės nuobaudos j. eil. P. D. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ ir vadovaujantis KASO KTĮ 44 straipsnio 2 dalimi atsakovas turėjo ištarnauti 765 d. (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 29), vienos dienos kaina 0,898457 Eur (t. y. 687,32:765 = 0,898457 Eur), ištarnavo 381 d. (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 spalio 10 d.), aritmetiškai skaičiuojama 381 d. x 0,898457 = 342,32 Eur ir 687,32 Eur - 342,32 Eur = 345,00 Eur. Grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma -345,00 Eur. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. L. mokymo centre organizuojamo Šarvuočio M 113 vairuotojo kurso kaina buvo apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 8 punkte pateiktomis formulėmis. Ieškovas nurodė, kad šarvuočio M113 vairuotojo kurso kaina tenkanti vienam asmeniui yra 687,31 Eur bei pažymėjo, kad atsakovą dėl savo padaryto drausmės pažeidimo išleidus iš PKT į atsargą atsakovui atsirado įstatyminė prievolė atlyginti mokymosi išlaidas KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Priimtinas galutinis sprendimas, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir atsakovas P. D. 2013 m. spalio 25 d. sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, įsigaliojusią 2013 m. spalio 29 d., pagal kurią Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija priėmė atsakovą į profesinę karo tarnybą iki 2017 m. spalio 29 d. (sutarties 1 p.), atsakovas iki 2017 m. spalio 29 d. įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija įsipareigojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo sąlygomis ir tvarka skirti karį į pareigas (sutarties 3-4 p.). (2017 m. sausio 31 d. pateikto ieškinio priedas l. Nr. 9-10). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. P-1217 „Dėl drausminės nuobaudos eil. P. D. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsniu, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 d. 8 punktu ir 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, paskyrė atsakovui drausminę nuobaudą ir išleido jį į atsargą. Įsakymo 3 p. nurodė atsakovui P. D. grąžinti ieškovui 345 Eur Lt dydžio mokymo išlaidas – iš karto arba dalimis pasirašius su Lietuvos K. M. pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadu išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimus, grąžinimo sutartį (2017 m. sausio 31 d. ieškinio priedo l.Nr. 4). Atsakovas ant pateikto susipažinti įsakymo nurodė, kad nesutinka su prašomomis atlyginti mokymosi išlaidomis, jų ieškovui negrąžino, tačiau priimto įsakymo neginčijo ir neskundė. Prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad jis buvo atleistas, o ne pats nutraukė sutartį. Profesinės karo tarnybos sutartyje nėra nurodyta, kad esant kažkokioms aplinkybėms, iš atsakovo gali būti išieškomos mokymo išlaidos (2017 m. vasario 22 d. prieštaravimas).
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra sprendžiamas mokymosi išlaidų atlyginimo klausimas, o ne vertinamas atsakovo atleidimo iš profesinės karo tarnybos teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. P-1217 „Dėl drausminės nuobaudos eil P. D. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ nebuvo apskųstas, yra galiojantis, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejonėms dėl to, kad atsakovas iš profesinės karo tarnybos yra atleistas neteisėtai ar nepagrįstai.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčijo jo pareigą kompensuoti mokymosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad nebuvo supažindintas su šia pareiga, apie būtinybę atlyginti nurodytas išlaidas nebuvo įrašyta pasirašytoje profesinės karo tarnybos sutartyje. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsakovas turėjo šią prievolę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad prievolė atlyginti prašomas išlaidas yra įtvirtinta Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 str. 2 d., o atsakovas nesutikdamas argumentavo, jog nebuvo sudaryta sutartis. Tad nustatytina, kokia yra prievolės grąžinti kario parengimo išlaidas rūšis – ar tai prievolė, atsirandanti įstatymo ar sutarties pagrindu, ir koks šių prievolės atsiradimo pagrindų tarpusavio santykis (CK 6.2 straipsnis). Prievolėms, kylančioms iš įstatymo (lex obligationes), būdinga tai, kad šiuo pagrindu prievolei atsirasti nereikia prievolės šalių valios išraiškos. Įstatyme tiesiog įtvirtinta faktinė sudėtis, kuriai esant asmenys įgyja tarpusavio teises ir pareigas, t. y. juos ima sieti įstatyme nustatyta prievolė (pvz., pagal CK 3.27, 3.72, 3.192–3.208, 3.236, 3.237 straipsnius atsiranda sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų artimų giminaičių tarpusavio išlaikymo prievolės). Sutartinių prievolių (obligationes ex contractus) esminis bruožas yra tai, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7dalys, 6.154 straipsnis).
Iš bylos matyti, kad atsakovas į tarnybą buvo priimtas 2013 m. spalio 29 d., išleistas į atsargą 2016 m. spalio 7 d. Tiek šios sutarties sudarymo, tiek nutraukimo metu galiojusiame KASOKTĮ 44 straipsnyje buvo reglamentuotas kario parengimo išlaidų grąžinimas. Pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalį iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu. Ši įstatymo nuostata buvo įtvirtinta Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono standartinės veiklos procedūrų 8.2 punkte. Taip pat šios teisės akto 10.3.1. punkte nurodyta, kad išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimas, apskaita ir išieškojimas vykdomi vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. (2017 m. birželio 23 d. pateikti dokumentai l.Nr. 10-16). Su šiuo dokumentu atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai, kas leidžia konstatuoti, kad jis buvo informuotas apie įstatyme įtvirtintą prievolę atlyginti mokymosi išlaidas. Kadangi su atsakovų nebuvo pasirašyta sutartį dėl mokymosi išlaidos, teismas laiko, jog pareiga atlyginti yra įtvirtinta įstatyme. KASOKTĮ 44 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti būtini pagrindo prievolei grąžinti kario parengimo išlaidas atsirasti elementai (sąlygos), t. y. faktinė sudėtis. Pagal nurodytas teisės normas krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, gali būti išieškomos tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) iš kario, su kuriuo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis; 2) profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukta prieš terminą; 3) profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukta kario iniciatyva, ar kitais įstatyme numatytais atvejais; 4) išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka; 5) aplinkybės, dėl kurių nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, krašto apsaugos ministro sutikimu neturi būti pripažintos svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis; 6) išlaidos, išskyrus išlaidas, kurios susijusios su karininko parengimu karo mokykloje, gali būti išieškotos ne daugiau kaip už trijų paskutiniųjų metų laikotarpį iš profesinės karo tarnybos kario. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009). Teismas laiko, kad iš nustatytų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje yra visa faktinė sudėtis prievolei grąžinti kario parengimo išlaidas atsirasti. Profesinės karo tarnybos sutartis su atsakovu buvo nutraukta prieš terminą. Nors atsakovas teigia, kad sutartis buvo nutraukta ne jo iniciatyva, tačiau tai nėra pagrindas atleisti nuo išlaidų kompensavimo. Kaip matyti atsakovui buvo taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą. Pats atsakovas nurodė, kad buvo atleistas dėl paskirtos administracinės nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam. Šios nuobaudos atsakovas neskundė, kas leidžia konstatuoti, jog sutiko su paskira nuobauda. Atsakovą atleidžiant iš tarnybos buvo vadovaujamasi KASOKTĮ 38 str. 1 d. 8 p., kuriame nurodoma, kad karys atleidžiamas iš tarnybos, jei tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Šio įstatymo 44 str. 2 d. nurodoma, kad išlaidos atlyginamos ir tais atvejais, kai su kariu prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, įstatymo 38 str. 1 d. 8 p. atveju. Tokia įstatymo redakcija galiojo tiek atsakovo sutarties pasirašymo metu, tiek nutraukiant sutartį. (KASOKTĮ redakcijos: 2011 06 23 įstatymu Nr. XI-1509 (nuo 2011 09 01), 2016 06 23 įstatymu Nr. XII-2489 (nuo 2016 07 01)). Šios aplinkybės parodo, kad nors atsakovas pats neteikė prašymo dėl sutarties nutraukimo, tačiau sutartis buvo nutraukta dėl nuo jo valios priklausančių veiksmų, kuriais jis šiurkščiai pažeidė drausmės statutą, bei sutarties nutraukimo pagrindas įstatyme yra įtvirtintas kaip pagrindas reikalauti kompensuoti patirtas mokymosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. D. buvo paskirtas į vairuotojo pareigas. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono pėstininkų kuopos skyriaus vairuotojo nuostatų II skyriaus 6 punkte nurodomi kvalifikaciniai reikalavimai vairuotojui, kurių 6.2. punkte nurodoma, jog pageidautini specializacijos, kvalifikacijos tobulinimo kursai: CE, vairuotojų HMMWV vairuotojo kursas; šarvuočio M113 A1 vairuotojo kursas. (2017 m. birželio 22 d. pateikti dokumentai l. Nr. 2-5). Atsakovas P. D. savo parašu 2013 m. spalio 31 patvirtino, jog su minėtais nuostatais susipažino (2017 m. birželio 23 d. pateiktas dokumentas). Kas parodo, kad atsakovas suprato, kad bus siunčiamas kelti kvalifikaciją. Atitinkamai suvokdamas apie įstatyme numatytą pareigą atlyginti mokymosi išlaidas, jis privalėjo suprasti ir savo veiksmų pasekmes, tiek pasirašant sutartį, tiek atliekant veiksmus, kurie buvo pagrindas nutraukti sutartį anksčiau termino. Nors atsakovas teigė, kad nežinojo, neskaitė pasirašomų dokumentų, tačiau teismas laiko, kad atsakovas būdamas suaugęs asmuo, privalo suprasti savo atsakomybės ribas bei esant būtinybei prisiimti atsakomybę už kylančias neigiamas pasekmes, netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad šioje byloje yra visi teisiniai pagrindai, kurie suteikia ieškovui teisę reikalauti atlyginti išlaidas, tad atsakovui nesutinkant atlyginti kario parengimo išlaidas, ieškovui atsirado teisė įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jas grąžinti.
KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Ieškovas pateikė detalius apskaičiavus kaip yra apskaičiuojama Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. L. mokymo centre organizuojamo Šarvuočio M 113 vairuotojo kurso kaina. Atsakovas šios formulės neginčijo, dėl to jokių pretenzijų nepareiškė. Iš bylos duomenų matyti, kad bendra Šarvuočio M 113 vairuotojo kurso kaina yra 8247,76 Eur. Kadangi kursų metu dalyvavo 12 karių, šis skaičius proporcingai padalijamas iš nurodyto skaičiaus. Taigi, vienam kariui tenkanti Šarvuočio M 113 vairuotojo kurso kaina yra 687,31 Eur. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi atsakovas turėjo ištarnauti 765 d. (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 29 d.), vienos dienos kaina 0,898457 Eur (t. y. 687,32:765 = 0,898457 Eur), ištarnavo 381 d. (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 spalio 10 d.), aritmetiškai skaičiuojama 381 d. x 0,898457 = 342,32 Eur ir 687,32 Eur - 342,32 Eur = 345,00 Eur. Taigi, grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma - 345,00 Eur. Teismas pagrįstai sutinka su tokia ieškovo apskaičiuota suma ir laiko, jog toks kursų kainos skaičiavimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas neginčijo nurodytos skaičiavimo tvarkos, nepateikė duomenų, jog kompensuojamos sumos dydis apskaičiuotas neteisingai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2017 m. vasario 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos kariuomenė kaip valstybės institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu nuspręsta iš atsakovo P. D. priteisti 6 Eur žyminį mokestį valstybei, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-05-15 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2348-9754, kuriuo jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.
Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidų suma yra 3,99 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra 100 procentų atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 263 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
priimti galutinį sprendimą – Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 345 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) mokymosi išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovui Lietuvos kariuomenei, juridinio asmens kodas 188732677, adresas: Šv. Ignoto g. 8, Vilniaus m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš atsakovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 Eur (šešių eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.