- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- I-626-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02534-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Pareiškėjas
- N. S.
dalyvaujant atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Stasiui Mateliui ir Ruslanui Antonovui (Ruslan Antonov),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SS-496 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. S-122 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą, paliekant N. S. pradžioje nustatytą 40 proc. darbingumo lygį. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 dalį, kurioje nustatyta, kad Komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos, tačiau to nepadarė. Šį termino pažeidimą laikė esminiu ir tvirtino, kad tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti. Taip pat tvirtino, kad buvo padarytas ir kitas procesinis pažeidimas – nei Tarnyba, nei Komisija neišreikalavo visų blogėjančią pareiškėjos būklę patvirtinančių dokumentų, todėl buvo pažeista Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 13.1 punkto nuostata.
Skunde paaiškino, kad pablogėjus sveikatai pakartotinai kreipėsi į Tarnybos Alytaus teritorinį skyrių, kuris priėjo išvados, kad pareiškėjos darbingumo lygis yra 50 proc. Toks darbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. vasario 2 d. Nesutikdama su tokiu Tarnybos Alytaus skyriaus sprendimu, su skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri 2016 m. vasario 19 d. Sprendimu nustatė 45 proc. darbingumo lygį nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. Pažymėjo, kad Tarnyba, atlikdama pakartotinį darbingumo vertinimą, nevertino kitų medicininių dokumentų, t. y. kad pareiškėjai sutrikusi skardžio ir kepenų veikla.
Pažymėjo, kad prie esamų ligų prisidėjo ir kitos ligos, todėl sveikatos būklė nuolat tik blogėja. Pareiškėja prarado darbą, sunku tvarkytis buityje, atlikti kasdienius darbus, dažnai reikalinga kito asmens pagalba vykstant pas gydytojus, apsiperkant, be to, nuolatos tenka vartoti didelius kiekius vaistų. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija vertino ne visas diagnozes, ne visas ligas, ne visus sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus ir neįvykdė Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 13.1 punkto nuostatų, t. y. iš šeimos gydytojo ir kitų įstaigų neišreikalavo visų reikalingų medicininių dokumentų.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad pareiškėjos skunde išdėstyta tik jos subjektyvi nuomonė.
Tarnyba pabrėžė, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad buvo pažeistos minėtų teisės aktų nuostatos, pažymėdama, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 13.1 punktu, Tarnyba kreipiasi į asmens priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, tuomet, kuomet gauti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Paaiškino, kad Tarnyba pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką dėl pareiškėjai diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų patikslinimo, prašydama pateikti neurologo konsultacijos išvadą, nurodant funkcinio nepakankamumo klasę ir stuburo radiologinių pakitimų stadiją. Gauti papildomi paaiškinimai buvo vertinami kartu su byloje esančiais medicininiais dokumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kodėl Tarnybos nustatytas 45 proc. darbingumo lygis neatitinka jos realaus darbingumo lygio. Nesutiko ir su pareiškėjos argumentu, jog darbingumo lygio procentą lemia diagnozių kodų skaičius, nes vertinant darbingumo lygį, vertinami ne diagnozių kodai, o sveikatos funkciniai sutrikimai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 punktu, asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir kitais tyrimais, parengia užpildytą siuntimą į Tarnybą. Siuntime nurodoma, pagal kokius funkcinius sutrikimus turi būti vertinamas asmens darbingumo lygis. Pabrėžė, jog 2015 m. gruodžio 3 d. siuntime į Tarnybą Nr. 1347 pareiškėjos minėtų diagnozių pagal TLK-10 AM kodą N85.0 nebuvo nurodyta, todėl jos ir nebuvo vertintos (skrandžio, kepenų veikla). Pabrėžė, jog pati pareiškėja skunde patvirtino, kad minėti tyrimai tik buvo atlikti, tačiau gydytojo įvertinti nebuvo. Nurodė, jog remiantis Tvarkos aprašo 35.2 punktu, pasikeitus sveikatos būklei, su nauju siuntimu į Tarnybą galima kreiptis iš naujo, pridedant papildomus medicininius dokumentus.
Dėl pareiškėjos argumento, jog diagnozės pagal TKL-10 AM kodus D44.1 ir E04.2 buvo įvertintos netinkamai pažymėjo, kad jos pagal funkcijos sutrikimo mastą neatitinka Kriterijų aprašo punktų reikalavimų ir asmens bazinio darbingumo lygio neįtakoja, todėl iš viso negali būti vertinamos.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Tarnybos atstovai prašė pareiškėjos skundo netenkinti, nurodydami, kad priimti sprendimai yra pagrįsti teisės aktais, todėl teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilęs dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SS-496 bei Komisijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. S-122, nustatant pareiškėjai darbingumo lygį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybos skyrius 2015 m. gruodžio 9 d. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1741, atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, nustatė jai 50 procentų darbingumo lygį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b. l. 22).
2015 m. gruodžio 16 d. Tarnyba gavo pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 83).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. SS-496 „Dėl N. S. darbingumo lygio“, įvertinęs Tarnybos skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. Išvados pagrįstumą ir papildomai gautą neurologo konsultacijos išvadą, nusprendė priimti naują sprendimą: nustatyti 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. (t. 1, b. l. 64–67).
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri, 2016 m. gegužės 19 d. išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sprendimu Nr. S-122 pareiškėjos skundą atmetė ir paliko Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SS-496 nepakeistą (t. 1, b. l. 152–160).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija) bei jo pagrindu priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas ir šių dokumentų priedai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Pažymėtina, kad nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialių (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus, pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1456/2010, 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar skundžiamu administraciniu aktu įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas (Tarnybos skundžiamas administracinis aktas) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymuose ir skunde nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis ginčo teisinių santykių reguliavimu, asmens darbingumo lygis yra nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) (3.1. punktas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas) (3.2. punktas).
Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio, pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinami medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XVI dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais tam tikruose intervaluose. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad, ginčo atveju, galutinis 45 procentų bazinis darbingumas pareiškėjai buvo nustatytas pagrįstai, įvertinus byloje esančius dokumentus, apžiūrą ir pokalbį su asmeniu, t. y. dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos C50.4 (TLK-10-AM kodas) pagrįstai vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI 82.3 punktu, taikytinu onkologinės ligos atveju, ir nustatytas 50 procentų bazinis darbingumas, o vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2. punktu, taikytinu esant dviejų ir daugiau sąnarių artrozėms: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, kai yra II funkcinio nepakankamumo klasė, II rentgenologinė stadija, nustatytas 60 procentų bazinis darbingumas.
Kriterijų aprašo 5 punktas nustato, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Taigi, atsakovė pagrįstai nustatė, jog mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 50 procentų.
Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 6.1. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; 6.2. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; 6.3. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; 6.4. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6. Kita pareiškėjai nustatyto bazinio darbingumo vertė – 60 procentų patenka į Kriterijų aprašo 6.1–6.4 punktuose nurodytą intervalą, todėl pagrįstai taikytas įtakos koeficientas 0,8 ir nustatytas 40 procentų bazinis darbingumas.
Kriterijų aprašo 8 punkte nustatyta, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Kriterijų aprašo 10 nustatyta, kad gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 10.1. 73–76 balai – koeficientas 0,7; 10.2. 38–72 balai – koeficientas 0,8; 10.3. 19–37 balai – koeficientas 1; 10.4 4–18 balų – koeficientas 1,1; 10.5. 0–3 balai – koeficientas 1,2.
Kriterijų aprašo 11 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Iš užpildyto ir veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno matyti, kad bendra balų suma – 10. Taigi, koeficientas 1,1 buvo taikytas pagrįstai ir pareiškėjai nustatytas 45 procentų dydžio darbingumo lygis (40 proc. x 1,1).
Pareiškėja skunde pabrėžė, kad Komisija pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 11 dalies nuostatas, nes sprendimą priėmė ne per 30 dienų terminą, bet per ilgesnį terminą. Pareiškėjos įsitikinimu, dėl to Komisijos sprendimas laikytinas nepagrįstu. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad Komisija nesilaikė 30 dienų skundo išnagrinėjimo termino, tačiau konstatuoja, jog toks procedūrinis pažeidimas negali lemti Komisijos sprendimo panaikinimą. Pažymėtina, kad Komisija terminą praleido nežymiai, to negalima laikyti esminiu procedūros pažeidimu, o ir niekaip nebuvo neigiamai paveiktos pareiškėjos teisės ar interesai.
Pareiškėja tvirtino, kad tiek Tarnyba, tiek Komisija pažeidė ir Tvarkos aprašo 13.1 punkto nuostatas, nes neišreikalavo iš šeimos gydytojo ir kitų įstaigų visų reikalingų medicininių dokumentų.
Tvarkos aprašo 13.1 punkte nustatyta, kad, esant reikalui, Tarnyba kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba su paklausimu dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką (t. 1, b. l. 79) ir 2016 m. sausio 27 d. prašomi dokumentai Tarnybai buvo pateikti (t. 1, b. l. 76, 77). Tai, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesikreipė į pareiškėją konsultavusius specialistus ir ją gydančią gydytoją dėl papildomų paaiškinimų apie jos sveikatos būklę, nepaneigė darbingumo lygio nustatymo teisėtumo. Pagal Komisijos nuostatų 8 punktą, Komisija turi teisę, bet ne pareigą, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. Šiuo atveju Komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi visa darbingumo lygio byloje surinkta medžiaga (Siuntimu į Tarnybą, medicininiais dokumentais, specialistų konsultacijų išvadomis, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus papildomai išreikalautais dokumentais). Jokių duomenų, kad buvo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, byloje nebuvo.
Teismo vertinimu, pareiškėjai galutinis darbingumo lygis (45 procentų) buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis bei juos atitinkamai įvertinus. Komisijoje pareiškėjos skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. SS-496 bei Komisijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. S-122 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Reikalavimas įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą, paliekant N. S. pradžioje nustatytą 40 proc. darbingumo lygį, laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl, atmetus pagrindinius skundo reikalavimus, atmestinas ir išvestinis.
Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjos N. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.