- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- e2-12555-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05817-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Atsakovas
- A. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. K. individualios įmonės atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo, buvusio A. K. įmonės vadovo ir savininko 7284,86 Eur žalos atlygimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo žalos sumos iki sprendimo šioje byloje įvykdymo, ieškovo naudai.
Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1033-555/2018 A. K. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. J. (sąrašo B-FA194), įmonės vadovui buvo nustatytas 15 dienų terminas, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017-09-29. Dokumentai neperduoti. Kauno apygardos teismas 2017-11-22 nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš viso 7284,86 Eur sumai, administravimo išlaidų suma patvirtinta 2017-12-05 kreditorių susirinkimo protokolu ir sudaro 4800,00 Eur. Įmonės vadovu (valdymo organu) ir savininku (akcininku) nuo įmonės įregistravimo, buvo atsakovas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, nes jis, laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turimos skolos kreditoriams, nemokėjimas mokesčių valstybei liudija, kad įmonė jau nuo 2009 m. buvo nemoki, todėl atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, ko pasėkoje didėjo skola kreditoriams. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat, kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Šiuo atveju, žalos dydis turėtų būti skaičiuotinas, kaip kreditorinių reikalavimų suma – 7284,86 Eur. Šiuo atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, kadangi atsakovui rūpestingai atliekant teisės aktuose jam priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat, tinkamai atliekant savo, kaip įmonės vadovo pareigas, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo kaltė sutapatinama su jo neteisėtais veiksniais (neveikimu), todėl yra preziumuojama.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalimi buvo įteikti 2018-06-30. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje elektronine forma pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno apygardos teismo 2017-09-18 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2485-555/2017 (e. b. l. 7-9), Sodros duomenų apie įmonėje dirbančių asmenų kiekį (e. b. l. 10), Kauno apygardos teismo 2018-01-11 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1033-555/2018 (e. b. l. 11-12), Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2485-555/2018 (e. b. l. 13) vertinimą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.
Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi įmonės vadovas.
Iš bankroto byloje priimtos 2017-09-18 nutarties (e. b. l. 7-9) nustatyta, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo A. K. individualiai įmonei kreipėsi kreditorius VSDFV Kauno skyrius, nurodydamas, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. liepos 5 d. sudarė 6722,77 Eur, nuo įmonės įregistravimo (1997 m. kovo 3 d.) Juridinių asmenų registro tvarkytojui dienos, VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, įmonės vardu nebuvo registruota nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise, įmonės vardu transporto priemonių registruota taip pat buvo, įmonėje socialiniu draudimu apdraustų asmenų nebuvo. Skoloms kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui didėjant, atsakovas, kaip įmonės vadovas ir savininkas, atsižvelgdamas į turtinę įmonės padėtį, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 7284,86 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovas neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip A. K. įmonės vadovas, būdamas jos savininkas, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir jos kreditorių interesus.
Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245 - 6.249 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovui praleidus prievolės atlyginti žalą ieškovei terminą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 164,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai A. K. įmonei, juridinio asmens kodas 134902115, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7284,86 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 86 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7284,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 164,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.