- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2-2618-470/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02144-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- P.P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui P.P., jo atstovui adv. J.G.Valivoniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant turtą valdyti juridinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad po savo tetos A. B. mirties (mirė 2011-09-20) jos palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvo sesuo A. B., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė 2011 m. rugsėjo 20 dieną. Po jos mirties liko turtas: 2.55 ha žemės sklypas, 0.25 ha sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Kartu su motina iki jos mirties gyveno A. B. sūnus A. B., kuris po motinos mirties liko gyventi jos namuose, tačiau nepriėmęs motinos palikimo mirė 2012 m. gruodžio 20 dieną. Pareiškėjas nurodo, kad jis, P. P., yra vienintelis paveldėtojas po A. B. mirties, jis mirusiosios turtą, t. y. žemės sklypus ir pastatus priėmė, juos faktiškai tvarkė, rūpinosi žemės sklypais - panaudos pagrindais perleido tvarkyti pažįstamiems vietiniams gyventojams, mirusiosios sūnui teikė lėšų su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusiems mokesčiams apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-20 mirė A. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusioji testamento nepaliko, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str. 2d.). Po palikėjos A. B. mirties įpėdinių eilėje pirmos eilės paveldėtoju stojo jos sūnus A. B. (CK 5.11 str. 1p.), penktos eilės paveldėtoju yra pareiškėjas P. P. (CK 5.11 str. 1d. 5p.). Pareiškėjas siekia įrodyti, kad paveldėjo A. B. palikimą priėmęs jį faktiškai valdyti.
Įpėdiniai palikimą gali priimti dviem būdais – faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3.). Kaip matyti iš Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės Meilutės Balčienės rašo teismui, jos biure užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios A. B. palikimą, dėl kurio kreipėsi mirusiosios sūnus A. B. (b.l. 28). A. B. padavė palikimo vietos atsiradimo notarei pareikšimą dėl palikimo priėmimo 2011-10-14, t.y. nepraleidęs įstatyme numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti. Lyginant su pareiškėju P. P. palikėjos sūnus yra aukštesnės eilės paveldėtojas, kadangi sutinkamai su CK 5.11 str. 1d. 1 p. nuostata, palikėjo vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai, o sutinkamai su CK 5.11 str. 1d. 5 p. nuostata palikėjo brolio ir sesers vaikai yra penktos eilės paveldėtojai. A. B. į dalį A. B. turto notarė M.Balčienė išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, tačiau nežiūrint to, kad į likusią dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, palikėjos sūnus A. B. laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1d.). Be to, svarbus momentas, nuo kurio momento įpėdinis laikomas priėmusiu turtą. Palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento, t.y. palikėjo mirties (LAT 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009). Vadinasi, A. B. mirties dieną 2011-09-20 jai priklausantis turtas tapo sūnaus A. B. turtu. Esant tokioms aplinkybėms, kuomet paveldimą turtą priėmė aukštesnės eilės paveldėtojas ir tuo reikalu jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pareiškėjas P. P. negali pretenduoti į A. B. palikimą.
Sutinkamai su CK 5.11 str. 1d. 6p. nuostata P. P. yra šeštos eilės paveldėtojas po A. B. mirties, todėl esant įstatyme numatytoms visoms reikalingoms sąlygoms paveldėti (pvz. nesant kitų aukštesnės eilės paveldėtojų), jis galėtų pretenduoti būtent į šio mirusio asmens palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo P. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo P. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 10 Lt (dešimt litų) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą apeliacine tvarka.