Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl asmens garbės ir orumo gynimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas H. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo pripažinti, kad atsakovo 2009 m. rugsėjo 2 d. viešai raštu visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) parengtame pareiškime „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ paskleisti duomenys – „Net ir šiame konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“; „(...) ir dar pavogto – balagano“; „Pastaruoju metu Kauno įstaigų, įmonių, organizacijų ir įvairių „valdžios“ kabinetų duris aktyviai varsto menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo ponas – jaunuolis, vardu H. K.“; „(...) prisistatantis „Kauno naktų“ koordinatoriumi – žodžiu, kurio reikšmės jis nesuvokia“; „(...) kiaurai nepermatėme ribotos, bet klastingos p. K. asmenybės“; „(...) nekompetentingos komunikacijos ar tiesiog net apskritai nesugebamo-suregzti normalaus sakinio, nevaldomo skambinėjimo dalyviams ir bauginimo savo nerišliomis sapalionėmis“; „(...) jau nekalbant apie tuos, kuriuos išgąsdino veikimo stilius, silpnaprotiška kalba (...)“; „Atsakingai pareiškiame, kad dėl minimalios kompetencijos, menko intelekto (...)“; „(...) diktatoriškos didybės manijos, nesąžiningo elgesio, sukčiavimo, manipuliavimo (...)“; „Idėjos vardu surinktų lėšų skirstymą derinti su visais organizatoriais, o ne palikti uzurpatoriui“; „Uzurpatorius turi pasitraukti iš bet kokių „vadovaujančių“ pozicijų „Kauno naktų“ iniciatyvoje (...)“ – apie ieškovą neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; priteisti iš atsakovo 7 240,50 Eur neturtinės žalos ir 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovo teiginius, išdėstytus pareiškime, ilgą laikotarpį (trejus metus) nuolatos aptarinėjo jo bendradarbiai, draugai, kiti asmenys. Ieškovas nuolatos jautė neviltį ir bejėgiškumą, patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, nuolat jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos asmeninės savybės, ieškovas neteko prestižo bendradarbių, draugų ir visuomenės akyse, suformuota viešai neigiama nuomonė apie ieškovą, neigiamai, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai bei šmeižikiškai apie ieškovą buvo skleidžiama informacija. Ieškovui atsirado sunkumų siekti karjeros, bendrauti, gauti papildomų pajamų.Atsakovas L. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ginčija frazę, paimtą iš privataus laiško, išsiųsto vieninteliam asmeniui 2009 metais. Nors senatis ir pradedama skaičiuoti nuo dienos, kada ieškovas sužinojo apie šį privatų laišką, vis dėlto vertinant, ar apskritai tokiu laišku jam galėjo būti padaryta žala, kai praėjo tiek metų. Pažymėjo, jog vienkartinį laišką, kuriuo savo asmeninę nuomonę siuntė vienam žmogui, negalima pavadinti „duomenų skleidimu“. Šiame laiške atsakovas išdėstė savo asmeninę, subjektyvią nuomonę, kurią grindė savo asmeninio bendravimo su ieškovu patirtimi ir įspūdžiais, girdėtais iš kitų su juo bendravusių žmonių, įskaitant laiško gavėją G. N., kuris į laišką atsakė, jog ieškovas išties keistokas. Pasak atsakovo, teisę reikšti tokią nuomonę jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių teismo praktika ir t.t. Nurodė, jog frazė „ribotas intelektas“ yra vertinamojo, subjektyvaus pobūdžio, jokiu būdu nevertintina kaip „informacija“ ar „duomenys“. Neturi ji ir kokios nors ypatingai menkinančios ar įžeidžiančios reikšmės ar tokio tikslo, nesudaro jokių keiksmažodžių, plūdimosi ar šmeižto požymių. Atsižvelgiant į tai, kad laiške ieškovas išdėstė tik savo nuomonę, paremtą ieškovo elgesiu, turimais duomenimis ir kitų viešai išreikšta nuomone, atsiliepimais, ir į tai, kad savo nuomone nesiekė pažeminti ieškovo bei įžeisti, prašė ieškinį atmesti bei taikyti bei, mano nuomone, ieškovas nepagrindę patikimais įrodymais patirtos moralinės ir materialinės žalos, kuriai taip pat taikytinas senaties terminas, turtinė ir neturtinė žala neatlygintina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 2 d. parengė ir į interneto svetainę (duomenys neskelbtini) įdėjo pareiškimą „Pareiškimas dėl Kauno naktų“. 2012 m. liepos 2 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydamas įpareigoti atsakovą panaikinti visuomenės informavimo priemonėje esantį pareiškimą ir priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu 2012 m. rugsėjo 5 d. atsakovas panaikino pareiškimą ir įdėjo pareiškimą „Atsiprašymas dėl H. K. adresu pavartotų karštakošiškų žodžių“. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu išteisino atsakovą, nenustatęs jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, o ieškovo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendį paliko nepakeistą.Analizuodamas interneto svetainėje parengto pareiškimo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendime padarė išvadą, kad atsakovas išdėstė savo asmeninę nuomonę apie ieškovą, kuris, atsakovo vertinimu, netinkamai elgėsi organizuojant renginį „Kauno naktys“.Teismas nurodė, kad teiginys „Net ir šiame konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“ buvo išsakytas tame kontekste, jog ieškovas, siekdamas, kad laimėtų jo siūloma idėja, elgėsi nesąžiningai, o teiginys „Pastaruoju metu Kauno įstaigų, įmonių, organizacijų ir įvairių „valdžios“ kabinetų duris aktyviai varsto menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo ponas – jaunuolis, vardu H. K.“ buvo išsakytas tame kontekste, kad ieškovas siekė save pristatyti kaip renginio organizatorių, taip suklaidinti įmones, organizacijas, asmenis, kurie siekė prisidėti prie renginio organizavimo.Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyti teiginiai išimti iš bendro pareiškimo konteksto. Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas išsakė savo nuomonę, kuri turi tik vertinamąjį, atspindimąjį, su atsakovo požiūriu susijusį pobūdį. Atsakovas nepateikė faktinio pobūdžio duomenų – naujos informacijos, kuri turėtų konstatuojamąjį pobūdį. Žinių ir nuomonės skirtumų vertinimas teismui leido daryti išvadą, kad atsakovas paskleidė subjektyvią nuomonę apie ieškovą, suponuojančią negatyvų pastarojo apibūdinimą, o ne duomenis (žinią). Teismas nurodė, kad daugelis ieškovo ginčijamų teiginių buvo pavartoti dviprasmiškai ar netiesiogiai vertinant jį kalbos kontekste, todėl konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas H. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į viešai paskelbto „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ straipsnio tikslą. Apelianto teigimu, šios publikacijos tikslas buvo išreikšti savo ir bendraminčių patirtus jausmus ir įspūdžius iš susidūrimų su ieškovu, antrą - informuoti, įspėti kitus žmones ir organizacijas, potencialiai galinčias įsivelti į darbo ar bendradarbiavimo santykius. Jei atsakovas iš tikrųjų būtų norėjęs išreikšti savo ir bendraminčių patirtus jausmus ir įspūdžius iš susidūrimų su ieškovu, tai tariamus savo ir bendraminčių patirtus jausmus ir įspūdžius būtų išreiškęs ne visuomenės informavimo priemonėje, o ribotam asmenų ratui.Atsakovas teismui nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių jo nurodymą, kad neva ieškovas skelbėsi renginio organizatoriumi ir (ar) vadovu, prisidėjęs prie renginio idėjos ir pavadinimo sukūrimo. Todėl teismo išvada, kad pareiškime buvo formuojama nuomonė apie ieškovą, jog jis nėra renginio „Kauno naktų“ organizatorius, vadovas, nėra prisidėjęs prie renginio idėjos, jo pavadinimo, jis buvo tik kaip renginio koordinatorius, tačiau vėliau ėmė skelbtis renginio vadovu ir būtent dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas pareiškime aprašė ieškovo asmenines savybes, jo elgesį ir išdėstė reikalavimus, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Priešingai, tokiu atveju įrodoma, kad atsakovas neturėjo objektyvaus pagrindo pareiškime aprašyti ieškovo tariamas asmenines savybes, elgesį ir išdėstyti reikalavimą.2013-04-15 Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. (HP) L. K. parengė pagal neredaguoto pareiškimo pavadinimu „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ ir pareiškimo pavadinimu „Atsiprašymas dėl H. K. adresu pavartotų karštakošiškų žodžių“ turinius lietuvių kalbos specialisto išvadas Nr. E-13-05, atlikdama kalbinę ekspertizę, konstatuojant, kad pareiškimas pavadinimu „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ pateiktas pareiškimui būdinga forma, kuria pateikiama informacija, kad pareiškime pavadinimu „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ esama frazių, kurios gali būti laikomos įžeidžiančiomis, o tam tikrais atvejais - ir šmeižikiškomis, kad pareiškime pavadinimu „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ pateikta informacija, o ne nuomonė, kad pareiškime pavadinimu „Pareiškimas dėl Kauno naktų“ nėra aprašomi L. K. ir trečiųjų asmenų patirti jausmai ir įspūdžiai, kad pareiškime pavadinimu „Atsiprašymas dėl H. K. adresu pavartotų karštakošiškų žodžių“ yra pateiktas sakinys „Apgailestaudamas turiu paminėti, kad dalis šių įspėjimų jau pasitvirtino“, kuris nurodo tolesnės neigiamos informacijos apie ieškovą skleidimą.Teismas nepagristai nurodė, kad atsakovas 2012-09-05 pareiškimu „atsiprašymas dėl H. K. adresu pavartotų karštakošiškų žodžių“ atsiprašė ieškovo, kadangi lietuvių kalbos ekspertė aiškiai nurodė, kad pareiškime nurodyti duomenys nėra aprašomi atsakovo ir kitų trečiųjų šalių patirti jausmai, kad pareiškimo parašymo ir paskelbimo tikslas, kurį pats atsakovas įvardijo, yra - „informuoti, įspėti kitus žmones ir organizacijas, potencialiai galinčias įsivelti į darbo ar bendradarbiavimo santykius“, kad pareiškime atsakovas paskleidė apie ieškovą naują neigiamo pobūdžio (įžeidžiančią ir šmeižikišką) informaciją.Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-23859-155/2015 sprendime 2015-12-10 nurodė, jog kadangi ieškovo pagrindinis reikalavimas pripažinti, kad paskleisti duomenys internetinėje svetainėje neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą yra atmestas, o kiti reikalavimai - dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo - priklauso nuo pagrindinio reikalavimo, teismas dėl jų nepasisako, kadangi atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas CK 2.24 straipsnio pagrindu byloje nenustatytas. Teismas privalėjo bet kuriuo atveju išspręsti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlygimo priteisimo – ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetant arba tenkinant.Atsakovas L. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesiekė skleisti apie ieškovą tikrovės neatitinkančių žinių, o tik išreiškė nuomonę dėl ieškovo sugebėjimų ir vaidmens organizuojant renginį. Teismas pabrėžė, kad paskleistų duomenų atitikties tikrovei įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, tačiau šių jis neįrodė, apsiribodamas teiginiais, kad pareiškime išdėstė savo nuomonę apie ieškovą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo teiginiai melagingi.

17. Analizuodamas pareiškimo sakinį: „informuojame, jog ieškovas nėra renginio „Kauno naktų“ organizatorius, vadovas, nėra prisidėjęs prie renginio idėjos, jo pavadinimo, jis buvo tik kaip renginio koordinatorius, tačiau vėliau ėmė skelbtis renginio vadovu“, teismas atkreipė dėmesį, kad žodis „informuojame“ yra būdingas ne nuomonei reikšti, o tam tikrai žiniai paskelbti, faktui išdėstyti; žodis „nėra“ tekste parašytas didžiosiomis raidėmis, siekiant atkreipti dėmesį į dėstomą informaciją, t. y. kokioms funkcijoms atlikti renginyje „Kauno dienos“ ieškovas nebuvo paskirtas; civilinėje byloje Nr. 2-5293-872/2014 esantis rašytinis įrodymas tinklapyje www.idejakaunui.lt 2009 m. rugpjūčio 18 d. paskelbtas straipsnis „Organizuojamos kultūros naktis „Kauno naktys“ patvirtina, kad ieškovas yra vienas iš organizatorių; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad ieškovas pats skelbėsi esantis renginio organizatoriumi, ketinantis būti vadovu, prisidedantis prie visos renginio idėjos ir pavadinimo sukūrimo.

18. Vertindamas atsakovo sakinį (pastraipą) „pastaruoju metu Kauno įstaigų, įmonių, organizacijų ir įvairių „valdžios“ kabinetų duris aktyviai varsto menkos iškalbos ir dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo ponas – jaunuolis, vardu H. K., prisistatantis „Kauno naktų“ koordinatoriumi – žodžiu, kurio jis nesuvokia“ teismas padarė išvadą, kad jis negali būti laikomas atsakovo subjektyvia nuomone. Atsižvelgdamas į pareiškimo kontekstą, teismas sprendė, kad atsakovas pateikė žinią apie ieškovą – kad šis nesugeba atlikti savo pareigų ir nesuvokia žodžio „koordinatorius“ reikšmės. Šie atsakovo teiginiai buvo paneigti privataus kaltinimo byloje Nr. PK-82-738/2013 teisiamojo posėdžio protokole 2013 m. balandžio 19 d. liudytojo J. M., kuris nurodė, kad ieškovas koordinatoriaus pareigas atliko tinkamai, už šį darbą gavo padėką ir apdovanojimą iš Kauno miesto savivaldybės.

20. Vertindamas pareiškime ieškovą apibūdinančius teiginius „diktatoriškos didybės manijos, nesąžiningo elgesio, sukčiavimo, manipuliavimo; konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“, teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šie atsakovo teiginiai išsakyti tame kontekste, jog ieškovas, siekdamas, kad laimėtų jo siūloma idėja, elgėsi nesąžiningai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo nesąžiningumą, o atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, balsuodamas konkurse „Idėja Kaunui“, ieškovas nesąžiningai balsavo už savo idėją, byloje nėra įrodyta.

21. Apeliacinės instancijos teismas įvertino Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. dr. L. K. atliktą pareiškimo ekspertizę, kurioje nurodyta, kad žodžiai „sukčiavo“ ir „pavogto – balagano“ yra frazės, kuriomis pranešama, taigi informuojama, tiesiog konstatuojama apie veiksmus, visai nesuderinamus su moralės normomis: sukčiavimą ir vagystę. Teismas nurodytų duomenų apie ieškovą pateikimą tretiesiems asmenims per visuomenės informavimo priemonę vertino kaip nuomonės ribų peržengimą ir žinių paskelbimą, nes asmeninį neigiamą požiūrį atsakovas viešai pateikė kaip įvykusius (vykstančius) faktus.

22. Sakinius „Idėjos vardu surinktų lėšų skirstymą derinti su visais organizatoriais, o ne palikti uzurpatoriui“; „Uzurpatorius turi pasitraukti iš bet kokių „vadovaujančių“ pozicijų „Kauno naktų“ iniciatyvoje (...)“ teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės. Teismas, vadovaudamasis internetinio žodyno „Žodynas.lt“ pateikta informacija, nurodė, kad uzurpatorius – asmuo, užgrobęs valdžią arba pasisavinęs teises. Pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, jog iš vadovaujančio projektui „Kauno naktys“ asmens būtų neleistinais būdais atimtos valdymo teisės, todėl tokią atsakovo žinią laikė neatitinkančia tikrovės ir žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

24. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo visuomeniniais apdovanojimais ir visuomeninėse organizacijose eitomis pareigomis ar vykdytomis funkcijomis nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., paneigia ieškovo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą, t. y. kad turėjo sunkumų bendrauti, siekti karjeros, kad jo reputacija pablogėjo. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui pavyko pasiekti gerų rezultatų savo profesiniame gyvenime, jis buvo įvertintas kitų žmonių už savo visuomeninę veiklą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškimas buvo paskelbtas ne didžiuosiuose interneto portaluose, o specializuotame interneto puslapyje ir šiandien yra pašalintas, kad atsakovas įdėjo atsiprašymą į interneto portalą ir nurodė, jog apgailestauja dėl jame pasitelktos pernelyg aštrios kalbos ir epitetų, todėl netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šių ieškovo nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, spręsdamas dėl neturtinės žalos padarymo fakto, apsiribojo tik karjeros galimybių įvertinimu, nors sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį.

29. Dėl šių priežasčių, kasacinis teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.250 str., neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus bei nevertino jų visumos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas nagrinėjamoje dalyje dalinai tenkintinas.

30. Atsakovas nurodė, kad dėl ilgą laiką interneto svetainėje publikuoto pranešimo ir jame paskleistų tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių žinių jis nuolat jautė neviltį ir bejėgiškumą, patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo. Teismas daro išvadą, kad bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą, todėl , padarius išvadą, kad žinios buvo tokiomis, asmuo pripažintinas patyrusius moralinę žalą. Internetinėje svetainėje buvo atspausdinta, kad konkurse H. K. sukčiavo, neleistinais būdais simuliuodamas jam priskiriamus balsus“. Vien teigimas, kad asmuo sukčiavo, nesant įrodymų dėl vykdyto sukčiavimo, yra iš esmės asmens kaltinimas įžūliu, neigiamu, savanaudišku elgesiu ir veiksmais, todėl vien dėl šios pranešimo, tikėtina, ieškovas patyrė neigiamų emocijų. Teigiant, kad ieškovas yra menkos iškalbos, dar menkesnės logikos, išsilavinimo, nuovokos ir išmanymo, kuris prisistato “ Kauno naktų“ koordinatoriumi, tačiau nesuvokia šio žodžio esmės, yra asmenį žeidžiančių, jo asmenybę apibūdinančių neigiamų savybių nurodymu, kurios vien tuo, kad yra žeminančios asmenį, yra jo garbės ir orumo pažeidimu, ir dėl to sukelia moralinę žalą. Net ir reikšdamas nuomonę visuomenės informavimo priemonėje asmuo turi likti korektiškas, nesiekti tyčinio asmens pažeminimo naudojama terminologija. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kas yra neturtinė žala - dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas. Asmenybei apibūdinti naudojant tokius išsireiškimus, t.y. asmenį vertinant esant menkos logikos, nuovokos, išmanymo, šie teiginiai sukels kiekvienam asmeniui dvasinius išgyvenimus, todėl jų nepagrįstas naudojimas ar neįrodymas, jog tai atitinka asmens turimas savybes, turi būti įvertintas, priteisiant neturtinę žalą ir išgyvenimus sukėlusio asmens.

31. Atsakovas paskelbtoje informacijoje nurodė, kad ieškovas yra minimalios kompetencijos, menko intelekto, turintis diktatoriškos didybės manijos, nesąžiningo elgesio, manipuliuojantis. Pripažinus šiuos teiginius paneigtinais, kaip neatitinkančiais tikrovės, teismas daro išvadą, kad šių teiginių naudojimas galėjo sukelti ieškovui dvasinių išgyvenimų, dėl to jis galėjo jaustis pažemintas, paniekintas, sukompromituotas, o tai yra pagrindu priteisti ieškovui iš atsakovo moralinės žalos atlyginimą.

32 . Nustatant moralinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta, jog žinių paskleidimas turėjo esminę įtakos ieškovo tolesnei veiklai. Pripažinus, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus ir galėjo sumažėti jo bendravimo galimybės, nes asmenys, kurie sužinojo paskleistą informaciją, bei pats ieškovas, vertindamas tai, kad paskleista informacija gali būti sukėlusi priešiškumą jo atžvilgiu, galėjo mažiau bendrauti, teismas daro išvadą, kad 1000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimas iš atsakovo yra pakankamas dydis. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, koks žalos dydis priteitinas tuo atveju, kai fiziniam asmeniui padaroma žala, paskleidus apie jo asmenį tikrovės neatitinkančias ir žeminančias jo garbę ir orumą žinias ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta 2015 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015) .

33. Dalyje patenkinus skundą, tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atstovavimo išlaidų ieškovui ir valstybei priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti.

Priteisti iš atsakovo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui H. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 254,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. K. 285,68 bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.