- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1-1563-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13851-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, 2014 metais nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį atleistas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2018 m. kovo 25 d., apie 11.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną R. K., tai yra tyčia vieną kartą įspyrė jai į pilvą, po to, laikydamas ranka jai už kaklo, kita ranka sudavė jai per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) , su mama R. K. ir tėvu. 2018 m. kovo 25 d. jis buvo neblaivus, buvo gėręs iš vakaro, nes šventė gimtadienį. Ryte su tėvu išgėrė likusį butelį alkoholio. Būnant namuose virtuvėje tarp jo ir mamos įvyko konfliktas. Kadangi jis buvo neblaivus, sureagavo netinkamai. Prisimena, kad spyrė mamai į pilvą. Pripažįsta, kad vartojo smurtą, tačiau visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau gali būti, kad sudavė mamai per veidą, laikė už kaklo. Mama iškvietė policiją, o jis nuėjo atsigulti. Jei ne alkoholis, jis nebūtų taip pasielgęs, dėl įvykio gailisi, mamos atsiprašė. Konfliktai šeimoje nėra dažni, bet mamai nepatinka, kad jis išgeria ir jie dėl to pykstasi. Priklausomybės ligomis dėl alkoholio vartojimo neserga, dirba, gauna iki 1000 eurų atlyginimą, išlaikytinių neturi. Stengsis ateityje alkoholio nevartoti. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad kaltinamasis M. K. yra jos sūnus. 2018 m. kovo 24 d. sūnus su jos vyru gėrė alų, naktį dar išgėrė degtinės. Kiek jie išgėrė, nežino, nes buvo skirtinguose kambariuose. Ryte ji pradėjo konfliktuoti su vyru. Į jų konfliktą įsikišo. Manė, kad jie tik apsižodžiuos, bet M. K. spyrė jai į pilvą. Ji trenkė sūnui per veidą, bet nežino, ar pataikė. Po to M. K. suėmė ir laikė ją už kaklo, sudavė į skruostą. Kai ją paleido, iškvietė policiją. Visas konfliktas kilo dėl alkoholio. Sūnus nespyrė jai iš visos jėgos, ji nuo smūgio nenukrito, jai neskaudėjo. Kai ją suėmė už kaklo, ji ėjo atbula ir atsitrenkė į tualeto duris ir tada sūnus ją paleido. Jautė nedidelį skausmą, bet sužalojimų ar mėlynių nebuvo. Kaltinamasis M. K. geria kas 2-3 savaites, norėtų, kad jis gertų mažiau. Smurtą jos atžvilgiu vartojo pirmą kartą, anksčiau jie tik apsižodžiuodavo. Kai sūnus negeria, būna geras.
2018-03-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) , bendras vaizdas bei nukentėjusiosios R. K. parodymai, kad 2018-03-25 apie 11:30 val. namuose tarp jos ir sūnaus M. K. kilo žodinis konfliktas dėl nuolatinio jo girtuokliavimo. Ji sūnui pasakė, kad jei jam netinka jos namuose ramiai gyventi ir jis nori nuolat vartoti alkoholį, tai tegul eina ir gyvena atskirai. Tada jis ją pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, vijo ją iš namų. Sūnus pradėjo ją stumti iš virtuvės į koridorių ir tuo metu vieną kartą spyrė jai į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Paskui jis įstūmė ją į vonios patalpą, suėmė už kaklo ir laikydamas jai už kaklo vieną kartą trenkė jai į veidą, taip dar kartą sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to konfliktas pasibaigė ir ji iškvietė policiją. (b. l. 6–11)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, šie nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Išklausiusi parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus, nurodė, kad dėl sūnaus atliktų smurtinių veiksmų ji tuo metu jautė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- 2018 m. kovo 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėja R. K. kreipėsi į policiją su pareiškimu, nurodydama, kad jos sūnus M. K. jos atžvilgiu vartojo smurtą. Protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 6–13);
-2018 m. kovo 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą smurtą patyrusi R. K. pareigūnams paaiškino, kad sūnus M. K. žodinio konflikto metu sudavė jai ranka per veidą, ją apstumdė, įspyrė į pilvo sritį (b. l. 14–15);
-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad M. K. 2018 m. kovo 25 d. 12.44 val. nustatytas 1,76 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 44).
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Pirmiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, jog M. K. tyčia buitinio konflikto metu, savo motinai R. K. spyrė į pilvą ir laikydamas už kaklo sudavė per veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne vieną kartą, t. y. po spyrio į pilvą, griebė už kaklo, sudavė į veidą, rodo, kad jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, suprato, kad nukentėjusiajai dėl jo veiksmų skaudėjo, kad ji jautė fizinį skausmą, tai patvirtino ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, baigta, į kaltinamojo asmenybę – M. K. dirba pagal verslo liudijimą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 37), VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 40).
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 29), nusikalto teistumui išnykus, todėl laikomas neteistu. Atsižvelgiant į tai, M. K. tikslinga skirti švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje - viešuosius darbus. Taip pat, įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63–65), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Kaltinamasis M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 25 d. 12.05 val. iki 2018 m. kovo 27 d. 12.03 val. (dvi paras) (b. l. 41, 45), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui, kas mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. K. paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, kas mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 25 d. 12.05 val. iki 2018 m. kovo 27 d. 12.03 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 68 (šešiasdešimt aštuonios) viešųjų darbų valandos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.