- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-618-628-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Vainauskienė
- Kaltinamasis
- L. M.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant gynejui adv. Vilhelmui Keliuociui, prokurorei Rutai Navasaitienei, teismo posedyje išnagrinejusi kaltinamosios L. M. ir jos gynejo Vilhelmo Keliuocio skunda del 2009 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustate:
2009 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartimi kaltinamajai L. M. pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas 2 menesiams, ji skaiciuojant nuo 2009-07-12. Savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu BPK 119 str., nes budama laisveje L. M. gali begti (sleptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.
L. M. kaltinama tuo, kad ji tyrimo nenustatytomis aplinkybemis, neteisetai, turedama tiksla parduoti, igijo 0,038 g narkotines medžiagos – heroino, kuria laike su savimi iki 2009-03-17, kai ta pacia diena apie 12.50 val. romu bendrijoje, esancioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pro namo Nr. 1 langa, mineta kieki narkotines medžiagos heroino už 20 Lt pardave NVIM dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, t.y. kaltinama padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamoji ir jos gynejas prašo panaikinti 2009 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartimi pratesta kardomaja priemone – suemima, motyvuojant tuo, kad teismo nutartis yra šališka, priimta pažeidžiant materialines ir procesines teises normas bei netinkamai taikant teismu suformuota praktika. Nurodo, kad teismas nepagristai atmete gynybos prašyma pakeisti suemima i švelnesne kardomaja priemone, nes testi suemima del šiandienines L. M. sveiktos bukles (komplikuoto neštumo) yra ne tik netikslinga, bet ir pavojinga jos neštumui. Kita vertus, gynejo nuomone, byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti pagrista išvada del L. M. kaltes padarius jai inkriminuojama nusikaltima.
Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog budama laisveje L. M. gali begti (sleptis) nuo teismo, nes byloje nera šia išvada pagrindžianciu duomenu. Pažymima, kad teismas nepakankamai atsižvelge i tai, jog kaltinamoji turi nepilnameciu vaiku, nuolatine gyvenamaja vieta, yra nešcia, jos neštumas komplikuotas ir jos sveikatos bukle reikalauja pagerintu gyvenimo bei priežiuros salygu. Apylinkes teismui pateiktos Lukiškiu ligonines išduotos medicinines pažymos apie komplikuota L. M. neštuma ir rekomendacijos komplikacijoms išvengti, ekspertu konsultacija su išvada, jog L. M. reikalingos pagerintos gyvenimo salygos, atmestos nemotyvuotai, kas, gynejo nuomone, rodo akivaizdu teismo šališkuma. Atkreipia teismo demesi i tai, kad tik po skundžiamos nutarties paskelbimo, 2009-07-12 teismas pateike Lukiškiu ligoninei užklausima apie L. M. sveikatos bukle su bendro pobudžio užklausimu, ar ligonine gali suteikti pilnaverti medicinini aptarnavima, kas leidžia daryti prielaida, jog po nutarties paskelbimo teismas sieke formaliai patvirtinti savo išvada del L. M. sveikatos bukles ir jos laikymo salygu. Tai, kad mineta nutartis yra šališka, leidžia manyti ir tokios aplinkybes, kad po nutarties paskelbimo, gavus Lukiškiu ligonines atsakyma i užklausima, 2009-07-24 nagrinejant pakartotina gynybos prašyma del kardomosios priemones pakeitimo, teismas ignoravo gynybos pateikta oficialios institucijos – LR Seimo kontrolieres tyrimo išvada del Lukiškiu TI-K ir Laisves atemimo vietu ligonineje nustatytu higienos-sanitarijos normu reikalavimu pažeidimu. Kartu su skundu gynyba teismui pateikia ju reikalavimu pagristuma irodanti kvalifikuotos gydytojos straipsni, išaiškinanti tariamo 37 sav. neštumo (neurologines nešciuju patologijos) ypatybes.
Taipogi, kaip nurodoma skunde, byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad L. M. daromu nusikaltimu periodiškumas bei pobudis leidžia daryti išvada, jog budama laisveje ji gali daryti naujus nusikaltimus. Atkreipiamas demesys i tai, kad L. M. iš ikalinimo istaigos buvo paleista atbuvus jai skirtos bausmes termina, kas leidžia manyti, jog L. M. pasitaise. Iki 2009-03-17 nebuvo duomenu, kad L. M. vel nusikalto. Be to, iki šiol byloje nera jokiu tiesioginiu ikalciu, leidžianciu manyti, L. M. padare jai inkriminuojama nusikaltima.
Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog budama laisveje L. M. gali trukdyti procesui, yra nepagrista. Vadovaudamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 50, teismas mineta nutarima turejo taikyti visa apimtimi, t.y. ir nutarimo 9 punkta, kuriame nurodyta, kad nustatinejant ši pagrinda, teisejai turi vadovautis BPK 122 str. 3 d. 1 p. ar 2 p. nurodytomis aplinkybemis, kurios turi buti pagristos bylos duomenimis. Minetu nuostatu prasme, asmens neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikyti aplinkybemis, trukdanciomis procesui.
Šalies argumentai
Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, skundu kaltinamoji ir jos gynejas prašo panaikinti apylinkes teismo nutarti kaip neteiseta ir nepagrista ir skirti L. M. švelnesne kardomaja priemone.
Nagrinejant skunda teismo posedyje kaltinamosios gynejas praše skunda tenkinti, prokurore – skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. M. ir jos gynejo skundas atmestinas.
Išnagrinejus skunda, susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, išklausius proceso dalyviu paaiškinimu, daroma išvada, kad pagrindas ir salygos pratesti kaltinamajai L. M. suemima buvo. Apylinkes teismas, nagrinedamas kardomosios priemones – suemimo pratesimo klausima, tiksliai vykde Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgiant i BPK 122 str. 7 d. reikalavimus.
Sutinkamai su BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo (kaltinamojo) dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.
Sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia L. M. kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemones, tame tarpe ir suemimas, gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.
Byloje nustatyti faktiniai duomenys: pacios L. M. parodymai, liudytoju L. Ž., G. M. ir J. O. parodymai, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, protokolas del techniniu priemoniu panaudojimo bei kita bylos medžiaga leidžia pagristai manyti, kad L. M. gali buti padariusi jai inkriminuojama nusikalstama veika.
Iš teismui pateiktu duomenu matyti, kad L. M. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, už kuri baudžiamasis istatymas numato tik realia ir griežta laisves atemimo bausme. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai, kurios pakanka skirti ar pratesti suemima tuo pagrindu, jog itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Teismo nuomone, šios bausmes gresme bei aplinkybiu visuma, kad L. M. niekur nedirba, anksciau 4 kartus teista, paskutini karta už analogiško pobudžio nusikaltima, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, vel nusikalto lygtinio paleidimo metu, gali buti pagrindas jai sleptis nuo teismo, tokiu budu siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. Taigi šiuo metu taikyti L. M. suemima yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.
Teismo nutartyje taip pat pagristai konstatuota, kad budama laisveje L. M. gali daryti naujus nusikaltimus. Suemimas gali buti taikomas BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad itariamasis (kaltinamasis) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kaip nurodoma 2004 12 30 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 10-ajame punkte, pagrista manyma, kad asmuo gali padaryti bent viena iš BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistuma, itariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, itarimas keliu nusikaltimu padarymu, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentejusiuju, liudytoju parodymai bei kiti duomenys. L. M. kaltinama sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisetu disponavimu narkotine medžiaga turint tiksla parduoti ar kitaip platinti, padarymu. Ši aplinkybe, t. y., kad kaltinamoji kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, o taip pat jos ankstesni teistumai bei ta aplinkybe, jog L. M. lygtinio paleidimo metu, t.y. neatlikus visos jai nuosprendžiu paskirtos bausmes, vel kaltinama padarius analogiško pobudžio nusikaltima (paskutiniu nuosprendžiu ji nuteista pagal LR BK 260 str. 1 d.), leidžia pagristai manyti, kad budama laisveje ji gali daryti naujus nusikaltimus.
Skundo argumentai, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nepagristai nurode, jog budama laisveje L. M. gali trukdyti procesui, atmetami kaip nepagristi. Aukštesnysis teismas atkreipia demesi i tai, kad minimoje teismo nutartyje šis suemimo pagrindas nera nurodomas.
Atsakant i skundo argumentus, kad L. M. neštumas komplikuotas ir jai reikalingos geresnes gyvenimo ir priežiuros salygos, pažymetina, kad ir be byla nagrinejancio teismo užklausimo bei atsakymo iš Laisves atemimo vietu ligonines, kuriame nurodyta, jog Laisves atemimo vietu ligonineje užtikrinamas pilnavertis asmens sveikatos priežiuros paslaugu teikimas, akivaizdu, kad kiekvienam suimtam ir gydytoju priežiuros reikalingam asmeniui, tokia priežiura ar butinas gydymas teikiamas istatymo numatyta tvarka. Kaip numato Lietuvos Respublikos suemimo vykdymo istatymo 45 str. 1 d., suimtiesiems turi buti užtikrintas tokios pat kokybes ir lygio gydymas kaip ir laisveje esantiems asmenims. Mineto istatymo 45 str. 4 d. numatyta, kad suimtajam reikalinga butinoji medicinos pagalba, kuria suteikti laisves atemimo vietu ligonineje nera galimybiu, gali buti teikiama valstybes arba savivaldybiu asmens sveikatos priežiuros istaigose užtikrinant suimtojo apsauga; šios pagalbos teikimo tvarka nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.
Esant aukšciau aptartiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytiems suemimo taikymo pagrindams, o taip pat salygoms, t. y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti kaltinamosios L. M. ir jos gynejo Vilhelmo Keliuocio skunda ir palikti galioti 2009 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.