Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininko A. K. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys – skolininkas (įkeisto turto savininkas) UAB „Vilkelis ir partneriai“, įkeisto turto savininkai – A. Š. , V. Š. , A. K. .

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju skolininkui ir įkeisto turto savininkui UAB „Vilkelis ir partneriai“ per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius AB DnB NORD bankas jam įstatymo suteikta teise pasinaudojo ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-05-18 priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą, uždrausti perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į turtą arba mažinti jo vertę bei įspėti skolininką bei įkeisto turto savininkus apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2009-07-23 nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių. Apeliantas (įkeisto turto savininkas A. K. ), nesutikdamas su pastarąja nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad teismas priėmė nutartį parduoti nekilnojamąjį turtą tuo metu, kai prekyba nekilnojamuoju turtu yra sustojusi, todėl labai tikėtina, jog nekilnojamieji daiktai bus parduoti už ženkliai mažesnę sumą, kurią būtų galima gauti praėjus visuotiniam ekonomikos sąstingiui arba kreditorius įgis turtą jo nepardavęs iš varžytynių už kainą, kuri taip pat neatitiks tikrosios jo rinkos vertės. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nutartyje nemotyvavo, kaip skolininkas UAB „Vilkeliai ir partneriai“ laiku neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal 2005-06-22 kreditavimo sutartį, nenurodė, ar kreditorius laikėsi išankstinės išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto tvarkos. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Kreditorius nėra atsakingas už tai, kad prekyba nekilnojamuoju turtu yra sustojusi. Aplinkybė, jog nekilnojamieji daiktai gali būti parduoti už ženkliai mažesnę sumą, kurią būtų galima gauti praėjus visuotiniam ekonomikos sąstingiui, arba kreditorius gali įgyti turtą jo nepardavęs iš varžytynių už kainą, kuri taip pat neatitiks tikrosios jų rinkos vertės, neatima iš kreditoriaus teisės realizuoti savo kaip hipotekos kreditoriaus teises ir kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Juo labiau, kad skolininkui yra galimybė pasiūlyti savo turto pirkėją ir vykdymo procese (CPK 704 str.).

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2005-06-22 kreditavimo sutartį Nr.3250-05IL, sudarytą tarp AB DnB NORD banko (buvusio AB „NORD/LB Lietuva“) ir UAB „Vilkelis ir partneriai“, kredito gavėjui – skolininkui ir įkeisto daikto savininkui buvo suteiktas 350000 Lt kreditas, kurio grąžinimo terminas nustatytas 2012-04-30 (b.l. 10-18). Hipotekos lakštu Nr. 11120050000138, įregistruotu Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, buvo įkeista UAB „Vilkelis ir partneriai“ nuosavybės teise priklausanti 239,72 kv.m. bendro ploto valgykla-kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), taip pat A. Š. ir V. Š. nuosavybės teise priklausanti ½ dalis bei A. K. nuosavybės teise priklausanti ½ dalis 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-9). 2009-02-25 raštu skolininkas ir įkeisto turto savininkai informuoti, jog, vadovaujantis kreditavimo sutartimi, praėjus 10 dienų terminui po šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkui bei įkeisto turto savininkui neįvykdžius rašte paminėtų finansinių įsipareigojimų, sekančią dieną, einančią po minėto termino pasibaigimo dienos, bankas vienašališkai nutraukia 2005-06-22 kreditavimo sutartį ir pradeda skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 19). 2009-05-18 kreditorius (bankas) su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 1-2). Teismas 2009-05-18 nutartimi areštavo įkeistą turtą, uždraudė perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į turtą arba mažinti jo vertę bei įspėjo skolininką bei įkeisto turto savininkus apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių, jei per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola nebus grąžinta kreditoriui (b.l. 25-27). Kreditorius 2009-07-22 pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 50-51). Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Vilkelis ir partneriai“, A. K. , A. Š. ir V. Š. hipoteka įkeisto turto.

Pažymėtina, jog hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą, ir jis neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Įkeisto turto savininkai A. Š. ir V. Š. pateikė teismui paaiškinimus, jog 2006-10-18 jiems nuosavybės teise priklausančių 50 procentų UAB „Vilkelis ir partneriai“ akcijų ir 2007-01-24 jiems priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavė A. K. , todėl nutartyje minimas turtas jiems nepriklauso. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi šiurkščiai pažeidžiami skolininko, įkaito davėjo ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, kadangi nutarta priverstinai parduoti Aristidui ir V. Š. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 0,50 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri jiems nepriklauso. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais iš dalies sutinka. Tačiau pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pradėjus skolos išieškojimo procedūrą bei priimant nutartis, įkeisto daikto savininkai A. Š. ir V. Š. būtų reiškę prieštaravimus ar kitokiu būdu būtų išreiškę savo nuomonę dėl to, jog buvo pažeistos ar nepagrįstai suvaržytos jų teisės. Bylos duomenys tvirtina, kad 0,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso apeliantui A. K. (b.l. 94-95). CK 4.171 straipsnio 9 dalis numato, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jį kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamas turtas, kuris apsunkintas hipoteka, nuosavybės teise priklauso apeliantui, nėra pagrindo teigti, kad kreditoriui (bankui) priklausanti skola bus priverstinai išieškotina ir iš buvusių minėto žemės sklypo dalies savininkų A. Š. ir V. Š. .

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš įkeisto turto savininko A. K. valstybei priteistinos 15,35 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš įkeisto turto savininko A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15 (penkiolika) litų 35 centus pašto išlaidų.