Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2004-06-15 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. 8 m. laisvės atėmimo, 2007-11-12 remiantis LR BVK 157 str. lygtinai paleista neatlikus 3 m., 11 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės, 2010-12-24 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos ir pasiųsta atlikti 2004-06-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 m. 11 mėn. 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.1d., 235 str. 3 d., 236 str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji 2009 m. spalio 19 d. 10 val. 45 min. Naujojoje Akmenėje P.Jodelės g. 2, ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-0318-09 būdama nukentėjusiąją, įspėta kaip liudytoja dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kaltindama asmenis, t.y. Z. Š. ir R. Š., neva jie padarė du sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 2d., LR BK 150 str. 2d., t.y. išžagino ją prieš jos valią veikdami bendrininkų grupėje, atimdami galimybę priešintis ir veikdami bendrininkų grupėje, atimdami galimybę priešintis su A. A. prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, be to 2009 m. spalio 19 d. 10 val. 45 min. Naujojoje Akmenėje P.Jodelės g. 2, ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-0318-09 būdama nukentėjusiąją, įspėta kaip liudytoja dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, apie tai, kad Z. Š. ir R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 146 str. l d., t.y. jai neteisėtai atėmė laisvę,

be to ji 2009 m. spalio 19 d. 10 val. 45 min. Naujojoje Akmenėje P.Jodelės g. 2, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, t.y. Šiaulių apskrities A. A. rajono policijos komisariatui, melagingai įskundė nekaltus asmenis, t.y. Z. Š. ir R. Š., kaip padariusius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str.2d., 150 str.2d. ir 146 str. l d., dėl ko Z. Š. ir R. Š. pradėti persekioti, t.y. buvo sulaikyti vadovaujantis LR BPK 140 str.

Kaltinamoji paaiškino, kad ją išžagino, bet tyrėja jai pasakė, kad ji sakytų, jog nieko nebuvo, kad ji bijodama savo vyro apkaltino Š. ją išžaginus. Kad ji melavo apie išžaginimą ir, kad jai tai pasakius jokios atsakomybės nebus. Tačiau viską ką ji pasakojo per pirmą apklausą yra tiesa. Paaiškino, kad 2009-10-17 buvo namie su vyru. Kai pradėjo gaminti valgį, pamatė, kad nebėra bulvių, tada išėjo jų nupirkti į turgelį. Ėjo pro Kudirkos g. 5 namą. Prie jos sustojo automobilis, sakė reikia pakalbėti, įtempė ją automobilį. Mašinoje buvo vairuotojas ir broliai Š. Ją nuvežė lyg į (duomenys neskelbtini) namą, ten ji anksčiau nebuvo buvusi. Ją prievarta nusitempė į butą. Nurodė, kad buvo laikoma užrakinta bute. Nurodė aplinkybes, kuriomis ji buvo keletą kartų prieš jos valią žaginama abiejų Š.. Nurodė, kad jai sužalojimų nebuvo padaryta. Nurodė, kad pavykus apgauti R. Š., jai pavyko pabėgti. Po to skambino anytai, vyrui, pranešė apie įvykį policijai. Policijoje buvo apklausta ir viską papasakojo. Paaiškino, kad aplinkybių neišgalvojo, nebijo vyro ir ne dėl vyro, norėdama jam pasiteisinti, ar jo bijodama pasakė, kad buvo išžaginta. Vėliau ją tyrėja įkalbėjo pakeisti parodymus ir pasakyti, kad ji apie išžaginimą melavo. Tyrėja pasakė, kad jai dėl parodymų pakeitimo nieko nebus. Todėl ji davė kitokius parodymus apie jos laikymą bute, išžaginimą ir pasakė, kad melavo. Ji iš tyrėjos kalbos suprato, kad pakeitusi parodymus nebus teisiama, kad nebus jai jokios atsakomybės. Taip pat nurodė, kad tyrėja L. paaiškino, kad už melagingus parodymus jai bus keliama byla. Nurodė, kad ji pati davė parodymus, kad tyrėja L. nesakė jai, ką ji turėtų sakyti. Nenorėjo, kad vyras girdėtų jog pakeitė parodymus. Jis jai neleido net pareiškimo atsiimti. Paskutiniame teismo posėdyje ji kaltę davusi neteisingus parodymus pripažino.

Liudytojas V. A. paaiškino, kad su žmona A. susituokė prieš du metus. Jam žinoma tik tiek, kad ji išėjo į turgų bulvių parsinešti, tiksliai dienos neprisimena ir tą dieną neparėjo. Pagalvojo iš pradžių, kad ji pas tetą, nes kartą kai buvo susipykę, ji pas ją nuėjo. Dvi paras ji negrįžo. Visur jos ieškojo, visus draugus išklausinėjo. Niekas nieko nežinojo. Po to pavakarį žmona paskambino iš kažkokių berniukų telefono į jo mamos telefoną, kur jis tuo metu buvo. Pasakė, kad ją išprievartavo, jis atbėgęs iki turgaus pasakė, kad reikia kreiptis į policiją. Tada iš karto nuėjo į policiją, liepė ateiti kitą dieną. Pareiškimą parašė kitą dieną. Tyrėja sakė, kad žmona geriau atsiimtų pareiškimą ir bus baigta. Paskui girdėjo, kad žmona pakeitė parodymus ir pasakė, kad pati sutiko mylėtis su jais. Jis netiki, kad ji sutiko mylėtis.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad 2009-10-19 apie pietus kreipėsi A. ir pranešė apie išžaginimą. Ji pasakė, kad ją nusivežę į (duomenys neskelbtini) namą Š. prievartavo, kad ji buvo laikoma bute nuo šeštadienio, o ištrūko tik sekmadienį. A. aiškino, kad smurtas jos atžvilgiu nebuvo naudojamas, apie rūbų suplėšymą ji taip pat neminėjo. Jos kelis kartus klausė, ar priešinosi, ar bandė pabėgti, ji labai netvirtai kalbėjo. A. pasakė, kad kai vienas iš Š. užmigo, ji kitam pasakė, kad brolis sumuštas ir yra ligoninėje, taip jie abu išėjo iš buto. Kelis kartus A. buvo aiškinta apie melagingus parodymus ir atsakomybę. Jam kilo abejonės dėl A. parodymų, bet pradėjo ikiteisminį tyrimą. A. apklausą atliko jis, paėmė pareiškimą ir bylą perdavė tyrėjai. Mano, kad ji bijodama vyro davė tokius parodymus. Š. sakė, kad A. su jais santykiavo savo noru, ne vieną dieną bute buvo.

Liudytoja R. L. paaiškino, kad jai buvo perduota baudžiamoji byla ir ji apklausė A. P. ji negalėjo nuvykti pas ekspertą, bet žadėjo nuvykti trečiadienį. Jai nenuvykus pavedė tyrėjui J. surasti A. ir išaiškinti jai atsakomybę dėl trukdymo tyrimui. Ji nuvyko pas ekspertą tik penktadienį. Į polikliniką A. nesiuntė, nes ji pati sakė, kad sužalojimų jai nepadaryta. Apklausus įtariamuosius Š., jie neigė, kad santykiavo su A. prievarta. Kai apklausė ją papildomai, ji neaiškiai kalbėjo, abejojo. Ji teigė, kad ją atsivežė Š. į savo butą, uždarė, nepaleido, laikė dvi dienas, abu kartu žagino visokiais būdais. Kad pabėgo iš to buto pameluodama vienam iš Š., kad jo brolis yra sužeistas ir išvežtas į ligoninę. Kai prisipažino davusi melagingus parodymus, pasakė, kad raktą nuo Š. buto durų turėjo, niekas jos nelaikė, minėjo, kad ji maistą ruošė Š. Ji jai pasakė kokius parodymus davė liudytojos ir ji nuleidusi galvą pasakojo kaip buvo iš tikrųjų. Ji pasakojo, kad vyras negirdėtų, paprašė, kad ji pažiūrėtų, ar vyro nėra koridoriuje. Ji sakė, kad bijo savo vyro, nes jis buvo ją sumušęs. Ji įteikdama A. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Š. atžvilgiu paaiškino, kad dėl bylos perdavimo teismui, spręs prokuroras. Ji sakė, kad pas Š. gyveno dvi paras. Š. buvo išėję iš namų, ji viena buvo pasilikusi namuose. Kai sugalvojo grįžti namo, nebežinojo ką vyrui pameluoti. Ji A. nesakė, kad ji atsiimtų pareiškimą.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad neprisimena tiksliai dienos, buvo turgaus diena, pas jį atėjo Z. Š. ir paprašė paskolinti 10 Lt. Jis pasakė, kad neturi, važiuoja į turgų, parduos spanguoles tada galės paskolinti. Jis ėjo kartu su juo į turgų, palaukė apie valandą kol parduos uogas, pasiėmė 10 Lt ir išėjo.

Liudytoja S. N. paaiškino, kad Š. gyvena trečiame aukšte. Tiksliai neprisimena kada matė moterį sėdinčią ant laiptų. Ji buvo apie 45 metų amžiaus, buvo neblaivi, apsišlapinusi, rūkė. Ji sėdėjo prie Š. buto durų sakė laukia kol ją įleis. Pažiūrėjusi į kaltinamąją paaiškino, kad ne kaltinamoji sėdėjo, kita moteris.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su Š. Jų butai ribojasi. Kaltinamosios nėra mačiusi laiptinėje, tik jos mamą. Mama laiptinėje miegojo, sėdėjo prieš tą įvykį. Buvo girtaujama pas Š., bet triukšmo nebuvo. Girdėjosi, kad kažkas vaikšto. Per duris girdisi, kaip kaimynai duris rakina. Nebuvo jokio triukšmo.

Liudytoja A. N. paaiškino, kad Z. Š. yra jos vaikų tėvas. Z. pasakojo, kad jį apkaltino išprievartavus A. A. Jis sakė, kad ji pati pas juos gyveno, valgį gamino, kambarius tvarkė. Ji gerai pažįsta A. motiną, o A. žino tik iš matymo. Laiptinėje A. yra mačiusi bet kada neprisimena.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2009-10-17 šeštadienį, ryte buvo po išgertuvių. Prieš tai pas juos buvo A. motina. A. atėjo šeštadienį išgėrė butelį ir visi išsiskirstė, A. tuo metu buvo išėjusi cigarečių paieškoti. Jie sugrįžo ir A. grįžo. Vėliau A. su Z. pasiklojo lovą. Jis R. Š. su A. turėjo lytinius santykius du kartus, vieną kartą šeštadienį, kitą kartą sekmadienį. Ryte sekmadienį brolis draugui padėjo parduoti uogas. Tas draugas davė pinigų ir vėl išgėrinėjo. Kai pinigai baigėsi su Z. nuėjo pas A. N., vėliau susitiko su V. R., kuris davė pinigų. A. tuo metu buvo pas juos. Raktas buvo duryse įkištas. Sekmadienį A. jam pasakė, kad brolis yra reanimacijoje. Jis prabudęs iš miegų, greitai apsirengė ir bėgo į ligoninę. Nežinojo ar jo brolis yra namie, ar jam tikrai kas atsitiko, kaip A. sakė. Davė dar A. striukę, o joje buvo raktai nuo buto. Jis nuėjo į ligoninę ir su A. išsiskyrė turgelyje. Jos su broliu neprievartavo. Raktai visą laiką buvo duryse, ji galėjo išeiti.

Liudytojas Z. Š. paaiškino, kad anksčiau A. nėra buvusi jų bute. Jos motina prieš tai buvo pas juos kelias dienas. Šeštadienio ryte girtavo, buvo apie 10 val. kai atėjo A.. Pabaigę gerti jis su broliu išėjo ieškoti pinigų, o A. išėjo cigarečių. Gavo 20 Lt nusipirko litrą degtinės, cigarečių. Sėdėjo ir gėrė kai parėjo A. Su A. du kartus turėjo lytinius santykius, ji pati lovą paklojo, jokios prievartos nebuvo, kartu naktį miegojo. Durys buvo užrakintos, raktas buvo duryse ir ji galėjo išeiti. Brolis kitame kambaryje miegojo. Nežino ar ji su broliu turėjo lytinių santykių. Jis Z. Š. ryte buvo išėjęs, prašė draugo paskolinti pinigų. Jis sakė, kad neturi, gal kai parduos uogas, tada turės. Kai jis išėjo A. liko su broliu, gamino užkandą, makaronus su dešra. Sekmadienį su A. lytinių santykių neturėjo, o brolis ar turėjo nežino.

2009-10-23 Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 280/09(13) nurodoma, kad A. A. kūne jokių sužalojimų nėra. Sužalojimų lytinių organų srityje nėra. A. A. tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu spermos nerasta (b.l.14).

Akmenės rajono apylinkės prokuroras 2009-11-17 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Z. Š. ir R. Š. atžvilgiu, nesant jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą A. A. atžvilgiu pagal LR BK 235 str. 3 d. , 236 str. 1d. (b.l. 45-47).

2009-11-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato, esančio Naujojoje Akmenėje P. Jodelės g. 2, patalpose, tyrėjo darbo kabinetas 211. ( b.l. 49-54).

2011-02-02-03-08 Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-/2011 nurodoma, kad A. A. teisingai supranta seksualinės prievartos esmę ir pareikšdama apie jos atžvilgiu atliktus prievartinius veiksmus, ir duodama apie tai parodymus, ji galėjo teisingai suprasti tų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Tiriamajai būdingos pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatybės netrukdė jai, pareiškiant apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, bei ikiteisminio tyrimo apklausų ir teismo posėdžių metu teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir jas apibūdinti; dėl savo būsenos prievartinių veiksmų jos atžvilgiu padarymo metu (pasak tiriamosios, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, išsigandusi) tiriamoji galėjo įsiminti ne visas įvykio detales ar ilgainiui jas primiršti, tačiau esmines jo aplinkybes gali prisiminti ir atgaminti. Bylos tyrimo eigoje tiriamoji pakeitė savo parodymus apie jos atžvilgiu įvykdytą prievartą ir pareiškė, kad nurodydama apie tokią veiką, ji melavo. Ekspertizės metu tiriamoji vėlgi dėl parodymų pakeitimo bandė kaltinti tyrėją, teigė, kad jai buvo grasinama keisti parodymus, tačiau nesugebėjo paaiškinti nei tų grasinimų esmės, nei patikslinti parodymų pakeitimo motyvų, teisindamasi užmiršimu, nors medicininėje dokumentacijoje bei ekspertinio tyrimo metu nenustatyta tokių tiriamosios pažintinės veiklos ypatumų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti šių aplinkybių. Visų tiriamosios parodymų, duotų bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo eigoje, bei jos pasakojimo ekspertizės metu analizė rodo, jog tiriamoji įvairiu metu pateikia visiškai skirtingus bylos aplinkybių apibūdinimus bei paaiškinimus prieštaraudama pati sau. Nepaisant akivaizdžių prieštaravimų jos pačios žodžiuose, tiriamoji atkakliai laikosi savo „tiesos“. Tokią tiriamosios poziciją galima būtų aiškinti jos siekimu sumažinti savo kaltės ir atsakomybės mastus, išvengti jai nepalankių pasekmių. Įvertinus psichologinio tyrimo duomenis ir baudžiamosios bylos medžiagą, nustatyta, jog tiriamoji, atsižvelgiant įjos pažintinės veiklos (intelekto, mąstymo, dėmesio, atminties, vaizduotės) ypatumus, gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, galėjo ir gali suprasti jai pareikštų įtarimų bei atsakomybės už melagingų parodymų davimą esmę. Ir pateikta galutinė išvada, kad A. A. 2009 m. spalio 17-18 d. įvykio metu ir vėliau lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, jai diagnozuojama mišrūs asmenybės sutrikimai, dėl kurių ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės ji gali dalyvauti procese ir teismo posėdyje. Remiantis A. A. parodymais, duotais 2009-10-19, 2010-05-03 ir ekspertizės metu apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo metu galėjo teisingai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę, tačiau negalėjo aktyviai jiems priešintis. A. A. būdingos pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatybės netrukdė jai, pareiškiant apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. A. A. dėl psichikos būklės, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (bl. 1. 75, 76) galėjo suvokti jai pareikštų įtarimų esmę bei suprasti atsakomybę dėl galimai melagingų parodymų. A. A. nebūdingos tokios pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatybės (pavyzdžiui, išreikšti pažintinių funkcijų sutrikimai, polinkis pasiduoti aplinkinių įtakai, įtaigumas, polinkis nevalingai supainioti realius įvykius su įsivaizduojamais ir kt), kurios trukdytų jai teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. A. A. parodymų keitimo motyvai, pateikti jos apklausų metu, skirtingi, o ekspertizės metu ji nepateikė jokio parodymų keitimo pagrindimo. Turimų duomenų analizė leidžia teigti, kad tiriamajai būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jos elgesiui keičiant parodymus. A. A. dėl psichikos būklės nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (2 t. b.l. 2-8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino kaltinamosios parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji 2009-10-19 būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei už melagingą įskundimą pagal LR BK 235 str. ir 236 str. nurodė aplinkybes, kad ją 2009-10-17 apie 10 val. išžagino Z. Š. ir R. Š. (b.l. 4). 2009-10-19 apklausta kaip liudytoja patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes. (b.l. 9-11). 2009-11-09 liudytojos apklausos protokole A. A. parodė, kad ji pati savo noru atėjo 2009-10-17 pas Z. ir R. Š.. Jie leido jai pasilikti ir pas juos ji išbuvo iki sekmadienio. Paaiškino, kad mylėjosi su Z., taip pat ir su R. savo noru. Sekmadienį grįžo namo ir bijodama savo vyro , kad jis ją gali išvaryti iš namų, o ji neturi, kur gyventi, jam pamelavo. Vyrui pasakė, kad ją Š. pagrobė ir laikė uždarytą savo bute, ir pamelavo, kad jie ją žagino. Jos vyras jai liepė apie tai pranešti policijai. (b.l. 15-16). A. A. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai. Parodė, kad 2009-10-19 ryte apie 10 val. ji atvyko į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą apie tai, kad ją išžagino kelis kartus natūraliu būdu ir oraliniu būdu broliai Z. ir R. Š.. Prieš rašant pareiškimą buvo įspėta dėl melagingo įskundimo ir jai buvo išaiškinta atsakomybė už tokį įskundimą, buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kadangi nebuvo namuose, todėl bijodama savo vyro, bijodama, kad jis ją gali išvaryti iš namų, o ji neturi, kur gyventi, jam pamelavo. Vyrui pasakė, kad ją Š. pagrobė ir laikė uždarytą savo bute, ir pamelavo, kad jie ją žagino. Jos vyras jai liepė apie tai pranešti policijai. Ji bijodama vyro, bijodama palikti be gyvenamosios vietos, sutiko kreiptis į policiją. Parodė, kad supranta, jog padarė nusikaltimą, bet to nenorėjo, labai gailisi dėl tokio savo elgesio ( b.l. 75-76). Vertinant kaltinamosios parodymus matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs. Parodymų keitimą kaltinamoji motyvavo skirtingai, iš pradžių nurodė, kad melagingus parodymus davė bijodama vyro, bijodama, kad jis gali išvaryti iš namų, teismo posėdžio metu paaiškino, jog meluoti ją privertė tyrėja, nes pasakė, kad jai sakyti kad nieko nebuvo, kad ji bijodama savo vyro apkaltino Š., kad jai liepė prisiimti kaltę, prisipažinti melavus. Kad jai nieko nebus. Teismo posėdžio metu į tyrėjos klausimą atsakė, kad ji pati davė parodymus, kad tyrėja nesakė ką ir kaip ji turėtų sakyti. Savo žodžiais, kad ji nenorėjo, kad vyras girdėtų, jog pakeitė parodymus, kad jis neleido jai pareiškimo atsiimti, patvirtino tyrėjos nurodytas apklausos aplinkybes. Kaltinamoji 2009-12-08 apklausos metu nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinama, kalta prisipažįsta. Nurodė, kad prie rašant pareiškimą buvo įspėta dėl atsakomybės. 2010-06-07 teismo posėdžio metu parodė, jog kai jai pasakė, kad jai gresia keturi metai už melagingus parodymus, ji nenorėjo sėsti ir pasakė, kad melavo. Nurodė, kad, kai įtarimą jai pareiškė, ji suprato, kad dėl melagingų parodymų. Teismo posėdžio metu ji aiškino, kad iš tyrėjos kalbos suprato, kad pakeitus parodymus ji nebus teisiama, kad nebus jai jokios atsakomybės. Kaltinamosios parodymai prieštarauja vieni kitiems. Liudytojas D. J. paaiškino, kad 2009-10-19 apie pietus kreipėsi A. ir pranešė apie išžaginimą. Kelis kartus jai aiškino apie melagingus parodymus ir atsakomybę. Jam kilo abejonės dėl A. parodymų, bet pradėjo ikiteisminį tyrimą. Liudytoja R. L. paaiškino, kad apklausus A. papildomai, ji neaiškiai kalbėjo, abejojo. Ji teigė, kad ją atsivežė Š. į savo butą, uždarė, nepaleido, laikė dvi dienas, abu kartu žagino visokiais būdais. Kai prisipažino davusi melagingus parodymus, pasakė, kad raktą nuo Š. buto durų turėjo, niekas jos nelaikė, minėjo, kad ji maistą ruošė Š. Ji jai pasakė kokius parodymus davė liudytojos ir ji nuleidusi galvą pasakojo kaip buvo iš tikrųjų, ji pasakojo, kad vyras negirdėtų, paprašė, kad ji pažiūrėtų, ar vyro nėra koridoriuje. Ji sakė, kad bijo savo vyro, nes jis buvo ją sumušęs. Kai sugalvojo grįžti namo, nebežinojo ką vyrui pameluoti. Ji A. nesakė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kad kaltinamoji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, įskundimo. Kad ji suprato atsakomybę. Įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo netikėti pačios kaltinamosios parodymais, kad ji norėdama pasiteisinti vyrui dėl jos nebuvimo namuose nepagrįstai apkaltino kitus asmenis. Teismo posėdžio metu kaltinamosios duoti parodymai dėl jos pagrobimo dėl konkrečių aplinkybių nebuvo išsamūs, nuoseklūs, ji negalėjo išsamiai nurodyti konkretesnių aplinkybių, painiojosi. Esant tokiems nekonkretiems, prieštaringiems parodymams nėra pagrindo jais tikėti. Ištyrus byloje esančius duomenis kaltinamosios parodymai dėl jos išžaginimo nepagrįsti kitais byloje esančiais duomenimis. Nepatvirtinti nei 2009-10-23 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr. G 280/09(13) dėl galimai jai padarytų kūno sužalojimų lytinių organų srityje, nei kitais įrodymais. Liudytojas V. A. patvirtino, kad jo sutuoktinė išėjo iš namų šeštadienį ir grįžo sekmadienį. Nurodė, kad jis jos visur ieškojo. Kai ji grįžo pasakė apie išžaginimą ir jis ja patikėjo ir pasakė jai kreiptis į policiją. Liudytoja S. N. paaiškino, kad matė moterį sėdinčią ant laiptų bet ne A. A.. Liudytoja A. M. paaiškino, kad buvo girtaujama pas Š., bet triukšmo nebuvo. Liudytoja A. N. paaiškino, kad Z. pasakojo, kad jį apkaltino išprievartavus A. A.. Jis sakė, kad ji pati pas juos gyveno, valgį gamino, kambarius tvarkė. Teismas ištyrė ir įvertino liudytojų Z. ir R. Š. paaiškinimus, jie paaiškino, kad A. pati pas juos atėjo, kartu su jais girtavo, gyveno dvi dienas. Neneigė kad turėjo lytinius santykius su A. A.. Neigė, kad ją išžagino prieš jos valią, kad tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Tokią poziciją nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo (..) BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai pasireiškia liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes), kaltinamojo kaltumą, aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui, kaltinamojo asmenybę bei kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių veika buvo siekiama. Melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą. BK 236 str. straipsnio 1 dalyje numatytas požymis, melagingai įskundė, reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to šis bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas ir nori taip veikti.

Teismui įvertus visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgus į 2011-02-02-03-08 Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. 79TPK-/2011 akto dėl A. A. išvadas, yra pagrindo išvadai, kad kaltinamosios kaltė padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.1d., 235 str. 3d ir 236 str. 1d. įrodyta. Jos veikos pagristai kvalifikuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.1d., 235 str. 3d ir 236 str. 1d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji gailisi padariusi nusikaltimus.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. BK 235 straipsnio 1 dalis ir 236 straipsnio 1 dalį numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus nusikaltimas, o BK 235 straipsnio 3 dalyje apysunkis nusikaltimas. Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į jos padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimų padarymo aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamoji gailisi dėl savo elgesio. Atsižvelgė į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, anksčiau teista (b.l. 58) 2004-06-15 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. 8 m. laisvės atėmimo. 2007-11-12 remiantis LR BVK 157 str. lygtinai paleista neatlikusi 3 m., 11 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės. 2010-12-24 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos ir pasiųsta atlikti 2004-06-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 m. 11 mėn. 4 dienų laisvės atėmimo bausmės. Administracine tvarka nebausta (b.l. 56). Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašyta ( b.l. 62), ištekėjusi, kitų charakterizuojančių duomenų nėra. 2011-02-02-03-08 Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-/2011 nurodoma, kad A. A. 2009 m. spalio 17-18 d. įvykio metu ir vėliau lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, jai diagnozuojama mišrūs asmenybės sutrikimai, dėl kurių ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės ji gali dalyvauti procese ir teismo posėdyje. A. A. dėl psichikos būklės nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t. b.l. 2-8). Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikaltimus padarė neatlikusi bausmės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvertinus konkrečių nusikaltimų padarymo aplinkybes, atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtinos mažesnės nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti tik realiai atlikus laisvės atėmimo bausmes, paskyrus bausmes negalima taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. dėl bausmės vykdymo atidėjimo dėl nurodytų aplinkybių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str.- 305str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams,

pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1 d.,2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.1 d. ir 235 str. 3d. subendrinti apimant ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. 3 d. bausmes subendrinus iš dalies sudedant prie 2004-06-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės iš dalies pridėti paskirtą bausmę ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-04-22.

A. A. 2010-05-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - namų areštą panaikinti.

A. A. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2010-04-14 14 30 val. iki 2010-05-03 17 val.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.